Vieną 2009 metų dieną sužinojau,kad yra galimybė balandį pakeliauti po Italiją.Šiaip esu labiau savarankiškų kelionių ir gamtos mėgėjas,o ši nusimatė autobusinė ir „miestinė”.Tai biškelį man nepatiko,bet truputį pasilaužęs apsisprendžiau vistik vykti.Tuo labiau,kad kartu keliavo ir nemažas draugų būrys,o su jais visada smagu:)O paskui dar pamasčiau, kad su savo automobiliu maltis po didžiuosius Italijos miestus nelabai norėčiau, be to ,tai ir brangiau kainuotų.
Kelionės maršrutas buvo taip vadinama „Klasikinė Italija”- Florencija, Siena, Piza, Roma, Vatikanas, Asyžius, San Marinas, Venecija.Užbėgant pasakojimui už akių,pasakysiu ,kad didžiausią įspūdį paliko viduramžiškoji Siena ir didingoji Roma,o labiausiai nusivyliau San Marinu.Na,bet apie viską paeiliui.Aprašysiu įspudžius trumpai,jau geriau daugiau foto medžiagos įdėsiu.
Florencija-Renesanso lopšys.Didingas miestas,bet apie architektūtą geriau ne kalbeti,o pamatyti nuotraukose.Akiai labiausiai patiko vaizdas nuo kalno į katedros kupolą ir virš Arno upės stovintis Vecchio tiltas-namas,kuris vienintelis čia Florencijoje išlikęs per 2-ąjį pasaulinį karą nesusprogdintas.Niekam nekilo ranka šį grožį sunaikinti arba gal pabijojo, kad nenudžiūtų paskui…Be visų šių ir kitų grožių,mieste gana daug šiukšlių,kurios ir kituose Italijos didmiesčiuose vaidina svarbią rolę…
Siena.Ne tik man, bet ir daugumai bendrakeleivių bene didžiausią įspūdį palikes miestas.Tarsi sustojusio laiko miestas, nes dauguma pastatų statyti dar 12-14 a.Pats senamiestis apjuostas viduramžiais statyta siena,o jau maklinėti po jį – vienas malonumas.Ypač graži aikštė – Piazza Del Campo – įspūdingo dydžio į devynias dalis padalyta, kriauklę primenanti aikštė, į kurią turbūt veda visos Sienos gatvelės.Čia žolynų nėra,tačiau ant grindinio gulinėja ir turistai, ir vietiniai miestelėnai.Iš ramios ir jaukios Sienos nesinorėjo išvažiuoti.Bet su autobusu nepajuokausi…
Piza.Tą pasvirusį bokštą buvau įsidėmėjęs senokai kaip ir visi pasaulio gyventojai, bet ypatingo įspūdžio jis nepaliko.Bokštas kaip bokštas, tik kiek pasviręs:)Užtat pamenu, kaip kavinukėje už alaus bokalą suplojau 5eur…Dar nervino tai, kad pasirodė juodaodžiai prekeiviai, įkyresni už uodus su savo plastmasėlėmis visokiomis a la Gucci akiniai po 3 eur.
Roma.Naktis prieš ją buvo įspūdinga ir baisi pusei mūsų keliauninkų.Miegojome viešbutyje prieš Romą, o naktį 03:30h už maždaug 100 km esančioje L’Akviloje buvo žemės drebėjimo epicentras.Aš po itališko alaus ir vyno degustacijos ramiai viską pramiegojau, o tie, kuriuos pažadino siūbuojančios lovos, drebančios sienos, langai, baldai ir visi kiti daiktai,jau nebeužmigo iki pat ryto.Ryte, kai per TV pamatėme vaizdus iš tragedijos vietos, supratome, kad mums labai pasisekė…Romai buvo skirtos 2 dienos. Pirmajai teko Koliziejus, Forumas, Panteonas, Navonos, Ispanijos aikštės ir kt.Įspūdį apie Romą galbūt geriausiai apibūdintų toks mano asmeninis potyris-kažkada, aplankęs Paryžių maniau, kad joks Europos miestas manęs labiau nenustebins.Prisipažystu – klydau 🙂 Nors nesu ten koks ypatingas istorijos mylėtojas, bet kai betarpiškai prisiliečiau prie kelių tukstančių metų praeities…Tai vienok įdomus jausmas suspurdėjo viduje.Kai matai pastatus, statytus tais laikais ir supranti, kad su šiuolaikinėmis technologijomis nelabai tokių atkartosi, tai pasijauti mažas mažas žmogutis…
Vatikanas.Mažiausia valstybė pasaulyje-plotas 0,4km2.Niekaip to nesupratau.Tokį plotą įsivaizduoju kaip kvadratą su 200m kraštinėmis.Realybėje aiškiai matėsi žymiai didesni plotai,vien bazilikos ilgis 211m.O kur dar Vatikano muziejus, jo kiemeliai,Vatikano sodai?Eilė prie įėjimo į Vatikano muziejų driekėsi kokius 600m, bet greitai judėjo ir po 20 min sumokėję po 14 eur buvome viduje.Nuo meno vertybių gausumo sukosi galva, be to, neturėjome tikslo jų įdėmiai apžiūrėti, todėl iki Siksto koplyčios, tapytos Mikelandželo , vien tik eidami koridoriais, salėmis pasižvalgydami užtrukome net valandą.Gražiausias Romos vaizdas atsivėrė, aišku, nuo Bazilikos kupolo.Tikrai nepagailėkite tų 6 ar 7 eurų ir kilkite viršun.
Asyžius.Jaukus,berods 12a. pradėtas statyti miestelis su vienuolyno, tvirtovės ir bažnyčios ansambliu kalno viršūnėje.Be abejo, su atsiveriančiu fantastišku vaizdu žemyn.Vienuolis pasakojo istorinius faktus, kurie mane ,prisipažinsiu, labai migdė-net knapsoti buvau pradėjęs :)Vėliau, kelyje miegojau beveik iki pat San Marino.Turbūt tikrai nelabai ta istorija mane traukia 🙂
San Marinas.Labiausiai lūkesčių nepateisinusi kelionės vieta.Įsivaizdavau šią valstybę kaip pasakose su senovinišku miesteliu ant aukšto kalno, kurio papėdėje driekiasi visokie ten vynuogynų ar kitų augalų beribiai laukai…Deja, apačioje visur driekiesi gyvenamieji namai, o viršuje ant kalno šlykščiausiu pavidalu karaliauja komercija.Alkoholio ir suvenyrų parduotuvių pardavėjai poliglotai šnekina ir rusų, ir lenkų, ir net lietuvių kalbomis.Jei užeini į perduotuvėlę, tai iškart visomis kalbomis esi kalbinamas pirkt.PIRK ARBA MIRK.Jei vienu žodziu reikėtų apibūdinti San Mariną, tas žodis būtų- Gariūnai… Aišku, kur nors įlindus giliau turbūt atsirastų ir nekomercinių vietų, bet bendras įspudis susiformuoja nekoks.Tokiuose miestuose kaip minėta Siena ar Asyžius komercijos taip pat nemažai , bet ji pateikiama skoningai.
Venecija.Lankiausi čia jau antrą kartą, bet ji atrodė dar įdomesnė nei anksčiau.Gal dėl to , kad buvome ilgai- visą dieną, tai pamačiau ją ne tik dieną,bet ir vakare, kai užsidega visi žiburiai.Tai įnešė paslaptingumo.Gal dėl to, kad buvome nuplaukę į vieną iš 119 salų- Murano, kurioje visiškai priešingai nei Venecijoje-mažai turistų, jaukios gatvelės, mažos parduotuvėlės.Gal dėl to, kad užslinko tirštas rūkas- viskas atrodė magiškai, mistiškai…
Apibendrinant galiu pasakyti, kad ši kelionė man patiko, nors pradžioje kiek skeptiškai buvau nusiteikęs.Na, ir kainos galėtų būti mažesnės, ypač alučio 🙂
Tai buvo laimingos 10 dienų negirdint jokių kalbų apie ekonominę krizę:) Grįžus namo krizė vėl pradėjo šiepti savo dantis…
Kavagne 
Aruna 
pirmas