08.04
Mintis pakeliauti po balkanus mintyse buvo jau seniai, tad su dideliu nekantrumu laukėme numatytos kelionės pradžios datos – rugpjūčio pradžios. Kadangi, kaip visada būna, turėjome bėdų dėl ekipažo sukomplektavimu (trūko vieno žmogaus), buvo iškilusi grėsmė, kad taupymo sumetimais teks keisti maršrutą ar mažinti įvairias išlaidas. Bet praktiškai paskutinę dieną prieš kelionę sugebėjome išspręsti visas bėdas gaudami itin taupų VW Lupo (3L). Tad susikrovę daiktus, pasipildę maisto ir kuro atsargas vėlų rugpjūčio 4-osios vakarą pasukome link Europos.

1 diena, 08.05
Pirmoji naktis buvo praleista kelyje per Lenkiją be didelių bėdų. Lenkijos sieną kirtome apie vidurnaktį, o Lenkijos sostinę Varšuvą pasiekėme apie 4 val. ryto. Kadangi norėjome kuo greičiau pasiekti savo pirmąjį tikslą Oradėjos miestą Rumunijoje, niekur per daug nestoviniavome. Pirmieji nesklandumai mūsų ekipažą ištiko privažiavus mūsų kaimynės miestą Radomą. Pagal pirminius planus turėjome iš šio miesto turėjome sukti link Prešovo, tačiau kelių remontai (net kelių uždarymas ir konkrečių nuorodų trūkumas) mus sugaišino geroms dvejoms valandoms (kol kitais provincijos keliais pasiekėme Prešovą).
Mūsų džiaugsmui keliai Slovėnijoje ir Vengrijoje nesukėlė mums jokių problemų ir apie 19.30 val. pasiekėme Vengrijos-Rumunijos pasienį. Čia išryškėjo viena mūsų klaida, kurią turėjome ištaisyti dar Lietuvoje – dėl skubėjimo išvykti nesuspėjome užsisakyti nakvynių (bent jau kai kurias nakvynes buvome numatę). Tad Oradėjos mieste šiek tiek pasivažinėjome, kol visai netyčia radome nakvynės namus (vietinių kalba vadinamus pensiunea) „Magic Oradea“. Kadangi planavome visoms nakvynėms hosteliuose leisti apie 10 €, jų pasiūlyta 12€ kaina labai neišgąsdino (juk tai tik pirma nakvynė, be to, važiavome visą parą, kūnas reikalavo lovos). 
Beje, pravažiavę Rumunijos pasienį ir sumokėję už kelius, pajutome pirmą Rumunijos įspūdį – daug įtartinų (ir įtartinai stebinčių) asmenų, dauguma iš jų romai, nemažai šalia kelio stoviniuojančių per trumpais rūbais apsirengusių moterėlių, begalė arklių su vežimaičiais, šalia kelio pilna didelių ir gremėzdiškų pastatų liekanų išdaužytais stiklais, gamyklos su iš kaminų kylančiais juodais dūmais… Žodžiu, beveik to ir tikėjomės (tik vylėmės, kad toliau į šalies gilumą, kai kurie vaizdai pasikeis).

Dienos išlaidos:
Kuras (pildėmės Lietuvoje, Vengrijoje ir Rumunijoje) 111 Lt., 1543 FOT, 135 lėjos.
Keliai Slovakija 7 d. 5 €, Vengrija 4 d. 8 €, Rumunija 7 d. 5 €. = 18 €
Nuvažiuota 1350 km.

2 diena, 08.06

Po paros kelionės pavyko pailsėti, tad papusryčiavę rumuniškų pusryčių (batono riekelės su sūriu, sviestu ir džemu bei šalta kiaušiniene) nutarėme šiek tiek pasižvalgyti po Oradėją.
Kadangi miestas buvo labai didelis, o mes laiko daug neturėjome, šiek tiek pavaikščiojome po miesto parką, pamatėme kultūros rūmus, bažnytėlę, gatvės gyvenimą.
Dienos tikslas buvo pasiekti Transfagarasno kelią ir susirasti nakvynę prie Vidraru ežero. Pakeliui pravažiavome Cluj-Napoca miestą, tačiau jame nesustojome, nes nežinojome ko tikėtis iš garsiojo 7C kelio – geriau jį pasiekti dar nesutemus.
Transfagarasano kelio pradžią iš šiaurinės pusės (nuo Cartisoara miestelio) pasiekėme apie 19 val. Kelias suko link didžiausių matomų Karpatų kalnų, tad visi sulaikę kvapą keliavome link jų. Kelias iš karto tapo vingiuotas ir pilnas 180 laipsnių posūkių – prasidėjo didysis dienos išbandymas. Visas kelias ir vaizdas nuo jo yra žodžiais nenusakomas – visą laiką kilome į viršų, o vaizdas pro šoninį langą darėsi vis gražesnis ir grėsmingesnis. Iš apačios puikiai matėsi nuvažiuotas vingiuojantis kelias. Kai tik rasdavome tinkamą vietą sustojimui tuo naudodavomės ir įamžindavome nepakartojamus reginius. Taip mums besigrožint kraštovaizdžiu pradėjo temti, o mūsų laukiamo ežero vis dar nesimatė (iki jo buvo daugiau nei 60 km, o tai daug, važiuojant 10-30 km/val greičiu). Na, bet mes juk ieškojome nuotykių, tad jaudinomės tik šiek tiek – tikrai tikėjome, kad nakvynę rasime, o matant kiekvienoje pievoje pilną palapinių vylėmės, kad bet kuriuo metu galėsime išskleisti savąją. Šiek tiek kitaip mąstyti pradėjome pamatę, kad virš mūsų dangus niaukiasi, o tolumoje net blykčioja nuo žaibų – supratome, kad palapinėje nakvoti gali būti neįmanoma, taigi ieškojome rimtos nakvynės su kietesniu stogu. Kartais pravažiuodavome kokį nors didesnį motelį (radome net atskirą jų miestelį), tačiau visi kambariai jau buvo užsakyti. Vis važiavome tolyn, kol priekyje pamatėme dar vieną neįtikėtiną reiškinį (lyg jų šiame kelyje būtų dar maža  ) – tiesiog priešais mus ant kelio ėjo visa gauja (tikrai koks pora šimtų) avių, o nuo kalno dešinėje dar leidosi gyva jų eilė. Apačioje ėjo du piemenys, kurie bandė suvaldyti savo gaują, o kai kurie automobiliai bandė irtis per gyvą beveik nejudančia sieną. Mes nutarėme neskubėti ir tokį stebuklą pamatyti iš arčiau – išlipome ir nuėjome prie jų. Jausmas buvo nepakartojamas – visą kelią galvojome, kad gal išvysime kokią mešką ar vilką, tačiau toks kiekis per statų kalną besileidžiančių avių buvo nepakartojamas. Atgavę realybės jausmą nuatrėme prasiirti per bandą ir tęsti kelionę toliau, nes jau buvo tamsu. Apie 22 val. visai netyčia šone pamatėme švytinčias viešbučių lemputes ir raibuliuojantį vandenį – pagaliau pasiekėme ežerą. Tik viena bėda, kad visos nakvynės vietos buvo kitoje jo pusėje, tad dar gerą pusvalandį važiavome 7 km!, kol pasiekėme pirmus nakvynės namus – pačiu laiku, nes jau prasidėjo lietus ir žaibus lydėjo griaustinis. Taip norėjome stogo, kad sutikome sumokėti už trivietį kambarį po 15 € – geriau, nei per audrą tūnoti palapinėje ar automobilyje. Kad audra buvo rimta, rodė prieš pat vidurnaktį visame viešbutyje dingusi elektra, o ryte kelyje pamatyti išvartyti medžiai – mums vėl nusišypsojo laimė, nes nežinia, kas būtų buvę, jei ne šis netyčia pamatytas viešbutis.

Dienos išlaidos:
Stovėjimas Oradėjoje 1 lėja
Nakvynė 45 €

3 diena, 08.07

Papusryčiavę iš Lietuvos atsivežtu maistu tęsėme kelionę likusia Transfagarasano kelio dalimi. Dienos tikslas – sostinė Bukareštas. Besileidžiant keliu jautėsi didelis pirmosios ir antrosios šio kelio dalių skirtumas – pirmoji dalis kyla į viršų (jei keliaujama iš šiaurinės pusės), yra daugiau vingių, kelio dangos kokybė patenkinama, o štai antroji dalis prastesnė – kelio danga labai prasta, daug duobių ir skylių, aplink daug aukštų medžių, tad stulbinančio vaizdo žemyn taip pat nesimato. Vienintelis dienos džiugesys buvo milžiniška 1965 m. pastatyta 166 m. aukščio ir 305 m. pločio Vidraru ežero užtvanka.

Įsiamžinę prie šio didžiulio statinio keliavome toliau. Apie 16 val. pagaliau išvažiavę iš 7C kelio nutarėme nulėkti iki Brano kaimelio ir pamatyti žymiąją Brano pilį. Nors iki pilies buvo tik apie 100 km, kaimelyje buvom apie 18 val. (kaip vėliau paaiškėjo, būtent iki 18 val. galima patekti į pačia pilį)… Dideliam mūsų nusivylimui teko tik apžvelgti pilį iš apačios, pasižvalgyti po kaimelį ir jo suvenyrus bei toliau keliauti link Bukarešto.
Sostinę neblogu keliu pasiekėme apie 21 val. vakaro – kaip ir tapo įprasta, turėjome važiuoti aklai į miestą ir ieškoti nakvynės. Miestas pasirodė milžiniškas ir labai painus – radome vieną hostelį draugišku pavadinimu „Friends“, tačiau jo pasiūlyta 13 € kaina 8-viečiame kambaryje mums pasirodė per prabangi… Prašėme pagalbos net taksistų (kurie tikrai turėtų žinoti pigių nakvynės namų adresus), tačiau didelė bėda (kaip pastebėjome, visų rumunų) tapo jų itin menkos anglų kalbos žinios. Laimei prisiminėme, kad dar prieš įvažiuojant į miestą matėme nakvynių namų iškabas – netoli vidurnakčio pagaliau radome nakvynę už 33 € (kambarys dvivietis, bet mes patikinome, kad galime ten puikiai įsitaisyti ir tryse). Taigi, šiaip taip suradome nakvynę po 11 €. Miegojome kaip užmušti, nes diena buvo vėl pilna įspūdžių.

Dienos išlaidos:
Nakvynė Bukarešte 33€
Kuras 99,13 lėjos (22 litrai)

4 diena, 08.08

Dalis naujos dienos buvo skirtas Bukarešto apžvalgai – kadangi jame vakarykštę dieną klaidžiojome iki pat išnaktų, nutarėme, kad tą pačią dieną judėsime link kito mūsų tikslo – Juodosios jūros kurorto Mamajos (Konstancos miesto dalies). Pirmiausiai aplankėme Rumunijos parlamento pastatą – pagal Gineso rekordų knygą tai yra sunkiausias pastatas pasaulyje bei didžiausias administracinis ir brangiausias administracinis pastatas pasaulyje. Tikrai įdomus objektas.  Vėliau sekė dar vienas pasivažinėjimas po centrinį Bukareštą bei metro išbandymas. Beje, būtent šiame mieste radome labai smagių ir nematytų objektų – visų pirma miesto centre įrengta vieta, kurioje ant galvų purškiamas labai smulkus dušas – rūbai nespėja sušlapti, o tu jauties atsigaivnęs. Antra – metro įrengta aikštelė ant žemės, kurioje kompiuterinės projekcijos dėka galima žaisti futbolą ar kitus žaidimus (mano kolegės teigė, kad tai jau yra mačiusios Lietuvoje – aš ne). Gerokai po pietų išvykome iš Bukarešto link didžiausio Juodosios jūros uosto Konstancos. Link jos vedė geriausia šalyje A2 autostrada, tad šįkart nebijojome, kad tikslą pasieksime tik vidurnaktį. Kelionė truko apie 4 valandas ir 20 val. mes jau riedėjome Mamajos įlanka ir ieškojome nakvynės. Iš pradžių bandėme klausinėti 1 ar 2 * viešbučių, kokie jų pasiūlymai, tačiau pigiausią variantą radę už maždaug 16-17 € vienam žmogui, nusprendėme nakvoti kurorto kempinge – viena naktis žmogui kainavo apie 4 €, dar keli € atsiėjo automobilio parkavimas šalia palapinės. Bet kokiu atveju tai buvo tas momentas, kai pagaliau galėjome pataupyti nakvynei. Sąlygos visai neblogos – vietos palapinei tikrai buvo, triukšmingų kaimynų neturėjome, dušai ir tualetai prastesnės kokybės, nei galima tikėtis, tačiau kentėti galima, iki jūros apie 150 m., šalia pilna barų ir kavinių. Taigi, pagaliau turėjome laiko pailsėti ir niekur neskubėti.

Dienos išlaidos:
Nakvynė 56 lėjos
Įvažiavimas į Mamają 4 lėjos

5 diena, 08.09

Visą dieną nutarėme praleisti Mamajoje esančiame Aqua Magic vandens parke. Parkas milžiniškas, visas po atviru dangumi ir turintis pilną pramogų. Beje, savo kempinge gavome 15 % nuolaidą įėjimui į vandens parką, tad, jei rinksitės kempingo ir vandens parko komplektą, nakvynės registratūroje paprašykite nuolaidos.

Dienos išlaidos:
Nakvynė 56 lėjos
Parkavimas šalia Aqua Magic 10 lėjų
Aqua Magic 153 lėjos 3 žmonėm

6 diena, 08.10

Šią dieną planavome keltis į naują Balkanų šalį – Bulgariją. Iš Mamajos išvykome apie 12 val., važiavome pajūrio keliu, o Bulgarijos sieną pasiekėme prieš 14 val. Šiek tiek laiko sugaišome pasienyje, nes kaip tyčia į slaptą vietą su pinigais buvau paslėpęs ir savo ID kortelę… Tiesiog buvau pamiršęs, kur viską susidėjau, tad ilgokai teko pavargti, kol radau savo ID kortelę ir mus praleido į Bulgariją. Apie 16 val. pasiekėme dar vieną Juodosios jūros kurortą Varną. Visai gražus ir paprastas miestas. Čia mus nudžiugino visai prie pat miesto simbolio Varnos soboro rasta nakvynė už 60 levų (1 € = 1,94 levo, tad 60 levų suapvalinus išeitų apie 30 €) – mus labai tenkino tokia kaina už nakvynę pačiame miesto centre. Kitaip nei Bukarešte, klaidžioti Varnoje neteko, nes centras ir centrinė pėsčiųjų gatvė buvo prie pat soboro ir mes ją lengvai radome.

Dienos išlaidos:
Kuras 105,43 lėjos (23,1 L.)
Bulgarijos vinjetė –5 € (7 d.)
Nakvynė Varnoje 60 levų 3 žmonėms

7 diena, 08.11

Kita dienos stotelė – Bulgarijos sostinė Sofija. Išvykstame iš Varnos apie 12 val., o vakare apie 19 val. jau esame sostinėje. Kadangi pagaliau nakvynės vietoje galėjome pasinaudoti internetu, iš karto numatėme galimas nakvynės vietas Sofijoje bei vieną apsilankymo vertą vietą šalia Varnos – Pobity kamni parke. Parke yra begalė 5-7 m. aukščio uolų likučių. Kadangi parkas yra tarp smėlio kopų, karštis pliekia negailėdamas iki 40 laipsnių… Stengiamės nieko nepraleisti, tačiau naudojamės kiekvienu pavėsio prieglobsčiu ir ilgai neužsibūname. Bulgarijos sostinę Sofiją pasiekiame be didesnių nuotykių, pakeliui pasigrožėdami Balkanų kalnais. Beje, pakeliui esančiame Veliko Tarnovo miestelyje pamatome Snaigės reklamą – maloniai nustebina.  Turėjome trijų nakvynės vietų Sofijoje sąrašą, tačiau labiausiai nustebino rastas paskutinis variantas – naktis už 30 levų 3 žmonėms (taip, taip, naktis po 5 € žmogui). Iš pradžių mes džiaugėmės, tačiau kitą rytą supratome, kad kaina atspindi kokybę – kambarys visas dvokė cigarečių dūmais, o mane nes sukandžioji skruzdės… Štai ką reiškia kaina.

Dienos išlaidos:
Nakvynė 30 levų 3 žmonėms

8 diena, 08.12
Nauja diena buvo skirta pamatyti naują šalį – Serbiją. Prieš tai nusprendėme nuo Sofijos pasukti šiaurės kryptimi, link Belogradchik uolynų. Jau iš tolo pamatėme, kad uolos tikrai įspūdingos, tačiau nuvažiavus iki vietos teko nusivilti – vien už fotografavimą parke reikia mokėti 5 € – mums tai pasirodė per brangu. Bet kokiu atveju pasigrožėjome uolomis pakeliui ir užkilę ant Belogradchik miestelio kalvos. Pakeliui link Serbijos pasienio dar užsukome į mažytį Vakoviški vienuolyną. Kai pasiekėme Serbijos pasienį, spėliojome, kokia tvarka galioja jame – juk Serbija nėra nei ES, nei Šengeno zonos narė. Netrukus pamatėme realybę – nors eilėje prie pasienio stovėjome pirmi, laukėme apie 40 minučių, kol prie mūsų prieis, pasiims dokumentus ir praleis į šalį. Belaukdami, kol patikrins mūsų dokumentus, pasijutome, lyg grįžę į tolimą praeitį – vienas pasienietis su didele arogancija tikrino kitos eilės dokumentus ir beveik iš kiekvieno automobilio reikalaudavo dovanų – vienas vairuotojas išlipęs turėjo padėti PEPSI butelį, kitas kažkokią saldainių dėžutę ir t.t. Tokiu būdu pasienietis krovėsi sau kraitį… Buvo pikta ir baisu, kad nesugalvotų jis prieiti prie mūsų – ir taip mažai maisto turėjom.  Mūsų džiaugsmui, mūsų eilę tikrino lyg ir normalūs pasieniečiai – kad ir labai lėti, bet jau nesikabinėjantys. Taigi, beveik po valandos nuotykių pasienyje įvažiavome į Serbijos teritoriją.
Šalies sostinę pasiekėme apie 21 val. Jau iš tolo matėsi miesto didingumas. Nakvynė Belgrade mus labai maloniai nustebino – viename pakeliui rastame „Eurostar hostel“ mus sutiko labai malonus vyrukas. Iš pradžių mus nuliūdino, kad pas jį hostelyje vietų nėra, tačiau patikino, kad gali pats paskaminėti savo kolegosm ir išsiaiškinti, kur galime rasti tinkamą nakvynę. Po geru 10 minučių mes jau turėjome labai gerą pasiūlymą studentų bendrabutyje po 11,5 €.

Dienos išlaidos:
Parkavimas Belogradchik uolose 1 levas
Kuras 3381 DIN (30,76 L.)
Serbijos keliai 5 €
Nakvynė Belgrade 34,5 €

9 diena, 08.13
Ryte pasižvalgę po miestą kėlėmės į dar vieną naują šalį – Kroatiją. Prie abiejų šalių pasienių vėl reikėjo ieškoti kantrybės – iš viso pralaukėme lygiai valandą. Kroatija taip pat nustebino nelabai maloniai – visur buvome įpratę už kelius mokėti po kelis eurus, o štai už kelio atkarpą nuo pasienio iki sostinės Zagrebo mes turėjome paloti 20 €… Dar po kurio laiko nemalonumai tik didėjo – Hostelling International centras su šypsenomis veiduose patikino, kad visi Zagrebo nakvynės namai ir hosteliai užimti… Paklausus, gal žino, kokia situacija Rijekoje (kurią mes ruošėmės lankyti rytojaus dieną), pasiskambinęs darbuotojas taip pat patikino, kad ir šis miestas yra užgultas turistų… Pirmą kartą susidūrę su tokia situacija buvo didelėje nežinioje. Dar kelis kartus pasivažinėję po vakarinį Zagrebą, užsukę į kelis nakvynės namus ir įsitikinę, kad nakvynės nėra arba ji labai brangi, nutarėme nakvoti automobilyje.

Dienos išlaidos:
Serbijos keliai 3,50 €
Kroatijos keliai 20 €

10 diena, 08.14
Natis buvo labai įdomi – visai nežinojome, kad sustojome prieš pat mažo prekybos centro galines duris, pro kurias anksti ryte pradėdavo belstis prekes atvežę žmonės. Jei jie nebūtų žiūrėję pro mūsų automobilio langus ir nebūtų komentavę „turysti“, naktis būtų visai pusėtina… Jei būtume galėję ištiesti kojas, būtų irgi visai neblogai…  Taigi, sutaupyta nemažai pinigų, tačiau mažai miego…
Pasižvalgius po šį turistų pilną miestą keliavome toliau. Jau pasimokę iš vakarykštės dienos važiavome ne autostrada, o nemokamais Kroatijos aplinkeliais. Rijeką pasiekėme apie 18 val. Mąstydami apie nakvynę, pasivaikščiojome po Rijekos centrinę gatvę, pasukome link didesnio uosto – Italijos miesto Triesto. Mieste buvome apie 21 val. Iš karto sužavėjo miesto centras – naktį viskas žibėjo ir matėsi miesto prabangumas. Šiame mieste nuatrėme pakeisti nakvynės ieškojimo taktiką ir nuėjome tiesiai į kavinę su interneto ryšiu. Per pusvalandį susirašėme kelias galimas nakvynės vietas, o suradę pirmają iš karto nuatrėme ja pasinaudoję – naktis Hostelling International jaunimo nakvynės namuose kartu su pusryčiais kainavo po 19 € (supratome, kad šiame mieste pigiau rasti neįmanoma).

Dienos išlaidos:
Kuras 50,05 kūnos (6,36 L.)
Kroatijos keliai 0,70 €
Nakvynė Trieste 57 €

11 diena, 08.15

Praleidę puikų vakarą ir pasižvalgę ryte po Triesto miesto centrą, sukome link šiaurinės Italijos pažibos Venecijos miesto. Kaip visada, Venecija žiba msavo prabanga ir vandens gausa. Buvo smagu po ilgos pertraukos pajusti tą ypatingą dvasią einant siauromis Venecijos gatvelėmis. Vėliau nuatrėme pervažiuoti į kitą Venecijos įlankos pusę ir pabūti Lido di Jesolo kurorte prie Viduržemio jūros. Turbūt jau buvome pavargę nuo visų nakvynių paieškų, tad nuatrėme vėl išbandyti „Lupiko“ talpumą ir naktį praleisti jame. Naktis taip pat gana įdomi – pusės valandos trukmės fejerverkų salvės vidurnaktį, kartingų kaiminystė (veikiančių kartingų) bei jų svečiiai, kurie automobilius statyti sugalvodavo šalie mūsų… Turiningos tos mūsų naktys.  Beje, Venecijoje turėjome dar vieną nelabai malonų siurprizą – automobilį buvome pastatę mokamoje Venecijos Tronchetto aikštelėje (kainos mūsų negąsdino: iki 3 valandų 3 €, iki 5 val. – 4 €). Blogiausia, kad mes nestebėjome savo laikrodžių ir grįžome prie automobilio po 5 val. 15 min. Ir tuomet mes pamatėme, kas parašyta toliau kainininke – jei būsite daugiau, nei 5 valandas, teks mokėti 21 €… Taigi, tos 15 min., kurių mes nežinojome, mums kainavo papildomus 17 €… (Turbūt tai irgi buvo postūmis nakvoti automobilyje)

Dienos išlaidos:
Kuras 10 € (8,30 L.)
Stovėjimas Venecijoje 21 €

12 diena, 08.16
Rytą sutikę Lido di Jesolo kurorte dar kartą grįžome į Triestą. Tai nebuvo planuota, tiesiog vakarykštę dieną ten esanti automatinė degalinė „prarijo“ mūsų 20 € (o buvo sekmadienis), tad su čekiu ir drebančia širdimi, kad negrąžins pinigų, grįžome į Triestą. Mūsų laimei, degalinės darbuotojas su mielu noru sutiko grąžinti pinigus arba įpilti kurą (turbūt tai dažnas įvykis jiems). Dar kartą pasidairę po Triestą, pasimaudę Viduržemio jūroje patraukėme jau namų kryptimi. Pakeliui dar laukė keli tikslai – Liublijana, Balatono ežeras ir Budapeštas.
Kelias link Liublijanos buvo kalnais – vėl taupėme pinigus. Tačiau to nesigaliėjome, nes būtent tais mažais, kreivais kalnų keliukais ir pamatai visai kitokį šalies gyvenimą (ko autostradoje niekad nepamatytum).
Apie 19 val. buvome Liublijanoje – trumpai pavaikščiojome po centrinę senamiesčio gatvelę bei apžiūrėjome vietinius (gana brangokus) suvenyrus.
Kitą savo tikslą – Balatono ežerą – kalnų keliukais pasiekėme prieš pat vidurnaktį, tad nekilo jokių abejonių, kur nakvosime – mūsų mylimame Lupo… 🙂

Dienos išlaidos:
Kuras 6 €
Kuras 20 €

13 diena, 08.17

Dvi naktis praleidę automobilyje norėjome kuo greičiau prasiblaškyti. Tam labai tiko Balatono ežero (didžiausio ežero vidurio Europoje) vanduo. Netoliese radome vieną iš daugelio čia esančių kempingų, netikėtai lengvai prasmukę, ten ir išsimaudėme. Ežero vidutinis gylis siekia vos 3,2 m, tad vandens temperatūra tikrai maloniai nuteikė.
Toliau mūsų kelyje laukė Vengrijos sostinė Budapeštas – gražus vidurio Europos miestas, kurį per pusę dalina Dunojaus upė. Pasigrožėjome centrinėmis miesto gatvėmis. Būtent šiame mieste nutarėme pagaliau rimtai pavalgyti – be jokių sumuštinių ir sriubų. Už 16 € visi trys prisivalgėme tikro vengriško maisto už visą kelionę. 
Budapeštas buvo paskutinė mūsų kelionės stotelė ir mes nutarėme neeikvoti laiko ir visą naktį paskirti kelionei.
Apie 19 val. kirtome Slovakijos sieną, 22.30 – Lenkijos, 4.40 val. jau buvo Varšuvoje, o 10 val. buvome Lietuvoje.

Dienos išlaidos:
Kuras 1001 FOT (3,1 L.)
Stovėjimas Budapešte 300 FOT
Kuras 3690 FOT (11,30 L.)
Kuras 37,08 ZL (9 L.)

Bendra kelionės statistika:
14 dienų kelionės metu nuvažiavome 6857 km, aplankėme 9 šalis, 7 sostines.

Iš viso bendroms išlaidoms (kuras, kelių mokesčiai, nakvynės, pramogos, parkavimas) išleidome 2060 Lt. Ekipažą sudarė trys žmonės, taigi vienas žmogus vidutiniškai išleido 686,66 Lt. Kurui išleidome 756 Lt. (po 252 Lt.) – VW Lupo naudojo vidutiniškai 3,5 L./100 km.

P.S. Daugiau nuotraukų – http://www.facebook.com/album.php?aid=69869&l=235b3002d1&id=1174766060

7 thoughts on “Rumunija: Balkanai 2010”
  1. Tikrai įdomu. Nors šioje šalyje lankydavausi anais laikais, kai tarp mūsų nebuvo sienų, bet mėlyną spalvą atsimenu: tvoros, langai, palangės.

  2. taip taip, ir tvoros ir palangės.. viskas, kas įmanoma užtepti dažais 🙂

  3. Vienas praktinis pastebėjimas – mėlyna spalva neišblunka saulėje.

  4. Tikrai nežinojau, kad mėlyna spalva neblunka, dėl to Santorini ir ne tik ten labai daug mėlynos spalvos .

  5. O aš maniau, kad tai visi nuo vaikystės žino:) Kitas mėlynos spalvos paplitimo aspektas, kad ji gaunama iš vario oksido (sulfato, sulfido), tiksliai nežinau, ne chemikas, kuris yra pakankamai paplitęs ir spalva, matyt, pigiai ir lengvai išgaunama. Dėl Graikijos, Kipro ir kitų pietų šalių, tai aišku, bet kodėl Baltarusijoj, klausimas, nors ir Rusijoj jos labai daug.

  6. Žinau kodėl – todėl, kad kuo ilgiau neblnka, tuo rečiau reikia perdažyti :):):)

  7. O aš kažkada žurnale ,,Mano namai” skaičiau, kad nudažius langų rėmus mėlyna spalva ne taip į vidų musės lenda. Santoriniui gal nelabai, bet Baltarusijai, manau, tinka 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *