Šiandien laukia vėl įdomi diena – China Towns, Merdeka Square ir turas po Petronas Towers.
Rytą vėl pradedam neskubėdami, lepindamiesi saulės voniomis prie baseino. Aš mielai taip praleisčiau ir visą dieną, jei tos mūsų atostogos būtų nors šiek tiek ilgesnės.. Bet kelios tokios valandos yra geriau negu nieko.
Pirmas mūsų šios dienos sustojimas – China Town. Reikia gi ‘gyvai’ pamatyti ir pajausti tai, ką esam matę tik filmuose. Begalė besiderančių/perkančių/parduodančių žmonių, gatvės pasirodymai..

Derybų meną teko išbandyti ir mums – maniškiui reikėjo naujų akinių nuo saulės. Priėjus prie vieno iš stendų, vaikinukas pradėjo siūlyti ‘pačius kručiausius ir geriausius’ akinius tik už €50! Pasiūlius tik pusę tos sumos, vaikinukas suvaidina įsižeidusį ir į kalbas nebesileidžia, bet pasakius, kad mes dar pasižvalgysim aplinkui, sutinka su suma ir ‘sandėris’ įvyksta ( tik jausmas, kad vis tiek permokėjom ir su nuderėta kaina kažkodėl nepaleidžia mūsų, bet tiek jau to… ). Pilna prekystalių su mums matytais/nematytais vaisiais, jų tradiciniais ir nelabai higieniškom sąlygom gamintais/laikomais maistais, ‘žolyte’ ir jos naudojimo aparačiukais, kuriuos mums kažkodėl neleido fotografuoti :).

Su mūsų kantrybe maltis tokiose vietose išbuvę vos pusvalandį, patraukėm link Merdeka Square. Pasižadėjom grįžti, kurią kitą dieną nusipirkt lauktuvių jei bus noro.
Merdeka Square – graži ir sutvarkyta miesto aikštė šalia Abdul Samad Sultono rūmų. Nors sultono kvapo ten jau seniai nelikę, bet rūmai išlikę turistų traukos centru.

Pasigrožėję aikšte bei ją supančiais architektūriniais pastatais, nusprendėm pėstute patraukti link Petronas Towers. Nors atstumas tarp šių vietų tik 2.8km, bet to pakako, kad saulė nubučiuotų mūsų veidus ir ypač nosis 🙂 Net ir stipriausias apsauginis kremas čia nepadėjo ( ačiū tam, kas išrado Photoshop ) 🙂 Dabar aišku, kodėl tiek mažai vaikščiojančių žmonių ir tiek daug besinaudojančių traukiniais 🙂
Pakeliui dar užsukame į Turistų informacijos centrą. Šitaip sutvarkyto ir tokio informatyvaus centro dar neteko niekur matyti. Informacijos kokios tik reikia visomis kalbomis, darbuotojai be galo mandagūs ir paslaugūs, galima prisėsti viduje veikiančioje kavinukėje ir atsigaivinti šaltais gėrimais..

Bet labiausiai šiandien laukėm turo po bokštus. Tas jausmas, kai pasikeli i 86 aukstą ir visas miestas kaip ant delno… Atrodo, sėdėtum ten ir grožėtumeisi vaizdais.

Įdomu, ar tuose ofisuose dirbantys žmonės vis dar pastebi tą grožį? Šitą turą labai rekomenduoju įtraukti į lankytinų vietų sąrašą, jei kas planuojat ten apsilankyti, tai viena iš must see vietų! Kaina berods buvo apie €25 žmogui…
Sekančią dieną praleidom lankydami National Mosque ( pagrindinė miesto mečetė),drugelių, paukščių parkus, TV bokštą.
National Mosque – graži ir jauki mečetė, maldos metu galinti sutalpinti net 4000 tikinčiųjų. Norint į ją patekti, teko užsidėti jų tradicinį gobtuvą bei galvos apdangalą, kas mane nelabai sužavėjo.

Tokiame karšty slėptis po keliais sluoksniais drabužių, tikra kankynė. Gidai buvo be galo malonūs, supažindino su mečetės istorija, islamo religija. Kas labiausiai įstrigo diskutuojant su vienu iš mečetės gidų apie moterų vietą jų kultūroje buvo tai, kad vyrai pavydi joms to, kad jos gali padaryti viską tą pati ką ir jie, bet tuo pačiu jos dar gali pasauliui duoti naują gyvybę, ko negali jie! Į gimdymo procesą jie žiūri kaip į vieną didžiausių stebuklų ir bet kokie argumentai, kad vyras irgi yra svarbus asmuo gyvybės atsiradime, jų neįtikina.Dėl šios priežasties jie nori kad jų moterys rūpintųsi tik namais ir šeima, o jų pareiga pasirūpinti jomis. Po šio pokalbio kilo įvairiausių minčių apie moterų/vyrų santykius, įdomu buvo išgirsti visiškai kitoki požiūrį, pasaulio supratimą ( ne, į islama manęs neatvertė jei kam įdomu 🙂 )

Likusią dienos dalį praleidom lankydami įvairius parkus. Nors drugeliu parkas tripadviser.com buvo įvertintas kaip vienas įdomiausių, bet mums didelio įspūdžio nepaliko. Panašu į aptvertą šiltnamį su daugybe augalų ir aplink skraidančiais keliais drugeliais.

Kitas sustojimas – KL Bird Park. Daug geriau nei drugelių parkas. Bet vėlgi- jei jau kažkur esat kažką panašaus matę, tai nieko naujo ir nepamatysit 🙂

Vakarėjant patraukėm prie televizijos bokšto, kuris yra 7 pagal aukštį pasaulyje. Nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria visas naktinis miestas.

Jeigu pirma būtume apsilanke čia ir tik po to bokštuose, tai įspūdis būtų buvęs wow! Bet kadangi mes jau buvom bokštuose, kurie yra 32 metrais aukštesni, tai įspūdis buvo ‘nu gražu, bet..'( arba jau mes čia daromės išlepę nuo visų gražių vaizdų 🙂

4 thoughts on “Malaizija: Kai lijo Airijoj lietus ir buvo baisiai salta… 3 dalis”
  1. Smagu, kad zmones atranda tokiu turistui nezinomu graziu vieteliu. Po Kurzeme ir mes keliavom, bet lankem tas pagrindines, isreklamuotas vietas: Venstpilis, Kuldyga, smelio uolos, Liepaja. Bet is Jusu kelioniu reportazo, supratome, kad ten yra dar daugiau graziu vietu! vadinasi keliausime dar karta, butu idomu pamatyti tas liles, perskriesti per upe 🙂

  2. Įėjimą į uolas kaip sutvarkė, oho )) Pritariu Tigrerai, radau irgi nemažai nelankytų vietų.

  3. Aciu uz gerus zodzius. Gal sitas aprasymas man nelaimes dar karta metu seimos keliones prizo Kolumbas konkurse, BET. Man keliones aprasymas yra budas uzbaigti sita kelione ir eiti toliau. Sekmes tolimose ir artimose kelionese kolegos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *