Tai bus trumpas reportažinis pasakojimas apie vieną birželio savaitgalį Gdanske, kai jame vyko 2012 Europos futbolo čempionato ketvirtfinalio varžybos tarp Vokietijos ir Graikijos.
Taigi, kaip senas futbolo mėgėjas, senai norėjau savomis akimis išvysti kas vyksta tokių renginių metu, o ypač magėjo pajusti miestuose sklandančią ypatingą atmosferą. Gdanske dirbo mūsų senas geras pažįstamas, kuris sukombinavo mums prabangų butą senamiestyje, už kurį atsiskaitėme „HBH Juozo“alumi.
Butas buvo pačiame senamiestyje, šalia senojo Gdansko krano ( Žuravio) ir Jūreivystės muziejaus.
Juokavome, kad dar niekada nebuvome apsistoję bute, pro kurio langus atsiveria vaizdas, vertas milijono.
O kai pro šalį praplaukdavo senovinis laivas, kaina pakildavo iki pusantro milijono 🙂
Bilietų į varžybas neturėjome. Buvome keturiese, o išleisti kelis šimtus litų perkant bilietą juodojoje rinkoje buvau pasiryžęs tik vienintelis. Tad nusprendėme varžybas pažiūrėti sirgalių zonoje. Visas senamiestis buvo užkimštas futbolo sirgalių, ypač vokiečių.
Nors negaliu sakyti, kad graikų nebuvo matyti, bet jie sudarė aiškią mažumą. Sirgaliai pasižymėjo draugiškumu, spalvingumu, pozavo ir noriai su praeiviais dalijosi šypsenomis.
Nemačiau nei vieno agresyvaus sirgaliaus, netgi agresija pagarsėjusių lenkų futbolo fanų tarpe. Nors alus visur liejosi upeliais, tai netapo dingstimi paleisti į darbą kumščius.
Fanų zonoje stebėti varžybų susirinko maždaug 10 000 žiūrovų. Pačioje zonoje buvo pristatyta visokių atrakcijų futbolo tema, vyko žaidimai su minia.
Mūsų dėmesį patraukė dar nematyti greitaeigiai alaus pilstymo įrenginiai, bokalą užpildantys per kokias 2-3 sekundes.
Varžybose, kaip dauguma ir tikėjosi, gana lengvai nugalėjo vokiečiai. Grįžome į senamiesčio centrinę Dluga gatvę, kur netrukus sugužėjo ir žmonės iš stadiono. Nors ir patys tuštinome ne po pirmą bokalą alaus, bet dar pastebėjome, kad gatve plaukiančioje minioje beveik kiekvienas einantis suaugęs žmogus arba rankose nešėsi, arba prie lūpų glaudė alaus bokalą ar skardinę:) Pasikartosiu, bet agresijos nesimatė nei kruopelytės. Aišku, policijos buvo nemažai, bet ir žmonės tikrai draugiškai elgėsi. Matėme džiūgaujančių apsikabinusių ir vokiečių su graikais, ir graikų su lenkais, ir lenkų su vokiečiais…Laimėtojas jau nebebuvo svarbus. Kitą dieną dar pašliaužiojome po senamiestį.
Vėliau apsilankėme Sopote, kuriame nustebau pamatęs, kad už pasivaikščiojimą tiltu į jūrą reikia mokėti 7 zlotus.
Pagalvojau koks triukšmas kiltų Lietuvoje, jei kas apmokestintų Palangos tiltą 🙂 Štai tokia smagi buvo trumpa Euro 2012 akimirka, visiškai pateisinusi mano lūkesčius. Atvažiavau, pajutau, parvažiavau…
P.S. Grįždami pakelėje išvydome labai gražų aguonų lauką…
Kavagne 
Aruna 
pirmas
;}
Na saunuoliai. Kelis kartus perziurejau muotraukas, ten kuprines ar dviracio „tases”, nes dviraciai rodos be bagaziniu
joa, kazkaip nusprendem be bagaziniu varyt ;}
Be bagažinės aš iš kiemo neišvažiuoju, ir ateitį jums nepatariu – nugara šlapia, pečius slegia 🙁 įtariu, kad pajudėjot tiksliai nežinodami kur ir ko 😉 tai patarčiau iš anksto pasiruošti maršrutą, numatyti lankytinus objektus ir t.t. Pažiūrėkit mano kelionėlių dviračiais aprašymus, manau rasite naudingos patirties. Šaunuoliai, palankaus vėjo :))))))))
..na vaziuot suplanuotu keliuku, sorry borring biski ;} ziuri i zemelapy ir varai ten kur idomiau, na bent jau man taip smagiau, o del bagazines, ant mtb labai jau brangios jos, o tos kuprines beveik nesijaucia, cia nekiekvienam gal taip ;}
Puiki kelionė, ir labai gražūs ‘debesai’ nuotraukose 🙂