Kiek pasakojo mano tėvukas, mamos viso gyvenimo svajonė buvo Indija.Kada buvau labai mažas (aš to nepamenu) mama apsiviniojusi savo kūną spalvotomis užuolaidomis, užsipaišiusi ant kaktos raudoną tašką šokdavo mums indiškus šokius.Po 40 metų laukimo, pagaliau pasisekė įgyvendinti mamos svajonę…pamatyti Indiją.
Kelionę planavau slapčia, kad įteikti mamai kaip dovaną 65 metų jubiliejaus proga.Nesinorėjo pirkti kelionių paketo per Lietuvos turizmo agentūras, nes jos pakankamai brangios, bet ir nesinorėjo važiuoti visai aklai, todėl pasirikau tarpinį variantą-pusiau savarankišką,pusiau per kelionių agentūrą Indijoje.Visus reikalus padėjo sutvarkyti Gabrielė iš „Getsholidays“.
Pirmi žingsniai, tai lėktuvo bilietas Kaunas-Ryga-Maskva-Delis ir atgal, dviems žmonėms kainavo 2900 lt.Iš Kauno iki Rygos mes nusigavome su mikriuku (apie 90 litų žmogui.Bet dabar jau žinau jog yra labai geras autobuso maršrutas su “Simple expres”.).Dviejų savaičių kelionės paketas per Indų turizmo agentūrą dviems žmonėms kainavo 1480 eurų.Viza žmogui – 300 litų.
Sekantis žingsnis skiepai ir geltonasis skiepų pasas.Skiepai- hepatitas A, vidurių šiltinė,stabligė ir pasiutligė.Žmogui išėjo kažkur apie 600 lt.
Toliau sąrašiukas reikalingiausių priemonių Indijoje:vaistai nuo virškinimo ir viduriavimo, drėgnos servetėlės ir skystis valytis rankoms (prireikė pirmoms kelioms dienoms, vėliau kažkaip pripratome prie netvarkos ir nebuvome tokie sterilus),bakterijų piliulės ir aišku “fleškutė” su trauktine.
Taigi kelionė prasideda.Sausio 14, pirmą valandą nakties susėdame į mikriuką mus vežantį į Rygos oro uostą per Vilnių, nes susirenkame tenais dar keletą bendrakeleivių.Skrydis Ryga-Maskva ilgai neužtrunka, toliau 6 valandos skrydžio Maskva-Delis su „Aeroflotu“.Lėktuvas beveik tuščias, sėsk kur nori, galima miegoti per keturias sėdynes, todėl skrydis neprailgsta, leidžiamės Delyje.Laikrodžius pasukame 3,5 valandos į priekį.Oro uostas naujas, atidarytas prieš 4 mėnesius, valiutos ketykloje pradžioje išsikeičiam truputi pinigų į vietinę valiutą rupijas.Pirmai nakvynei nuveža mus į viešbutį „Regal Continental Hotel“, kaupsime jėgas rytojaus ekskursijoms.
Pirma ekskursijų diena-programa kaip ir daugumoje tokių kelionių, pusiau pažintinė,pusiau komercinė.Pirmas objektas Delio mečetė, kaip visada išsiduriam su mokėjimais-nuskausmina už šlepetes ir fotoaparata, nors dauguma pamatėme jog eina paprastai basi ir fotikus nešasi kišenėse, o viduje jau niekas ten netikrina.
Delis nesužavėjo, arba blogas gidas pasitaikė arba dar neįsikirtome į šalies ritmą.Vakare nuvežė į šviesos šou, išėjome net neįpusėjus vaidinimui…Vakarienė restorane – ryžiai, daržovės ir paplotėlis dviems žmonėms apie 800 rupijų (53 litai), alus 180 rupiju (12 litų) butelis.Kainos išgasdino.Vėliau kelionėje supratome jog veždavo mus į tuos restoranus kur gaudavo sau „tipsus“, todėl norėdami pavalgyti pigiai patys eidavome miestuose valgyti ten kur valgydavo vietiniai.Apskritai kas šioje kelionėje nepatiko, tai indų, tiek gidų, tiek ekskursijų vadovų ir netgi vietinių pažiuris į baltąjį žmogų.Nesvarbu jog mes esame iš palyginti neturtingos šalies ir su ribotu biudžetu, tačiau tu jiems esi vaikščiojantis doleris, todėl pinigus stengdavosi išlupti bet kokioje situacijoje.
Sausio 16 diena, atvykstame į Džaipurą.Mieste gyvena apie 3 milijonus gyventojų.Iš Delio važiavome 6 valandas autobusu.Aplankome du objektus: miesto observatoriją ir macharadžos rūmus.Miestas už Delį jau žymiai grąžesnis, jaučiasi indiška dvasia, bet vis dar gidai neupranta jog mums neįdomios jų draugų parduotuvės, todėl prašome mus išmesti miesto centre, o jau toliau mes patys kuriame savo programą.Rytais Džaipūre gan vėsu, apie 12 laipsnių šilumos, dieną 18-20 laipsnių šilumos.
Sausio 17 diena.Puikiai praleista diena.Aplankome „Amber“ fortą.Amber reiškia ne gintarą, o dangų.Aplankome macharadžos rūmus, išklausome istorijų.Džaipūro macharadža turėjo 12 žmonų ir tik 6 vaikus, nes nuolat kariaudavo.Į kalną, ant kurio stovi rūmai, keliaujame drambliais.Šioje vietoje pajutome suvenyrų prekeivių įkyrumą, bet nuotraukų pasidarome labai grąžių.
Sekantis objektas deivės Lakšmės rūmai, pastatyti 1988 metais iš balto marmuro.Vaikščioti galima tik basiems be batų.
Dienos metu pagaliau ištrūkome į pačią miesto širdį.Su kelionių draugas Aurelija ir Terese landžiojam po siauras miesto gatveles, pamatėme tikrajį miesto gyvenimą.Pačios miesto gatvelės yra suskirstytos į zonas kuriose prekiaujama tik audiniais,aksesuarais rūbams…arba gaminami metalo ir sidabro gaminiai.Užsukame pas vietinius pavalgyti, čia paragauname tikro indiško maisto (ugnis eina iš burnos nuo padažų), matome kaip vietoje ruošia mums valgį.Keturiems paplotelių didelė lėkštė su padažais tekainuoja 60 rupijų (apie 4 litus).Paliekame dvigubai daugiau, žmonės labai patenkinti.Gatvėje ragaujame „samosos“ (paplotėlis su daržovių įdaru, kaina apie 7 rupijas, o tai apie 0,5 lito), nerealiai skanūs, vidurių kol kas nepaleidžia.Na toliau seka apsipirkimo fiesta, o kaip kitaip su moterimis buna: suvenyrai, „alibabos“ kelnės, marškiniai…
Paskutinis šios dienos akcentas,kelionė su tuktuku.Ekstrymo paturėjome nemažai, gale sėdėjome keturiese.Už kelionę nuo centro iki viešbučio sumokėjome apie 100 rupijų ( kažkur 7 litai).Užlaužiame gidą, kad nuvežtu į alkoholio parduotuvėlę, vaidina jog nesupranta, veža į kavines kur alus po 150-200 rupijų, mes nepasiduodame.Pagaliau gidas „supranta“ ko mes norime, atvykstame į parduotuvėlę – alus dvigubai pigesnis, po 75 rupijas.Žodžiu, kaip minėjau anksčiau, biznį daro visur kur gali.Ryt važiuojam dviem dienom į džiungles.
Dvi dienas leidžiame Ratmamborėje (Ranthambore).Safaryje buvau pirmą pusdienį, daugiau nevažiavau, nes turėjau su kuom palyginti.Esu buvęs Kenijos safaryje, gamta žymiai skurdesnė, bet gal todėl jog geriausia važiuoti vasario gale ar kovo mėnesį, nes tuomet prasideda pavasaris ir pradeda žydėti augalai.Bet man vistiek nepalyginsi su Kenija.Nacionalinis parkas įkurtas vietoje, iškėlus iš ten vietos gyventojus.Gyventojai suvaryti į kaimelį, ten daro ir pardavinėja savo rankdarbius.Antrą dieną po pusryčių važiuojame į šventyklą,kaip tik tada vyko dievybės Ganešo (žmogus su dramblio galva) pagerbimas.Tikrai įdomi patirtis, buvome net šventyklos viduje pamaldų metu.Aplinkui šventyklą pilna beždžionių, kai kurios gan agresyvios.Gryžtame į savo viešbutuką, vakarojame, žiūrime vakarines programas.Pirmą kartą paragaunu „čai masalos“, arbata su pienu, visai nieko, tačiau tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kažkaip man nepatinka arbata su pienu.
Sekantis lankytinas taškas-Agros miestas (2,5 mlm gyventojų).Aplankome du objektus, Agros fortą ir garsujį Tadž Mahalą.Pastarasis įspūdingas, bet daug nerašysiu, nes jau daug kur aprašyta.Į vidų neštis galima tik fotoaparatą, kameros apmokęstinamos.Na ką, pagrindinę Indijos nuotrauką pasidarome, galesime įsirėminti.
Atvykstame į Orcha, tai nedidelis miestelis , apie 7000 gyventojų, kurių pagrindinės pajamos yra iš turistų.Pagrindinis objektas-Orchos pilis, bet aplinkui labai daug mažų šventyklėlių.Orchos pilį pasistatė vietinis karaliukas, vaizdas nerealus, gaila tik, kad anglai išlupinėjo iš dekoracijų visus brangakmenius.Šią pilį aplankė Indijos imeratorius ir ta proga vietinis karaliukas jam pastatė priestatą, kuriame imperatorius praleido tik dvi naktis!Tas priestatas yra įspūdingiausias statinys šiame miestelyje.Kadangi imperatorius buvo musulmonas, tai kur buvo papuošimai su dramblio galvom, jis juos liepė nukapoti, o juk žmonės tai ne vieną dieną statė.Vakarop pasivaikščiojome po miestelio centrą, prisipirkom vaisių (jie tikrai nebrangūs).Aš dar spėjau nusiskusti barzdą pas vietinį kirpėją, tai buvo sulėkę kruva vietinių pasižiūrėti.Jau praėjo beveik savaitė Indijoje,praktiškai pasibaigė mūsų alkoholio atsargos, rankas ir dantis jau valom su vandeniu iš vietinio čiaupo, kaip anksčiau minėjau, jau prisitaikėm prie vietinių bacilų.Nors norėjau perspėti jog ne visi atsilaikė…
Sausio 22 diena, atvykstame į Kajuracho, objektas – Kamasutros šventykla.Anksčiau buvo beroc 80 šventyklų, o dabar liko 22.Kaip visada pasidarbavo musulmonai.Statiniai įspūdingi, bet visa ekskursija, pirmą dieną truko beveik 4 valandas, tai per vidurį jau pabodo.Labai juokingas ekskursijos gidas, beveik kas antras sakinys „posmotryte oni zanimajutsa seks“ ir aiskina pozas, leipau iš juoko.Ir dar įsivaizduojat, to klausytis šalia savo mamos
Po ekskursijos kaip visada, su dideliu entuziazmu, puolėm į miestelį.Indus jau perpratom,gidai niekada neveža, ten kur norim, todėl patys pasiimam tuktuka su vairuotojų ir varom kur mums reikia.Pavakarieniaujam bengalų restorane (160 rupijų arba 11 litų dviems žmonėms) ir varome „shopintis“:marškiniai, kelnės, piniginės…čia pirmas miestelis kur rūbus tau gali pasiūti per kelias valandas.Viskas tikrai pigu.
Pamiršau paminėti jog kino tetrai Indijoje labai populiarūs, susirenka pilnos salės žmonių,dramos teatrųčia praktiškai nėra.
Toliau, vietinis skrydis į Varanasį (3,6 mln gyvantojų).Po pietų atskrendame į Varanasį ir vakarop su rikšom-dviratininkais išvykstame per miestą prie Gango upės į šventinimo ceremoniją.Įšventino 7 brachmanus (na tipo aukščiausia kasta).Važiavimas per miestą nerealus ir eismas, tai kažkas nesuvokiamo.Ryte važiuojame prie Gango ir Didžiausio Azijoje universiteto.Gango upe plaukiame valtimi žiūrėti laidojimo ceremonjos t.y. kremavimo.Vienam kūnui sudeginti reikia 300 kilogramų malkų,laidojime dalyvauja tik vyrai, nes verkti negalima.Todėl moterys pasilieka namuose.Jei žmogus laidojamas su auksiniais žiedais ir kitais papuošalais, tai po kremavimo juos susirenka žemiausios kastos ten dirbantys žmonės.Nedegina tik besilaukiančių moterų, vaikų iki 15 metų (nes jie dar be nuodėmių), žmonių kuriems įkando gyvatė.Prie jų lavonų pririša akmenį ir skandina Gango upėje.Žuvys po to užbaigia darbą.Fotografuoti kremavimo neleidžiama, bet turistai į draudimus nekreipia dėmesio.Gange yra delfinų, sako jog jų būna, tik Gange ir Amazonėje.Toliau aplankome universitetą.Jame mokosi 25 tūstančiai studentų.Mėnesiui mokslas kainuoja apie 1000 ruijų (apie 70 litų).Į kainą įeina gyvenimas bendrabutyje dviese, tris kartus maitinimas, internetas, TV…Teritorija 5km2, kaip uždaras miestelis.Konkursas trys į vieną vietą.
Po pietų važiuojame į budos šventyklą.Tai pirmoji budistų šventykla pasaulyje, kadangi budizmas atsirado būtent Indijoje prie 2500 tūkstančių metų ir vėliau išplito į kitas šalis.Buda buvo indų imperatorių sūnus, princas ir būtent čia jis pasakė savo pirmąjį pamokslą.Vėliau šią šalies dalį užkariavo musulmonai, kurie viską sugriovė ir vėliau anglams valdant, buvo pradėti kasinėjimai ir 1931 metais šventykla buvo atstatyta.Čia praktiškai visų budistų piligriminė vieta Nr.1.
Vakarop važiuojame į „šilko fabriką“, kur žmonės namuose pasistatę stakles iš šilko audžia gaminius.Šilko gaminių gamyba yra musulmonų verslas ir buvo net kilę konfliktų su indais, kurie irgi norėjo dalyvauti versle.Gidas sakė jog čia dirba apie 25 tūkstančius žmonių, bet kaip visada bandė išdurti su savo pasakom jog kitur viskas š……
Vakaras kaip visadas skirtas „old town market“ , pasiimam tuktuką ir pirmyn-kvepalai, smilkalai, rūbai reikia nereikia ir aišku vietinis maistas.
Paskutinė diena Indijoje.Parskridome iš Varanasio į Delį su vietine skrydžių bendrove „Kingfisher“.Alus tarp kitko Indijoje irgi visur „Kingfisher“ tik skirtingų stiprumo laipsnių.Išleidžiame kelionių kolegas ilsėtis į Goa, o mes ruošiamės skrydžiui namolio.Tiesa dar spėjome aplankytiDelio turgų.Čia kainos tikrai mažiausios Indijoje, bet ir kokybės nelabai yra, bet gerų dalykų galima rasti.
Skrydis atgal nepraėjo be nuotykių-Maskvoje lėktuvą grąžino nuo pakilimo tako, naujo reiso laukėme 3 valandas.Be to Rygoje pasimetė lagaminas, tai atgavome tik sekančią dieną
Reziume-manęs ši šalis kol kas neužkabino, nežinau, gal per mažai pamačiau, gal netinkamu laiku netinkamoje vietoje buvau, bet nirvanos nepatyriau.Kol kas tai tik dar viena šalis kurią pasižymėjau savo žemėlapyje.
Jei ką domina finasinė pusė , tai finale vienam žmogui – lėktuvo bilietai 1450 lt, vizos-310 lt, skiepai -600 lt,nuvykimas ir gryzimas į/iš Rygos-100 lt,kelionės išlaidos – apie 600 lt.Viso žmogui 12 dienų-5355 lt.
Jei ką domina kontaktai Indijoje, tai Naeem Khan ([email protected]), galite susisiekti, manau tikrai padės suorganizuoti tripa po Indiją.
Kavagne 
Aruna 
pirmas