Susimastau.80% Dominykos Respublikos gyventoju-tai zmones iki 25 metu amziaus! Atrodo,tai neimanoma,taciau gidas pateikia tokius skaicius ir man belieka susimastyti.Jauciu,kad susimastysite ir Jus.Taigi Dominykos Respublika atrasta Kristupo Kolumbo,dabar laisva,besivystanti salis savo dekinga geografine padetimi ir siltu klimatu vilioja viso pasaulio turistus,ka gi magiskas zodis-Karibai.Tai pasako viska,vienoje puseje silta ,balto smelio jura,kitoje-siltai melsvas vandenynas.Aplinkui besisypsantys,tau gero linkintys dominykieciai.Skambanti merenge muzika,i ritma judantys zmones tiek gatveje,tiek parduotuvese ar papludymiuose.Tai lygiai kaip pandemija,nori nenori o uzkrecia visus.Atsiranda sypsena veide,uzsimirsta visos problemos ir pradedi gyventi Karibu salos dvasia.Palaima kunui ir sielai! Aplinka skurdi,galima sakyti aptriususi,taciau pati gamta daug ka sustato i vietas.Tai zydincios geles ir medziai,egzotiniai vaisiai ir sultys -pina colada ir t.t.Salies viduje zmones augina cukrasvendres,darzoves,tai pagrindines salies pajamos.Nupjauni 2 tonas cukrasvendriu per diena,jas sustatai i rysulines kruvas ir gauni 6 dolerius ,is ju 1,5 dolerio atskaiciuoja mokesciams.Mazokas atlygis,bet zmones patenkinti,bent jau is paziuros.Vaikai is paskos sekioja ,saldainiu praso,nes mes jiems „AMERIKANA”,turintys daug pinigu ir saldainiu.Cia nereikia pirkti nei siltu drabuziu ar batu,nereikia sildyti namu,vandens o ir patys namai vasarnamiu tipo.Eismas chaotiskas ,o visos transporto priemones tikri kledarai,taciau vaziuojantys,ranka pakelei ir sustojo,pavezes kur nori ir pigiai.Idomu ir savita!
Susimastau del tu 80% ir pats isitikinu,pagyvenusiu zmoniu tikrai mazai!!!!!Dar nieks nepaaiskino sio fenomeno,bet pats tai maciau ir jauciau per 2 savaites trunkancias saunias atostogas.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Antigraikiška kampanija tęsiasi (juokauju, žinoma) gerai, kad ta šalis nėra jokiuose mano planuose, nors pažįstu žmonių dievinančių Graikiją, kitu atveju galima būtų ir piktintis pradėti, nors iš kitos pusės, pilnai Jus suprantu…
:)))))))) Nebūtum pirmas ir turbūt ne paskutinis pasipiktinęs. Esu gavusi nemenkų strėlių nuo road’o ir supermamų graikofilų, kai įkėliau trumpesnę Graikijos kelionės ataskaitą. Oi buvo piktų… oi… oi…. O čia keliautojai patyrę, kantrūs…. nesinervuoja ir plaukų nedažo pilkai dėl svetimų ispūdžių… :)))))
Bet jau baiginėju. Liko maksimum dvi dalys. Tikrai daugiau iš savęs nebeišspausiu. Prie linksmesnių kelionių pačiai jau norisi pereiti, ale, kad nepratusi nebaigtą darbą taip imti ir numesti. Tai ir kankinuosi su ta nemylima Graikija.
O jei rimtai, tai į salas kada nuvykti rekomenduočiau. Santoriny tikrai labai patiko. Dar, be abejonės – Olimpas turėtų būt privalomas vykstant į Graikiją. O dėl viso kito, – galima ramiai gyvenimą nugyventi ir nepamačius.
Man labiau būtų įdomu sužinoti, ką tie žmonės toje Graikijoje taip dievina???? Jei taip nuoširdžiai ir be pagražinimų, a???
Arūnai lygtais panašus maršrutas patiko. Arūna, išduok paslaptį, kas ten taip gerai buvo? Kuom Graikija Jus sužavėjo? :o)
Aušra, o mane visos mūsų kelionės žavi. Tiesiog džiaugiuosi tuo, ką matau, girdžiu, jaučiu. Neigiamus dalykus atmetu, nes jie laikini, neįpareigojantys ir tuo metu visai nereikšmingi.
Graikijoje radome tikrai nuostabių vietų, , kaip pvz Meteorai, Metsovas, pajūrio keliai, Tolos kurorto ramybė ir salos, Santorinis, sėdėjimas pačiame viršuje Epidauro svajojant pamatyti čia vaidinamą spektaklį, nepaprastai nuostabus saulėlydis Poseidono šventykloje. Net Atėnai – kaip pavyzdžiui vėlai vakarinis klaidžiojimas po juos.Galiu labai daug dalykų išvardinti, o iš jų ir susideda visuma. Mums patiko maistas (jums kaip supratau nelabai0, nes mėgstame žuvį, o jos pasirinkimas ten tikrai didelis. Plius gera kompanija.
Buvo ir nelabai smagių dalykų, bet tiesiog tuo metu yra mūsų atostogos, tad pasidarome iš to nedidelį juoką , kuris vėliau apipinamas ir vėliau tampa dideliu juoku, kurį ir daug vėliau prisimename ir pažvengiame iki soties.
Aišku… O man net ir kelionėse – ne taip paprasta įtikt. Pvz. negaliu savęs apgauti, kad man gera maudytis jūroje, kurios paplūdimiai prišnerkšti ar kad yra tam tikri dalykai, nors jų iš tikrųjų nėra… Prieš kelionę labai daug skaitau apie tą šalį, viską analizuoju, aiškinuosi ir jei visa tai pasirodo fuflo, natūrali būna priešinė reakcija.
Nesakau, kad nepatyrėme gražių akimirkų Graikijoje. Jų buvo. Apie jas irgi rašiau. Ką norejau pasakyti yra tai, kad mūsuose Graikija yra gerokai pervertinama. Jai yra suteiktas kažkoks nematomas dievybės ir neliečiamybės statusas. Išpūstas burbulas. Apie ją įprasta rašyti gerai arba nieko. Prieš išvykstant nė vieno blogo lietuviško atsiliepimo neradau. Viskas buvo nupiešta tiesiog puikiai. Ji įvyniota į nuostabiausią saldainiuko popierėlį. Atrodė, kad vykstame vos ne į Rojų, tiesiai pas nuostabiausius dievus į glėbį. O iš tiesų kabinėtis, tai yra prie ko… Žinau, sakysite visur yra. Bet Graikijai priekabių mes radome ypač daug (dažniau netgi jos mus rado) ir visiškai nenorėjome prieš jas užsimerkti 🙂 Todėl ir pavadinimas „apie Graikiją ir graikus BE TABU” :)))))) Norėjau atidengti tą keistą uždangą ir parodyti, kad Graikijai nesvetimas ir kitoks veidas.
Mano požiūris šiuo atveju labai panašus į Aušros, jeigu kur važiuoji, tai norisi, kad būtų gerai, nes be kelionės, tai dar yra ir atostogos, kurių oi kaip nėra per daug, todėl nusibeldus tūkstančius km visai nežavi šiukšlių kalnai ar nešvarios lėkštės, šito mes ir pas save turim pakankamai.
Iš kitos pusės, rašydami apie seniau buvusius dalykus, mes nesąmoningai sutirštinam spalvas, kad net ir dabar jau atrodantys juokingi įvykiai skaitytojui pasirodytų didžiausiom tragedijom, o bent kiek gražesnis vaizdelis- dieviška panorama. O šiaip, tai pamatuota kritika visada sveika, kam reikės tas atsirinks.
Dar mane visada juokino vadinamieji „autentikos ieškotojai, kurie paėję kelis kvartalus į šoną nuo turistinių maršrutų, giriasi supratę, kaip iš tikrųjų gyvena to miesto ar šalies paprasti žmonės, arba , kurie „mėgsta bendrauti” su vietiniais ( labai įdomu, apie ką) kur nors Maroko lūšnynuose, bet tiek to, kiekvienam savo.
Bendrauti su vietiniais Maroke, tai reiskia kartu sedeti terasoje ir rukyti tam tikrus vietoje augancius augalus. Po to kartu su vietiniais stebeti kaip dykumoje pradeda viskas zaliuoti ir gyvenimas pasidaro grazus :))
Jeigu rimtai, tai Apokas be reikalo sumenkinai „megstancius bendrauti” su vietiniais. Tikrai praplecia akirati, netgi kai matai ,kad tas vietinis aiskiai tave nori apmauti :). Neikainojama patirtis.
Mano pradinė ataskaita apie Graikiją buvo vos vienas žingsnis nuo necenzūrinių žodžių :))))))) Tai aš dabar netirštinu, o gludinu kai kuriuos kampus ir įmetu daugiau informacijos, kad susiruošę keliauti žinotų apie ką plačiau pasidomėti ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį.
Ir nors mano maršrutai visada vinguriuoja per turistų lankomiausias vietas (jos juk ne be priežąsčių tokios yra ir ten galima pamatyti įdomiausius dalykus), bet taip pat puikiai žinau, ką reiškia atrasti turistams mažiau žinomų vietų, kurios nustebina, suteikia daug netikėtų įspūdžių ir malonių prisiminimų dar daugelį metų į priekį. Kiekvieno mūsų širdyje tikriausiai gyvena po mažytį Kolumbą ir Magelaną ir nebūtina jų slopinti. Kartais žmogui juk reikia leisti pasijausti, kad jis ir jo veiksmai nors šiek tiek svarbūs :)))))))))))
Mums tokiais netikėtais, atsitiktiniais atradimais buvo labai dosni Kroatija. Todėl aš ją iki šiol dievinu. Priverstinį naktinį beldimąsį pas bobutę ir trumpą viešnagę kalnų namelyje pas ją, šiltą priėmimą, legalias maudynes Plitvicoje (mačiau, kad kažkas pasinaudojo mano senu pasakojimu ir jas taipogi išbandė. jos jau turbūt niekam ne paslaptis :))))), neapgalvotą nusukimą į šunkelį bei nebesugebėjimą užkilti aukštyn stačiu šlaitu, ko pasekoje beliko leistis tik žemyn ir atradome tokių vietų, kad vaje vaje (tiesa, net nežinojome, kur tuo metu tiksliai esame, tad jų iš naujo tikrai neatrasčiau ir žemėlapy neparodyčiau) ir dar daugelį kitų … turbūt mirsim atsiminsim.
Štai su vietiniais pati bendrauti labai nesiveržiu. Kukli iš prigimties :)))))) Bet man labai smagu, kai vietiniai maloniai ir šiltai priima, pakalbina, reikalui esant pagelbėja, o jei dar ir pavyksta susibičiuliauti, tai būna „lafa”… Tai svarbu kelionėje. Ir nuo to labai priklauso, kokius atsiminimus parsiveži.
O Graikijoj susidūrėme su tokia graikų pozicija: „pas mus turistai ir taip važiuoja, tai kam iš vis stengtis ir kažką daryti”. Jausmas toks, kad turistai jiems dažniau tik maišo.
Kai vienų gerbiamas, kitų nelabai Andrius Užkalnis pristatė savo knygą ir išėjo į „užtarnautą poilsį” iki kitos reklaminės kampanijos, šiame puslapyje pasidarė truputį liūdnoka, nes visiškai nebeliko jokių diskusijų ir ginčų, todėl kartais norisi kam nors įžnybti ar neskaudžiai įspirti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Buvo toks „tarybinis” multiplikacinis filmukas apie upeliuką, kurį varlės užtvenkė ir pavertė pelke, todėl norėtųsi truputį pasipurtyti.
Dariaub, nereikia priimti visko taip tiesmukiškai. Skaičiau, kad ruošiesi į Maroką, o ir pats kada nors ten tikrai keliausiu, todėl nieko prieš šią šalį neturiu, reikėjo uždėti kabutes, nes „Maroko lūšnynai” mano kontekste buvo gryna abstrakcija, taip pat galėjo būti „Mumbajaus priemiesčiai”, tada iš Voyage-voyage sulaukčiau notos, ar „Kolumbijos džiunglės”.
Iš kitos pusės, nieko aš nemenkinau, nes tai ne mano reikalas, kas su kuo ir kaip bendrauja, aš tik išreiškiau savo nuomone , kad man juokingai atrodo pabrėžtinis bendravimo su vietiniais minėjimas, lyg tas bendraujantysis tobulai mokėtų arabų, kiniečių ar visas 900 Indijos kalbų.
P.S. O tam tikrų vietoje augančių augalų rūkymas gali prie gero neprivesti, nors po to gyvenimas ir pasidaro gražus!
Apokai, mano pasisakymas buvo 100% ivilktas i humoro ruba. Gal per mazai sypsenu pridejau :). Man taip pat nesuprantamas didziavimasis bendravimu, linksint galvomis ir gestikuliuojant rankomis, tet-a-tet su kokios nors genties vadu. O dar geriau, jo autografa parsivezti 🙂
Man labiau prie sirdies sedeti kur nors gatveje ir stebeti zmones, veiksma, gyvenima kitoje salyje, su kita kultura, mentalitetu….
Va va, šiuo atveju ir paaiškėja, kad objektyvios realybės nėra. Pvz mes, visai neradom ir nematė, kad Graikija būtų kažkaip įvyniota į super spalvotą popieriuką. Reiškia tiesiog kitaip matom tą patį. 🙂
O dėl bendravimo – tikrai pritariu DariuiB- labai smagu sėdėti kokioj kavinėj ir stebėti pro šalį slenkantį gyvenimą. Ir galų gale, jei ir pasikalbi su vietiniais, tai tikrai neatsiskleis visas gyvenimo grožis, bet bent jau informacijos apie kia kuriuos dalykus tai tikrai gauni, jei klausinėji. Tik žinoma, visko tai tikrai nepasakys 🙂
„O tam tikrų vietoje augančių augalų rūkymas gali prie gero neprivesti, nors po to gyvenimas ir pasidaro gražus! ”
Apokai, o čia iš patirties :))))))))))))))))))))
O dėl prisėdimo ir pro šalį slenkančio gyvenimo stebėjimą – jep, kartais tai padaryti kelionėse tiesiog būtina.
Oi, neeeeeeeee! Čia Dariusb tuo užsiiminėja terasose su vietiniais, pats rašė 6-ame komentare:)))))))))))))))), o aš kol kas ten dar nebuvau, be to labiau mėgstu „dunkel’į” (ar bent kažką panašaus), ir tada stabėti pro šalį plaukiantį gyvenimą.
O spalvoti popieriukai, tai, mano nuomone, kelionių agentūrų nuopelnas, nes savarankiškų keliautojų pasakojimuose daugiau konkrečios informacijos, o ne šūkčiojimų ir aikčiojimų. Turiu tokios patirties apie Kiprą (ta pati Graikija tik kitoj vietoj). Gal kada aprašysiu įspūdžius.
Eeeeeeeiiiii! As ne narkomanas! :)))))))))))))))) Tik persakiau kitu patirti. Pirmoje vietoje alus :)) Ir is viso nukrypome nuo Graikijos temos 🙂
Dariau, tikiu, kad čia buvo irgi humoro forma. Nieks nemano, kad tu toks esi :)))))))
Nors ne paslaptis, kad vieniši keliautojai neretai į Maroką vien tam ir važiuoja :)))))))))))))))
O kas be kelionių agentūrų ar oficialių šalies aprašymų 2003 metais belikdavo. Kelionių įspūdžių padangėje Lietuvoje tuomet dar buvo gili tamsa. Čia mes dabar mandri. O tuomet turėjau tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamą lietuviškų straipsnių pluoštą apie Graikiją ir šiek tiek didesnį pluoštą rusų keliautojų atsiliepimų.
Į Kroatiją vykstant buvo dar kūdžiau. Teko atsiversti oficialų puslapį ir tik susižymėti taškus, kur daugmaž reiktų užsukti. Vien tik tam, kad kitiems būtų paprasčiau susiplanuoti, grįžusi ėmiausi aprašinėti savo keliones, kol galų gale tai netapo įpročiu ir mėgiamu užsiėmimu.
Aš jau neminėsiu kelionės planavimo į Albaniją ar Jamaiką. Su Albanija turėjau lygiai 0 informacijos (tuo metu nebuvo informacijos jokia kalba). O į Jamaiką, bent jau kelionių vadovą ir angliškos propagandos buvau sukaupusi :)))))) Tiesa, dar padėjo Disprosis, kuris būdamas Amerikoj, sumastė atostogų iki ten palėkt ir nepagailėjo šiokiais tokiais įspūdžiais pasidalint.
Taip, kad gerai mes čia dabar gyvenam. Turim iš ko rinktis :)))))
Man irgi kaip Arunai visos mano kelionės patiko, tik į vienas važiuočiau dar kartą,o į Graikiją-nebe. Nors negaliu pasakyti, kad nepatiko, bet tikėjausi kažko daugiau.Todėl, labai patinka tokie straipsniai, kaip šitas, nes kai prisiskaitai to ,,sirupo” , tai po to ir tenka nusivilti. Nors į Graikijos salas norėčiau… O maistas buvo labai skanus, gal todėl, kad turistinėse vietose valgėm.
Aš tai pirmą kartą į Europą važiuodamas ir neieškojau jokios informacijos. Žinojau, kad reikia į Berlyną, pasiėmiau kelių atlasą, sėdom su sūnum į mašiną ir išvažiavom, be jokio plano, o bastydamiesi po Vokietiją „užsirovėm” ant bažnyčios, prie kurios durų Liuteris savo tezes prikalė (Vitenberg), vėliau, vaikštinėdami palei Elbę, suradom paminklinį akmenį, žymintį vietą, kur II WW metu susitiko Rusų ir Sąjungininkų kariuomenės (Torgau). Bet čia jau visai „nebeGraikija”
Aš tai kai filmą „Kapitono Korelio mandolina” pažiūrėjau, vienu metu buvau užsimaniusi vėl grįžt į Graikiją t.y. nulėkt į Kefalonijos salą. Bet tas noras lygiai taip, kaip greit atėjo – taip pat greit ir praėjo :))))))) Man taip kartais užplaukia :)))
Apokai, prieš kiek metų tai buvo? Gal jokios informacijos tais laikais dar ir nebūdavo :)))))))))))))) Nes dabar turbūt jau įprasta prieš išvykstant, bent šiek tiek pasidomėt kur ir ko vykstama :)))))))))))))))
Vien negatyvas , skaitai ir toks jausmas ,kad prieš tave „Respublika” ar „Vakaro žinios”.
Super sugebėjimai 7 metus savyje laikyti tiek neigiamos info ,o po to rašyti 7 straipsnius besimėgaujant ,kaip man buvo blogai.
TandC, ką tu visada bandai išpovokuoti? Kokie tavo tikslai?
Tavo antipatijas jau visi puikiai žinome. Ir tavo polinkį įžeidinėti žmones žinome… Suprantu, kad ilgiesi Užkalnio, bet aš ne tas pašnekovas, kuris su tavim tęs beprasmes diskusijas, juom labiau, kad čia nieko neskaitai ir užsuki tik pasityčiot (jei būtum nors komentarus perskaitęs, būtum žinojęs, kad tai senas straipsnis su nugludintais kampais ir papildoma informacija apie lankytinas vietas, kad keliautojams būtų naudingiau). Turėtum susirasti pašnekovų savo mėgiamų dienraščių svetainėse.
Ohoho kokios diskusijos. Reik ir man savo trigrašį būtiniaisiai įterpt 🙂
Labai sutinku su Apoku apie spalvų tirštinimą, ir ypač kad jas po kažkurio laiko tirštiname nesąmoningai. Pati vaizduotė jas kažkaip patirština be mūsų valios, tik gal vieniems į teigiamą pusę, o kitiem – į neigiamą. Aš diagnozuočiau, kad Aušrai graikijos atžvilgiu gavos neigiamas patirštinimias, o Kroatijos – teigiamas. :-). Tikiu, kad Aušra už ‘diagnozę’ nepyksta 🙂 🙂
Man tai dažniausiai didesnį įspūdį palieka ir po to atitinkamai surištėja teigiami dalykai, ir todėl atrodo kad po kiekvienos kelionės grįžtu kaip ‘po pačios įspūdingiausios ir visaip kaip geriausios’. Nors aišku, kad taip nėr.
Antras punktas kur norėjau užkibt tai Aušros pasakymas kad graikams turistai dažniau yr kliūtis. Bet nu taip ir yra! Juk visur, kur turistų marios, vietiniai nuo jų vienaip ar kitaip kenčia. Tuo nenoriu paneigti, kad naudos jie iš turistų negauna. Bet pajamų šaltinis nebūtinai turi būt mylimas 🙂
Nu ir dar galiausiai galvoju ar tas TandC pasisakymas yra tikras, ar tai dar vienas bandymas išprovokuot diskusiją? 🙂
Malonu
malonu
malonu
malonu
malonu
malonu man buvo Rodo saloj
gegužės mėnesį planavau į Salonikus
tai ko dabar baidot visi?
Šiaip gal ir be reikalo iš kart aš čia ant jo „pavariau”, bet savigynos instinktai suveikė. Taip nutinka, kai iš žmogaus be įžeidinėjimų nieko gero nesi girdėjusi. O šį kart kaip ir nieko įpatingo nepasakė, tik savo išvadas iš trumpos peržiūros pasidarė. Bet už jas realiai, kaip ir negaliu pykt. Ai, mat jį pekla tą TandC :))))) Lai kabinėjasi. Reikia tik kažkaip jį išmokti ignoruoti.
– – – – – – – –
Alvydai, salos ir žemynas, kaip diena ir naktis :))))) Bet tu ištversi :)))))))))) Tik susitaikyk su mintim, kad važiuoji į pramoninį didmiestį :))))))))))))))))))))))
Turiu kelioms dienoms nuvykt į Makedoniją. Tuo pačiu žvilgtelsiu kaip atrodo Salonikai.Manau,ištversiu.
Salonikai ne tik pramoninis miestas, tai pirmoje eilėje Olimpinis miestas, Graikijos hipių ir studentų( 8 -universitetai) miestas.
Manau Alvydai tau patiks. Gal galių patarima?
Reikia rasti vietą, kur galima klausytis Rembetiką, turėtumėte apsilankyti „rembetikos”. tavernoje, kur muzikantai groją muziką sėdėdami scenoje, o žmonės valgo ir geria.
Jausmas panašus kaip Dariausb Maroke tik čia, ne hašišą vartoja ,o ouzą , nors Rembetikos ištakos susijusios su ouzo , taverną, hašišų.
i.
Na, svaigalų čia gal nereklamuokim :).
Loreta, svaigalai, kaip ir maistas yra neatsiejama kiekvienos salies kulturos dalis. Isgerti vietiniu gerimu arba pasiziureti kaip vietiniai geria, tai ir yra viena is „bendravimo su vietiniais” formu 🙂
Aš apie narkotikus čia… Negerai kažkaip su pavadinimais taip viską…
Aušrai, buvo tai, kaip ne keista, labai neseniai, 2004 m., tik kaip minėjau – pirmas kartas, nes iki tol neturėjau jokių galimybių, o gal ir nežinojau, kad galima, keliauti.
Manau, jei jau Alvydas įsikišo, viskas bus gerai, pataisys jis tą nelemtą Graikiją:))))))))))))
O pasirodo ir gyvų žmonių trips’e yra! Tekėk, Upeliuk, tekėk!!!!!!!!!!!!
Kadangi Žeimą išvijome iš keimo , tai ir tripsteriai pabudo iš žeimos miego .
Taip taip, Apuokai, gyvybė ne tik Marse. Manau, kad jei komentuotume po kiekvienu straipsniu, tai tos gyvybės dar daugiau matytusi.
O šis straipsnis nepasirodė man jau tokiu negatyviu, kaip nekuriems. Kiekvienoje kelionėje pasitaiko „purvelio” ir kartais išsimurkdymas jame ir priduoda kelionei cinkelio, todėl nuodėmė būtų nutylėti – Kelių dievas neatleistų, jau nekalbant apie Hermį, kuriam dar labiau rūpi, ir kažin ar vienos baltos vištos aukai užtektų.
Ooooo pasirodo ir mūsų didysis priekabiautojas yra keliavęs :))) Na TandC, tai dabar jau dalinkis savo įspūdžiais bent apie Graikiją. Parodyk, kad daugiau sugebi nei lazdavotis iš kitų. Tam visi gabūs, o kai tenka pačiam pabūt naudingesniu dažniausiai šnipštas gaunasi :))))) Lakiam bent pasakojimo apie Salonikus. Labai jis pravertų Alvydui.
Aš kol kas Alvydą ruošiu blogiausiam, kad vėliau atrodytų viskas geriau :))))) O tu iš kart hipiai, hašišas, linksmybės… :)))))) O jei rimtai nė vieno hipio Salonikuose nemačiau. Lygiai taip pat kaip apsvaigusio. Ir geria graikai labai saikingai. Skiedžia tą savo Uzo su vandeniu ir niekaip vieno stikliuko per vakarą neįveikia :)))))
Nėra tie Salonikai tokie blogi, kad reikėtų žmogų ruošti blogiausiam. O ir kas ten tokio blogo? Tiesa sakant, reitingų lentelėje pas mus jie buvo kažkur po vidurio, bet ne todėl, kad ten blogai, o todėl, kad mažiau įspūdžių nei kitose vietose. Šaunu tuo, kad tai miestas prie jūros ir pilna jaunimo, nes tai tikrai studentų miestas.
Tarp kitko- apsvaigusių graikų matėm 🙂
Žinokit jau negaliu daugiau šypsenų sudėti, kad suprastumėt, kad kai kurie teiginiai yra tiesiog gryni juokai 🙂
Niekur nerasite parašyta, kur teigčiau, kad Salonikuose yra blogai. Juos esu aprašiusi pirmoj pasakojimo daly. Miestas kaip miestas. Didmiestis ir tiek. Bet nėra nė vieno sakinio, kad ten yra kažkas blogo.
Labai linksma skaityt. Labai.
Ogo, kokios karštai linksmos diskusijos. Gamta bunda – keliautojai bunda! Man tai patinka tokie teisingi pasakojimai, nors Graikija – viena mano svajonių šalių. Bet angliškuose bloguose taip pat dažnai akcentas krenta ant pasipūtusių ir nedraugiškų graikų. Ir ant italų. Šios dvi tautos neretai minimos kaip dvi nedraugiškiausios Europoje.