BULGARIJOS KURORTAS „SAULĖTAS KRANTAS“

Šią vasarą nusprendžiau pailsėti prieštaringai vertinamoje šalyje – Bulgarijoje. Sakau prieštaringai, nes kiek klausiausi pasakojimų arba skaičiau atsiliepimų, visi jie tiesiog kardinaliai priešingi: vieni liaupsina šią šalį prie Juodosios jūros, o kiti konkrečiai į šuns dienas deda. Ką gi, reikia nuvažiuoti, pamatyti savo akimis ir padaryti teisingas išvadas. Daug nesiblaškiau ir išsirinkau dviejų savaičių trukmės poilsį kurorte „Saulėtas krantas“. Atvirai pasakius, norėjosi didelio, judraus, triukšmingo, gyvybingo, spalvingo kurorto. „Saulėtas krantas“ pilnai pateisino mano lūkesčius ir atitiko aukščiau minėtus kriterijus.
Rugpjūčio pradžioje ir pas mus Lietuvoje buvo puikūs orai, tačiau man reikia iš esmės pakeisti aplinką, tik tada pajuntu pilnavertį poilsį ir atsipalaiduoju. Dėl šios priežasties atmečiau galimybę pasivartyti ant smėliuko Palangoje, Nidoje ar prie kokio ežeriuko. Taigi, atskidome į Bulgarijos miestą Varna (juokingas pavadinimas, tiesa?). Vietinis oro uostas nedidukas. Čia išsikeičiau eurų į levus labai prastu kursu (1 euras=1,6 levo). Nepatariu niekam daryti tokios klaidos, nes pačiame kurorte valiutos keitimo kursas daug daug palankesnis (1 euras=1,93 levo). „Saulėtame krante“ pinigus rekomenduoju keisti tik viešbučiuose arba valiutos keityklose „Crown“. Kitur vietiniai medžioja patiklius turistus ir apsuka aplink pirštą, t.y. tiesiog išduria. Nuo Varnos iki „Saulėto kranto“ atstumas yra apie 100 km. Kol važiavau, intensyviai dairiausi pro autobuso langą ir padariau išvadą, kad gamta čia tokia pat, kaip ir Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad Bulgarijoje yra kalnai. Važiuoju, gurkšnoju lietuviško alučio paskutines atsargas ir galvoju: negi aš taip toli nuo Lietuvos? Negali būti, nes miškeliai tokie pat, laukai tokie pat, keliai irgi…
„Saulėtas krantas“ – didelis kurortas, kuris tęsiasi apie 9 km palei Juodąją jūrą. Apsistojome dviejų žvaigždučių viešbutyje „Balaton“. Viešbutis be jokių įmantrybių, bet jaukus ir savas. Kambaryje buvo dušas, WC, šaldytuvas, TV, balkonas. Ko daugiau reikia? Tiesa, nebuvo kondicionieriaus, nes už jį reikia atskirai mokėti 10 levų (5 eurai) už parą. Nusprendėme apsieiti ir be jo, be to, naktys čia gana vėsios. Maitinimą paėmėme tik pusryčius ir neapsirikome, nes kurorte devynios galybės kabakų, kuriuose galima skaniai pavalgyti. Tarp kitko, taip žymiai įdomiau, negu kasdien pietauti ir vakarieniauti viešbutyje. Pusryčiai manęs nenuvylė: kiaušinienė, kepta dešra, kepeninė, paštetas, konserevuota žuvis, gaivūs gėrimai, arbūzas, kava, arbata. Normaliai, bet visas dvi savaites meniu nepasikeitė nė vienu patiekalu. Galite įsivaizduoti, kaip bodėjausi tais pusryčiais poilsiui einant į pabaigą..? Nuo viešbučio iki pliažo – ranka paduoti. Į pliažą eidavau tik su maudymosi kelnaitėmis ir nešdavausi rankšluostį, skėtį nuo saulės, patiesalą ir sulankstomą kėdę. Pliažas platus, smėlėtas, grynai kaip mūsų pajūryje. Nors, teisybės dėlei galiu pasakyti, kad prie Baltijos jūros smėliukas šiek tiek smulkesnis. Juodoji jūra šiltutėlė, vanduo skaidrus, o žmonių jūroje tiršta. Bet vietos tikrai visiems užtenka. Įbrendi į jūrą ir grožiesi aplinkiniais vaizdais: vienoje pusėje matosi Nessebar miestelis, o kitoje – kalnai, St. Vlas ir Elenite. Dabar pasakysiu, kas man nepatiko. O nepatiko tai, kad nuo pat jūros iki beveik pliažo galo visur pristatyta skėčių su gultais. Tai yra taip vadinama „mokama zona“. Iš tiesų, brangus malonumas, nes už skėtį reikia mokėti 7 levus (3,5 euro) ir už gultą 7 levus (3,5 euro). Expensive… Ir kiek tik akys užmato, visur pajūris nusmaigstytas tais brangiais skėčiais. Net vakarų europiečiui tiek mokėti yra brangu. Jau nekalbu apie lietuviškos piniginės „storumą“… Kažkokie nelabai geri biznieriai tie bulgarai. Dėl didelių kainų už skėčius ir gultus daugybė jų yra tušti, t.y. neužimti poilsiautojų. O galėtų nuleisti kainą, ir gerokai nuleisti, tai visos vietos būtų užpildytos. Na, mums tai buvo neaktualu, nes iš Lietuvos atsivežėme savo skėčius nuo saulės, sulankstomas kėdes ir už gultus nemokėjome. Naudojomės savo inventoriumi ir vargo nematėme. Šiap jau nelabai suprantu, kam reikalingi tie gultai tokiame puikiame pliaže? Juk Palangoje net mintis į galvą nešautų gulėti ant kažkokio tai gulto, kai yra galimybė išsitiesti ant minkšto ir šilto smėliuko. Suprasčiau, jei pajūris būtų akmenuotas ar be smėlio. Tada gultai tikrai tiktų. Bet šioje situacijoje bulgarai padarė didelę kvailystę. Bet tai tikrai negadino nei nuotaikos, nei atostogų, nei gero įspūdžio apie „Saulėtą krantą“. Kaip jau minėjau, šioje situacijoje lengviausias sprendimas – savo pliažinis inventorius ir problema dingsta savaime.
Per dieną smėlis taip įkaisdavo, kad iki jūros nueiti įmanoma tik su tapkėmis. Na, nebent Jūs esate užkietėję jogai ir tokie išbandymai Jums nė motais. Visas dvi savaites oras buvo nepriekaištingas: saulė, giedras dangus, lengvas vėjelis ir gaivi jūra. Patiko ir tai, kad jūra gilėja labai palengva, galima net vaikams saugiai pliuškentis, nėra jokių staigių nuolydžių ar duobių. Stebino vietinės žuvėdros, kurios skraidė virš galvų ir konkrečiai kvatojo: cha, cha, cha…Atrodė, kad jos šaiposi iš turistų, tipo: ką Jūs čia durniai vartotės saulėje ant smėlio, neturite ką veikti? Suko ratus danguje, aptarinėjo mus ir garsiai žvengė…
Ypatingai patiko tai, kad kurorte pilna parduotuvių, dirbančių ištisą parą. Bet esmė ne tame, kad jos dirba visą parą, o tame, kad visose jose parduodamas šaltas, skanus, nebrangus ir lengvas bulgariškas alus. 1 litro plastikinis „bambalis“ alaus vidutiniškai kainuoja 2 levus (1 euras). Galima visą dieną gurkšnoti šaltą alų. Ir jo nusipirkti įmanoma ant kiekvieno kurorto kampo. Kabake pilstomo vietinio alaus bokalas (0,5 l.) kainuoja 1,5 levo. Užsienietiškas brangesnis. Bet man puikiai tiko ir bulgariška produkcija. Štai pagrindiniai alaus pavadinimai: „Zagorka“, „Šumensko“, „Burgasko“, „Kamenitza“. Su įvairiais užkandžiais irgi nėra jokių problemų: didelis gabalas picos – 2,5 levo, o kur dar įvairiausi kebabai, sumuštiniai, blyneliai, ledai ir t.t. Lauko prekyba klesti. Alkanas tikrai neliksi. O jau restoranų, barų, kabakų gausybė kurorte tiesiog stulbina. Kiekvienas čia ras maisto pagal savo skonį ir piniginės storį. Mes kasdien valgydavome kabakuose kompleksinius pietus už 5 levus (2,5 euro). Į kompleksą įeina sriuba, mėsos patiekalas ir desertas. Porcijos didelės ir patiekalai skanūs.
Per dvi poilsio savaites lietuvių kalbą girdėjau tik vieną kartą. Darau išvadą, kad šis kurortas nepopuliarus tautiečių tarpe. Bet užtai lenkų pilna, rusų pilna, na, ir vietinių bulgarų labai daug. Bulgarų kalba man pasirodė gruboka. Kai vyrai kalba, tai dar normaliai, bet iš merginų lūpų tai kažkaip nelabai gražiai liejasi ta kalba.
Kaip jau minėjau, „Saulėtas krantas“ – didelis ir triukšmingas kurortas. Nerekomenduoju jame apsistoti tiems, kurie ieško ramybės ir tylos. Čia tiesiog kunkuliuoja naktinis gyvenimas, pilna įvairiausių pramogų: kazino, naktiniai klubai, diskotekos, striptizo barai, įspūdingas vandens parkas, karuselės, daugybė mini golfo aikštelių ir pan. Vakare, atlėgus karščiui, minios poilsiautojų išeina į gatves arba į promenadą palei jūrą ir ieško linksmybių. Kurorte daug didelių ir mažų supermarketų, veikiančių ištisą parą. Alaus, rakijos, vyno ar degtinės galima nusipirkti kada tik užsimanysi (arba kai pajusi nenumaldomą troškulį). Svarbiausia, kad būtų noro baliavoti, pinigų baliams ir kompanija, su kuria galima lėbauti.
O jau gražių merginų ir moterų – nors tvenkinį tvenk…Tik ir spėk galvą sukioti: čia gražus vaizdelis, ten dar gražesnis, o iš priekio apskritai iš kojų verčiantis reginys (suprantate, ką turiu omenyje?). Pasakiška vieta šiuo aspektu. Palangoje tiek gražuolių tikrai nepamatysi. Čia kur tik pažvelgsi – visur idealios figūros, dailios kojytės ir malonūs veideliai… Džiugina akį ir širdį tokie peizažai.
Aišku, kai vakare išeini į „medžioklę“, tai tos švelniosios lyties atstovės labai sukabina, tačiau nervina, kai dieną pliaže pilna jų besideginančių nuogais papais, t.y. topless. Nežinau kaip kiti, bet aš negaliu normaliai atsipalaiduoti. Pamatau tokią šalia besideginančią gražuolę ir užsivedu. Tada nebelieka nieko kito, kaip gulėti pilvu ant smėlio (dėl suprantamų priežasčių). Mano manymu, tokio deginimosi šalininkės turėtų bazuotis atskirame nudistų pliaže. Vyrams tikrai būtų lengviau relaksuoti pajūryje. Bent jau man tai tikrai.
Pačiame pliaže irgi nemažas pasirinkimas pramogų: plaukiojimas vandens „bananais“, vandens motociklais, laivais, parašiutais, nemažai masažo palapinių. Tarp kitko, masažas čia labai populiarus ir masažistai pastoviai minko kokį nors kūnelį savo palapinėje. Viso kūno masažas kainuoja 30 levų ir trunka 50 minučių. Šio amato specialistai darbo turi iki soties. Patinka ir tai, kad pliaže nevaikšto prekeiviai, nesiūlo visokių akinių nuo saulės ir nerėkia, tipo: šaltas alus, čeburėkai, kepta duona…
Kai nusibosdavo vartytis pliaže, važiuodavau į aplinkinius miestelius. Labiausiai patiko visai netoli „Saulėto kranto“ esantis Nessebar miestelis, kurį galima pasiekti miesto autobusais Nr. 1 ir Nr. 8. Kelionė kainuoja tik 1 levą, ir bilietus reikia pirkti įlipus į autobusą. Nessebar išsidėstęs nedidelėje saloje, kurią su krantu jungia siauras žemės ruožas. Miestelis yra įtrauktas į pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Tai yra tiesiog muziejus po atviru dangumi. Gal tą gražų vaizdą kiek gadina prekeiviai, kurių apstu visose siaurose miestelio gatvėse. Bet man labai ten patiko pasivaikščioti. Visi namai Nessebar tokie senoviški, pusiau akmeniniai, pusiau mediniai. Suvenyrų parduotuvėse galima rasti labai gražių daikčiukų. Patikėkite, prekių asortimentas čia ir „Saulėtame krante“ labai skiriasi. Ta prasme, kurorte pilna kinietiško šūdo, o Nessebar galima rasti labai originalių gaminių. Aš čia nusipirkau tradicinius bulgariškus rankomis siuvinėtus marškinius (42 levai). Dabar jie yra vieni mano mėgstamiausių. Tikrai žaismingai atrodo. Gražu šiame miestelyje, nė trupučio neperdedu. Paslampinėji gatvelėmis, pasigroži bažnyčiomis, o vėliau prisėdi kabake su vaizdu į jūrą pagurkšnoti vietinio alaus. Derėtis čionykščiai prekeiviai nelinkę, jie sako: arba perki už mano kainą, arba visai neperki.
Kitas miestelis, kurį aplankiau – Sveti Vlas, kurį taip pat galima pasiekti bendro naudojimo transporto priemone (autobusu). Miestelis nutolęs tik kelis kilometrus nuo „Saulėto kranto“. O šis kurortas jau tinka ramybės ieškotojams. Čia labai mažas, mielas ir simpatiškas centras, jokio triukšmo, namai ir viešbutukai išsidėstę kalnuotoje vietovėje. Miestelyje nėra didelių, grėmėzdiškų pastatų, viskas gana subtilu ir tvarkinga. Tiesa, pliažas čia labai siauras ir nedidelis. Tačiau vaizdai pro viešbučių langus tikrai verti dėmesio, nes panorama atsiveria iš tiesų įspūdinga. Sveti Vlas sutikau ir lietuvę, kuri jau 20 metų gyvena būtent šioje vietovėje, turi savo verslą ir džiaugiasi gyvenimu. Gimtosios kalbos taipogi nepamiršo, truputį su ja paplepėjau apie šį bei tą. Ji man pardavė ir tikro naminio vyno. Paragavimui nusipirkau ir balto, ir raudono. Skanus, vertas dėmesio gėrimas.
Nuvažiavau ir į miestą Pomorie, kuris išsidėstęs siaurame uolėtame pusiasalyje 18 km atstumu nuo „Saulėto kranto“. Į šią vietą veža tarpmiestinis autobusas. Apskritai, susisiekimas Bulgarijoje labai neblogas ir pigus tiek autobusais, tiek traukiniais. Pomorie gyvena apie 15 000 gyventojų. Vietovė garsėja ypatingu gydomuoju purvu, čia daug sanatorijų ir poilsio namų. Važiuojant į Pomorie atkreipiau dėmesį, kad aplinkui vyksta labai daug statybų: kyla tiek privatūs namai, kotedžai, tiek ir galingi poilsio kompleksai. Labai daug skelbimų su pasiūlymais įsigyti apartamentus. Kainos, kiek pastebėjau, nesikandžioja. O ką, visai faina būtų turėti savo poilsio lizdelį Bulgarijoje, nes čia geras klimatas, skanus vynas bei maistas, šilta jūra ir malonūs žmonės. Miestelis Pomorie man pasirodė gana simpatiškas su tvarkingu centru, pėsčiųjų zona, daug užkandinių, suoliukų. Atvažiavau į miestelį pačiu laiku, nes patekau tiesiai į vyno šventę. Vietiniai gyventojai atsirideno statinę ir ant jos pilstė raudoną, rožinį ir baltą vyną. Veltui. Išgėriau kokias 3 stiklines, apsinešiau, gera pasidarė…Pas mus Lietuvoje vyno veltui niekas neįpila, o gerai būtų…
Kiekvieną rytą pabudęs rasdavau vis daugiau ir daugiau įkandimų žymių ant savo kūno. Taip ir nesupratau, ar čia kokie uodai neršia naktimis, ar pikti patalynės gyventojai? Greičiausiai uodai, bet jie skraido labai tyliai, nezvimbia, todėl kaip kokie slapti teroristai naktimis be garso atlieka savo kruviną darbą.
Dar vienas įdomus pastebėjimas: kurorte gausybė tatuiruočių studijų. Kas antrame žingsnyje reklamuojasi tattoo salonas. Garbės žodis, nelabai supratau, koks durnius gali darytis piešinį ant kūno tokiomis sąlygomis. Aš turiu omenyje tai, kad po tatuiruotės padarymo ją reikia ypatingai prižiūrėti, gydyti, tepti tepaliuku, viskas turi būti sterilu ir higieniška. Su šviežia tatuiruote negalima nei ant smėlio voliotis, nei jūroje maudytis. Galvoje sukasi tik viena mintis: gal turistai papuošia savo kūną piešiniais paskutinėmis atostogų dienomis prieš išvykstant namo? Nežinau, bet klientų studijoms tikrai netrūksta.
Kasdien savo skrandį palepindavau ne tik alumi, bet ir labai skaniu bulgarišku brendžiu „Pliska“. Jo kaina tik 10 levų, bet su mūsų „Alitos“ brendžiu nėra net ko lyginti. Šis bulgariškas žymiai švelnesnis, subtilesnis, vienu žodžiu, ir skanesnis, ir pigesnis. Lietuvoje ne kartą esu ragavęs brendžio, kurį atveža iš Prancūzijos į gamyklą „Alita“. Tikrai dieviško skonio gėrimas. Nežinau, kaip ir kodėl gamykloje šį pradinį varijantą sugadina ar praskiedžia, supilsto į butelius ir parduoda jau kaip „Alitos“ brendį. Jei į butelius pilstytų tai, ką gauna iš Prancūzijos, tai tas brendis būtų turbo. Nesuprantu, kaip lietuviai sugeba gerą produktą sugadinti? Ir svarbiausia, kam, kokiu tikslu jį gadinti? Ai, nesvarbu, juk tai gal būt ir skonio reikalas, o dėl skonio juk nesiginčijama…
Rekomenduoju paragauti raudono vyno iš „Mavrud“ rūšies vynuogių. Šios vynuogių rūšies vyno nenusipirksite niekur kitur, tik Bulgarijoje. O vynelis vertas dėmesio. 2 litrai šio vyno kainuoja 7,5 levo ir daugiau. Supermarketuose galima nusipirkti ir pigesnio vyno (tiek raudono, tiek balto) plastmasiniuose bambaliuose. Aš paragavimui paėmiau 1,5 litro bambalį balto vyno „Venec“ už 2,3 levus. Man patiko, skanus, ypač atvėsintas. Dideliais kiekiais pirkau ir vandenį, nes iš vandentiekio čiaupo vandens gerti negalima. Tempiau į viešbutį 11 litrų talpos bambalius (3,5 levo). Tokio kiekio trims žmonėms užtekdavo 1-2 dienoms.
Rūkoriams irgi yra nebloga galimybė paskanauti bulgarišku dūmeliu. Parduotuvėse daug ir žinomų cigarečių pavadinimų, tačiau žymiai įdomiau yra pasimėgauti tik toje šalyje parduodamais rūkalais, kurių kaina tokia pat kaip ir Lietuvoje. Man, asmeniškai, patiko „Victory“ cigaretės.
Reziumuojant galiu apibendrinti štai ką: važiuokite ilsėtis į Bulgariją į „Saulėtą krantą“. Gera nuotaika bus garantuota, nes čia viskas puiku: pigus alkoholis, skanus maistas, gražios moterys, šilta švari jūra, daug pramogų. Sakau Bulgarijai AČIŪ už pavykusias atostogas.