Šią vasarą, rugpjūčio pradžioje, mudu su vyru nusprendėme įgyvendinti seną svajonę – apsilankyti Prancūzijos Rivjeroje. Ilgai svarstėme, kuriame mieste apsistoti, bet galiausiai pasirinkome Kanuose. Nors šis miestas daugeliui asocijuojasi su kino festivaliu ir raudonu kilimu, mes norėjome pamatyti daugiau – pasimėgauti Viduržemio jūra, pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, paragauti tikros prancūziškos virtuvės. Taip ir prasidėjo mūsų penkių dienų nuotykis Kanuose, Prancūzijoje.
Pirmoji diena – pirmas įspūdis ir pasivaikščiojimas po miestą
Atvykome į Kanuose esančią apartamentų studiją netoli Croisette bulvaro. Jau pirmą vakarą išėjome pasivaikščioti. Sausakimšas bulvaras, išsirikiavusios palmės, prabangūs viešbučiai ir parduotuvės – tai buvo pirmas mūsų susidūrimas su miesto prabanga. Tačiau labiausiai akį traukė jūra – ramūs bangų garsai ir ilgas smėlio paplūdimys.
Vakare prisėdome vienoje kavinėje lauko terasoje. Užsisakėme baltosios žuvies patiekalą su šviežiomis daržovėmis, o prie jo – taurę prancūziško baltojo vyno. Dar ilgai sėdėjome, kalbėjomės, stebėjome žmones, pasipuošusius tarsi į šventę.
Antroji diena – kino festivalio pėdsakai ir paplūdimys
Antrąją dieną nusprendėme aplankyti „Palais des Festivals et des Congrès“ – vietą, kur vyksta garsusis Kanų kino festivalis. Nors tuo metu festivalio nebuvo, stovėdami prie raudonojo kilimo laiptų jautėmės tarsi dalyvautume filme. Smagu buvo matyti šaligatviuose įamžintas kino žvaigždžių rankų atspaudus – kaip mažą Holivudą Prancūzijoje.
Po kultūrinio ryto nusprendėme skirti laiko poilsiui. Įsikūrėme viešajame paplūdimyje. Vanduo buvo šiltas, bangos ramios, o saulė rugpjūtį kaitino, bet gaivus vėjelis neleido perkaisti. Mes plaukiojome, gulėjome ant rankšluosčių ir kalbėjome apie tai, kaip gera kartais tiesiog nieko neveikti.
Trečioji diena – ekskursija į Lerino salas
Trečiąją dieną išplaukėme laiveliu į netoliese esančias Lerino salas. Pirmiausia aplankėme Saint-Honorat salą, kurioje vis dar gyvena vienuoliai ir gamina vyną. Sala pasirodė labai rami, su siaurais takeliais ir senovine abatija. Ėjome ranka rankon, klausėmės cikadų čirškimo ir gėrėjomės Viduržemio jūros grožiu.
Vėliau apsilankėme Sainte-Marguerite saloje, garsioje dėl paslaptingo „Geležinės kaukės žmogaus“ istorijos. Lankėmės mažame muziejuje, o tada pasivaikščiojome palei uolas ir sustojome maudytis nedidelėje įlankoje. Tai buvo viena romantiškiausių mūsų kelionės dienų.
Ketvirtoji diena – senamiestis Le Suquet ir maisto atradimai
Ketvirtą dieną nusprendėme skirti pačiam Kanu miestui, toliau nuo prabangos ir paplūdimių. Užlipome į Le Suquet – seniausią miesto rajoną, esantį ant kalvos. Siauros akmeninės gatvelės, žydinčios gėlės ant balkonų, mažos vyninės – visa tai leido pajusti tikrąją Kanų dvasią. Iš viršaus atsivėrė nuostabi panorama į uostą ir visą pakrantę.
Vakare nuėjome į vietinį turgų „Marché Forville“. Čia gausu šviežių vaisių, daržovių, žuvies, sūrių. Nusipirkome ožkos sūrio, alyvuogių ir bagetę – tai tapo mūsų improvizuota vakariene ant jūros kranto. Sėdėjome ant suoliuko, valgėme paprastą, bet skanų maistą ir kalbėjome, kad tokie paprasti momentai atmintyje lieka ilgiausiai.
Penktoji diena – paskutinis pasimėgavimas jūra
Paskutinę dieną nusprendėme skirti tik poilsiui. Ryte vėl išėjome prie jūros, nusipirkę kavos ir kruasanų. Gulėjome ant smėlio, braidėme palei krantą, fotografavome. Vidurdienį prisėdome restorane ant kranto, kur ragavome šviežiai pagautų jūros gėrybių.
Vakare, prieš išvykstant, dar kartą perėjome Croisette bulvaru. Šįkart vaikščiojome lėtai, tarsi norėdami įsiminti kiekvieną palmę, kiekvieną viešbučio fasadą, kiekvieną jūros kvapą. Aš paėmiau jo ranką ir pasakiau: „Aš noriu, kad mes dar grįžtume.“ Jis tik šyptelėjo ir atsakė: „Žinau, kad grįšim.“
Penkių dienų kelionė į Kanuose, Prancūzijoje, rugpjūtį mums tapo ypatinga patirtimi. Mes pamatėme kino festivalio vietą, ilsėjomės paplūdimiuose, lankėme Lerino salas, klajojome senamiestyje ir ragavome tikrų prancūziškų skonių. Bet svarbiausia – turėjome laiko vienas kitam, laikui, kurio kartais taip trūksta kasdienybėje. Kanai – tai ne tik raudonas kilimas ir žvaigždės. Tai miestas, kuriame dera prabanga ir paprastumas, istorija ir dabartis, triukšmas ir ramybė.
biruta 
MyTravel 
Kernys