Mūsų penkių dienų kelionė į Santorinį

Šią rugsėjo pradžią nusprendėme, kad metas pabėgti nuo kasdienybės. Aš, mano žmona ir devynerių metų sūnus iš Vilniaus išsiruošėme į kelionę, apie kurią jau seniai svajojome – į Santorinį, Graikijoje. Kodėl būtent Santorinis? Nes kiekvieną kartą, kai matydavome nuotraukas su baltais nameliais ir mėlynais kupolais, atrodančiais lyg iš pasakos, sakydavome sau: „Vieną dieną turime ten nuvykti.“

Pirmoji diena – atvykimas į Firos miestą
Į Atėnus atskridome ankstų rytą, o iš ten persėdome į trumpą skrydį į Santorinį. Nusileidus oro uoste, pirmas įspūdis buvo šiluma, kvapas, kuriame persipynė jūros druska ir bazilikas, bei stipri šviesa. Rugsėjis – pats metas keliauti, nes jau nebe taip karšta, kaip vasarą, bet saulė dar lepina. Įsikūrėme mažame viešbutyje Firoje – Santorini sostinėje. Viešbutis buvo su baseinu ir terasa, nuo kurios atsivėrė neįtikėtinas vaizdas į kalderą. Vakare pirmą kartą paragavome tikros graikiškos virtuvės: užsisakėme souvlaki, šviežių jūros gėrybių ir, žinoma, vietinio vyno.

Antroji diena – Oia ir garsusis saulėlydis
Antrą dieną nusprendėme vykti į Oia – labiausiai fotografuojamą Santorini miestelį. Pasirinkome keliauti pėsčiomis iš Firos į Oia, maršrutas yra apie 10 kilometrų, bet su nuostabiais vaizdais. Žinoma, mūsų sūnui kelionė atrodė ilga, tačiau jam patiko sustoti ir stebėti asilų kelius bei mažus koplytėlių namelius pakeliui. Atėję į Oia, pajutome, kad tai tikrai ypatinga vieta. Balti namai, mėlyni kupolai, akmenimis grįstos gatvelės ir parduotuvėlės, kuriose parduodama keramika bei rankų darbo papuošalai. Vakare prisijungėme prie kitų keliautojų ir laukėme saulėlydžio. Niekada nepamiršiu, kaip saulė grimzta į Egėjo jūrą, nuspalvindama dangų oranžine, rožine ir violetine spalvomis. Tai buvo tikra pasaka.

Trečioji diena – kelionė laivu į vulkaną ir karštuosius šaltinius
Trečią dieną nusprendėme pasinerti į nuotykius ir užsisakėme ekskursiją laivu. Plaukėme iki Nea Kameni salos, kurioje yra aktyvus ugnikalnis. Lipome į viršų, o mūsų sūnus buvo sužavėtas pasakojimu, kad čia vis dar galima jausti žemės šilumą. Po žygio į kraterį plaukėme į karštuosius šaltinius Palea Kameni saloje. Vanduo ten rudas, su sieros kvapu, bet šiltas ir atpalaiduojantis. Vaikui buvo neįtikėtina maudytis tiesiog jūroje, kur vanduo kitoks nei įprasta.

Ketvirtoji diena – paplūdimiai ir atokvėpis
Rugsėjį oras Santorinyje dar pakankamai šiltas maudynėms. Todėl ketvirtą dieną skyrėme poilsiui paplūdimiuose. Aplankėme Raudonąjį paplūdimį, kuris garsus savo raudonomis uolomis ir kontrastuojančiu mėlynu vandeniu. Vėliau nuvykome į Perissos paplūdimį su juodu vulkaniniu smėliu. Mūsų sūnus smėlyje surado daugybę mažų akmenukų ir bandė iš jų statyti „pilį“. Po saulėto poilsio pasimėgavome pietumis tavernoje – graikiška salota, feta, alyvuogės ir kalmarai tiesiai iš jūros.

Penktoji diena – paskutinė diena ir atsisveikinimas
Paskutinę dieną norėjome praleisti ramiai, tiesiog vaikščiodami po Firos senamiestį. Pirkome kelias dovanas: alyvuogių aliejų, vietinio vyno ir mažą keraminę katinuko figūrėlę mūsų sūnui, kad prisimintų šią kelionę. Pasidėjome ant terasos su kava rankoje, žiūrėjome į kalderą ir kalbėjome apie tai, ką ši kelionė mums reiškė. Santorinis Graikijoje paliko ne tik nuostabius vaizdus, bet ir jausmą, kad buvome ypatingoje vietoje, kur laikas teka lėčiau, o kiekviena akimirka tampa prisiminimu.

Mūsų penkių dienų kelionė į Santorinį, Graikijoje rugsėjo mėnesį, buvo kupina nuotykių, poilsio ir bendrų šeimos akimirkų. Iš Lietuvos atsivežėme savo smalsumą, o iš Graikijos parsivežėme ramybės, saulės ir džiaugsmo pojūtį. Sakome sau, kad dar sugrįšime – gal kitą kartą aplankysime ir kitas Graikijos salas, bet širdyje Santorinis visada užims ypatingą vietą.