Šių metų rugpjūtį nusprendėme, kad metas su šeima – mudu su vyru ir mūsų devynerių metų sūnumi – ištrūkti į naują kelionę. Ilgai svarstėme kryptį, bet galiausiai pasirinkome Švediją, tiksliau – Örebro miestą. Apie jį girdėjome nedaug, tačiau mus sužavėjo nuotraukos su įspūdinga pilimi, žaliuojančiais parkais ir ramia skandinaviška atmosfera. Nusprendėme, kad savaitė šiame mieste bus puikus būdas suderinti pažintinę kelionę su poilsiu.
Kelionę pradėjome keltu iš Klaipėdos į Karlshamną, o iš ten automobiliu patraukėme į Örebro. Važiuoti Švedijos keliais buvo tikras malonumas – eismas tvarkingas, aplinka rami, o pakeliui matėme tiek daug miškų ir ežerų, kad sūnus vis kartojo: „Čia kaip pasakoje!“.
Pirmoji diena – pažintis su Örebro pilimi
Vos atvykę į Örebro, įsikūrėme nedideliame buto tipo viešbutyje miesto centre. Labiausiai mus nustebino švara ir tvarka – net pati mažiausia gatvelė atrodė prižiūrėta. Pirmąją dieną, žinoma, negalėjome praleisti be apsilankymo Örebro pilyje. Ši tvirtovė stovi ant upės salos, o aplink ją supasi gulbės ir anties – tai atrodė kaip atvirukas. Vaikščiodami pilies viduje, klausėmės istorijų apie karalius ir mūšius. Mūsų sūnui ypač patiko slaptų požemių pasakojimai – jis klausėsi išsižiojęs, o paskui dar ilgai vaidino riterį su įsivaizduojamu kardu.
Vakare užsukome į vietinę piceriją. Nors Švedija garsėja žuvies patiekalais, pirmą vakarą norėjome kažko paprasto – picos buvo puikios, o šalia gavome ir vietinės uogų sultys, kuriomis sūnus labai džiaugėsi.
Antroji diena – Wadköping senamiestis
Antrąją dieną skyrėme Wadköping senamiesčiui – tai tarsi muziejus po atviru dangumi, kuriame galima pamatyti senovinius švediškus medinius namus. Eidami siaurais takeliais jaučiausi lyg grįžusi keliomis šimtomis metų atgal. Buvo įdomu apžiūrėti amatininkų dirbtuves, kur žmonės demonstravo senus amatus – nuo staliaus darbų iki tekstilės audimo.
Sūnui labiausiai patiko mažas kepyklėlės kiemelis, kuriame jis paragavo cinamono bandelės. Mes su vyru tuo metu gurkšnojome kavą ir stebėjome, kaip jis smagiai dalijasi bandelės trupiniais su žvirbliais. Tai buvo viena tų akimirkų, kai supranti, kad kelionės esmė – ne tik lankytinos vietos, bet ir paprasti šeimos momentai.
Trečioji diena – Gamla Stadsparken parkas
Rugpjūtį oras Švedijoje pasitaikė nuostabus – apie +22 laipsnius, tad trečią dieną nusprendėme praleisti Gamla Stadsparken parke. Šis parkas – tikras rojus šeimoms. Čia buvo žaidimų aikštelės, mažas zoologijos sodas su ožiukais ir triušiais, kuriuos sūnus galėjo paglostyti. Mes su vyru ramiai vaikščiojome takais, klausėmės paukščių giesmių ir mėgavomės žaluma.
Pietums parke išsitiesėme ant žolės ir valgėme sumuštinius, kuriuos pasigaminome patys. Sūnus pasijuokė, kad tokie „piknikai“ turėtų būti privalomi kiekvieną kelionės dieną.
Ketvirta ir penkta diena – atradimai už miesto ribų
Norėjome pamatyti daugiau nei vien tik Örebro centrą, todėl vieną dieną nuvykome prie Hjälmaren ežero. Tai didžiulis ežeras, esantis netoli miesto. Ten išsinuomojome mažą valtį ir praleidome pusę dienos plaukiodami. Sūnus pirmą kartą pats pabandė irkluoti – iš pradžių viskas ėjosi juokingai, bet galiausiai jam tikrai pavyko.
Kita diena buvo skirta kelionei į Kilsbergen kalvotą vietovę. Ten išėjome į trumpą žygį pėsčiomis. Oras buvo gaivus, miškai kvepėjo sakais, o virš medžių vis girdėjosi paukščių klyksmai. Žygio metu sustojome mažoje poilsiavietėje, kur kepėme dešreles ant laužo. Tai buvo vienas tų autentiškų švediškų potyrių, apie kuriuos svajojome.
Šeštoji diena – muziejai ir apsipirkimas
Šeštąją dieną nusprendėme skirti kultūrai. Apsilankėme Örebro meno muziejuje, kur buvo įdomi šiuolaikinio meno ekspozicija. Nors kai kurie darbai atrodė keistai, sūnus juos komentavo su tokia vaikiška išmone, kad mes su vyru tik juokėmės. Po muziejaus užsukome į prekybos centrą – nusipirkome kelias skandinaviškas knygas, žaislų su švediška atributika ir, žinoma, vietinių saldumynų.
Septintoji diena – atsisveikinimas su miestu
Paskutinę dieną praleidome ramiai – dar kartą nuėjome prie pilies, nusifotografavome šeimos nuotrauką prie upės. Vaikščiojome Monte Cassino gatvei panašioje centrinėje Örebro pėsčiųjų alėjoje, ragavome ledų ir tiesiog mėgavomės paskutinėmis akimirkomis. Vakare sūnus pasakė: „Aš noriu, kad mes čia dar grįžtume.“ Ir mes abu su vyru tik linktelėjome – šis miestas tikrai paliko jaukius prisiminimus.
Savaitė Örebro, Švedijoje, rugpjūtį mums buvo kupina įspūdžių ir šilumos. Miestas pasirodė ne tik gražus, bet ir labai šeimai draugiškas. Kiekviena diena buvo vis kitokia – nuo istorinių atradimų iki paprastų piknikų ar pasivaikščiojimų parke. Ši kelionė dar kartą priminė, kad svarbiausia yra ne tik pamatyti naujas vietas, bet ir kartu patirti smagių, širdį šildančių akimirkų.
A6 
biruta 
MyTravel