Rugpjūčio pradžioje nusprendėme su mylimuoju pabėgti nuo kasdienybės ir trumpam išvykti į Lenkiją. Ilgai nesvarstę išsirinkome Sopotą – pajūrio miestą, kurį daug kas vadina Baltijos jūros perlu. Kelionę pradėjome iš Lietuvos automobiliu, nes norėjome turėti daugiau laisvės tyrinėjant aplinkinius miestus. Kelias buvo pakankamai patogus, o pati mintis, kad mūsų laukia trys dienos ramybės, romantikos ir naujų įspūdžių, suteikė daug džiaugsmo.
Atvykę į Sopotą, pirmiausia apsistojome nedideliame viešbutyje netoli centro. Kambarys buvo paprastas, bet labai jaukus – iš balkono matėsi raudoni stogai ir tolumoje žydinti jūra. Nors buvome šiek tiek pavargę po kelionės, negalėjome atsispirti norui iškart išeiti pasivaikščioti.
Pirmoji diena – pasivaikščiojimas po Sopotą
Pirmasis mūsų tikslas buvo garsusis Sopoto molas – ilgiausias medinis molas Europoje. Ėjome palei krantą, klausydamiesi bangų ošimo ir matydami, kaip žmonės deginasi paplūdimyje. Kai užlipome ant molo, mus pasitiko gaivus vėjas ir neaprėpiamas Baltijos jūros horizontas. Už rankų susikibę vaikščiojome iki pat galo, o ten kurį laiką tiesiog stovėjome tylėdami – tokia akimirka, kai atrodo, jog pasaulis sustojo.
Vakare nusprendėme paragauti vietinės virtuvės. Įsėdome į jaukią užeigą, kurioje grojo gyva muzika. Užsisakėme šviežios žuvies patiekalus – man patiko kepta plekšnė su bulvėmis, o jis pasirinko žuvienę, kuri buvo išties soti ir gardi. Vakarą užbaigėme pasivaikščiojimu Monte Cassino gatve – pagrindine Sopoto alėja, pilna kavinių, barų ir šurmulio. Mums patiko stebėti žmones, sustoti kavos ir tiesiog jausti miesto ritmą.
Antroji diena – kultūra ir poilsis prie jūros
Antrąją dieną skyrėme tiek kultūrai, tiek poilsiui. Ryte nuėjome į Sopoto Operos Mišką – tai įspūdinga koncertų salė po atviru dangumi, įsikūrusi tarp medžių. Nors tuo metu nevyko koncertas, pats apsilankymas buvo vertas – vieta turėjo ypatingą atmosferą. Po to užsukome į „Kreivąjį namą“ (Krzywy Domek) – keistos formos pastatą, kuris atrodo lyg iš pasakos. Jame įsikūrusios kavinės ir parduotuvėlės, tad prisėdome puodeliui kavos.
Popietę leidome paplūdimyje. Išsitiesėme rankšluosčius, skaitėme knygą, maudėmės jūroje. Vanduo nebuvo labai šiltas, bet gaivus ir suteikė daug energijos. Aš įsidrąsinau ir panėriau giliau, o jis juokėsi ir fotografavo mano grimasas, kai bangos mane užklupdavo netikėtai. Vėliau nusprendėme išsinuomoti dviračius – važinėjome palei pakrantę iki pat Gdynės ribos. Tai buvo vienas smagiausių momentų – vėjas plaukuose, saulė spindėjo virš galvų, o mes jautėmės tarsi paaugliai, vėl atradę vasaros laisvę.
Vakare sugalvojome išbandyti lenkiškus desertus. Vienoje konditerijoje ragavome serniką (varškės pyragą) ir šviežias spurgas. Net ir po sočių pietų negalėjome atsispirti saldumynams. Dieną užbaigėme romantišku pasivaikščiojimu palei jūrą – paplūdimys vakare buvo ramus, tik girdėjosi tylus bangų šniokštimas ir matėsi švyturio šviesa tolumoje.
Trečioji diena – trumpa išvyka ir atsisveikinimas
Paskutinę dieną nusprendėme skirti ne tik Sopoto miestui, bet ir jo aplinkai. Išvykome į netoliese esantį Gdanską – vos už pusvalandžio kelio. Ten pasivaikščiojome po senamiestį, grožėjomės spalvingais fasadais, apsilankėme Šv. Marijos bažnyčioje. Gdanskas sužavėjo savo istorija, bet mes vis tiek jaučiau širdyje, kad Sopotas liks pagrindiniu mūsų kelionės prisiminimu.
Sugrįžę į Sopotą dar kartą nuėjome ant molo – tarsi paskutinį kartą atsisveikinti su miestu. Jūra buvo ramesnė, o saulė jau leidosi. Mes sėdėjome ant suolelio, kalbėjome apie ateities keliones ir šypsojomės – šios trys dienos tapo mūsų mažyte vasaros švente.
Kelionė į Sopotą, Lenkiją, rugpjūtį mums buvo tikras atradimas. Tai miestas, kuriame dera tiek poilsis prie jūros, tiek kultūriniai įspūdžiai, tiek naktinis gyvenimas. Per tris dienas spėjome pailsėti, pasimėgauti vietine virtuve, susipažinti su žmonėmis ir pajusti vasaros laisvę.
A6 
biruta 
MyTravel