Sveiki kelionių mėgėjai. Norime pasidalinti trumpu pasakojimu apie Italijos Amalfi pakrante ir Kaprio sala. Gal kam pravers trumpa informacija.

Turėjome labai trumpas atostogas atskridome ketvirtadienį, o sekmadienio ankstyvą rytą jau skridome atgal į Lietuvą. Nusileidus lėktuvui Neapolio oro uoste mus pasitiko vasariškas karštis +32, kuris laikėsi visas atostogų dienas. Pirmąją nakvynę buvome pasirinkę „English Inn Rooms“ Sorrento mieste. Pervežimą užsisakėme iš anksto internetu į Sorrento miestą su „ Autolinee Curreri“ autobusu, bilietas kainavo 10 e. į vieną pusę, kelionė truko 1:15 val. ( Vykstantiems į Neapolio centrą ar laivų uostą yra autobusai „Alibus“ išvyksta iš oro uosto kas 20 min. kaina 4 eur.) Nakvynę užsisakėme netoli centro ir stoties, tai atvykus lengvai pasiekėme apartamentus. Mus pasitiko linksmas šeimininkas aprodė apartamentus gavome miesto žemėlapį ir patarimų su lankytinomis vietomis.

Tai ilgai netrukus atsidūrėme miesto centre, apėjome lankytinas vietas, pasidžiaugėme šiltu oru ir grįžome nakvoti. Ryte kilome anksti, pusryčius patiekė balkone. Pusryčiaudamos aptarėme dienos planą ir išskubėjome į miesto centrą dar kartelį aplankėme Sorrentą dienos metu. Stotyje nusipirkome 24 val. bilietą „Sita sud“ autobusams, kuris galiojo visai Amalfi pakrantei nuo Sorrento iki Salerno kainavo 8 e. Amalfio pakrantė tai vieta, kurią būtina aplankyti buvojant Italijoje Kampanijos regione.

Kraštovaizdžiui būdingos galingos uolos stačios stūkso jūroje, turinčios daugybę kyšulių ir įlankėlių, tokių kaip nuostabiąją Smaragdinę grotą (Grotta dello Smeraldo), esančią Conca dei Marini, ar Furore fiordą. Po pakrantę išsibarstę maži miesteliai kvieste kviečia juos atrasti ir pasimėgauti skaidria žydra jūra, nuostabiais vaizdais ir aktyviu gyvenimu.
Trylika – tiek yra šios žemės perlų, pabertų palei vieną vaizdingiausių pasaulyje kelių. Tiems, kurie keliauja šiuo keliu, garantuojamos neužmirštamos emocijos ir malonūs prisiminimai. Pirmoji mūsų sustojimo stotelė buvo Positano miestelis. Kelionė iš Sorrento iki Positano truko apie 1 val. Tai miestelis, kuris yra apsuptas gausios Viduržemio jūros pakrantės augalijos, stovintis ant kalno šlaito.

Tai nedidelis miestelis, tačiau čia galėsite aplankyti Santa Maria Assunda bažnyčią, puoštą gražiu keramikos kupolu. Positane taip pat daug parduotuvėlių, restoranėlių ir kavinukių. Išlipome Chiesa Nuova stotelėje ant kalno, keliaujame pasižvalgyti po miestelį. Aplankome lankytinas vietas bažnyčią ir aikštes, pasigrožime pajūriu ir keliaujame link Positano Sponda stotelės. Ten ir susiduriame su Italų vėlavimu, autobuso pralaukėme 90 min, bet pagaliau jis atvyko. Sekantis mūsų miestelis buvo Praiano. Labai mažytis, bet jaukus. Aplankome Šv. Luko evangelisto bažnyčią, esančią pačiame miestelio centre, ir apžvelgiame miestelio panoramą.

Sekantis mūsų planas išlipti Consa- Grotta Smeraldo. Išsimaudyti jūroje ir apžiūrėti Smaragdinę grota (Grotta dello Smeraldo) į grotą įsiveržusį vandenį šviesa nudažo ryškiai žalia spalva. Šioje grotoje yra daugybė stalaktitų ir stalagmitų, kurių dalis susijungė ir suformavo iki 10 m aukščio kalkakmenio kolonas. Bet mūsų planas nepavyksta, nes autobuso vairuotojas nepanoro sustoti Consa autobusų stotelėje, nors pagal tvarkaraščius turėjo sustoti (tvarkaraščius galite pasižiūrėti www.sitasudtrasporti.it orari psl.). Vyksta autobuse sujudimas, turistai mėgina aiškintis, o vairuotojas tik atsako, jei taip norite galėsite iš Amalfio su kitu autobusu nuvykti, pyktis neėmė tik sukėlė juoką. Išlipome Amalfio miestelyje.

Svarbiausias miestelio objektas – XI a. katedra Sant’Andrea, į kurią veda ne vienas laiptelis. Užlipus jais galite pasigrožėti miestelio širdimi – aikšte Piazza Duomo. Pačios katedros vidus puoštas vėlyvojo baroko motyvais. Aplankius katedrą smagu pasivaikščioti ir patyrinėti siauras senamiesčio gatveles, kuriose rasite suvenyrų bei itališkų skanėstų parduotuvėlių bei jaukių restoranėlių.

Paklaidžiojome turistinėse gatvelėse, papietavome ir pagulėjome paplūdimyje. Už gultą ir skėtį nuo saulės sumokėjome po 15 e., pailsėjusios keletą val. sėdame į autobusą vykstanti iki Salerno. Kelionė trunka 1,30 min., bet tikrai neprailgo, nes miestelių ir pakrančių vaizdai dieviški. Pravažiuojame Atrani miesteli. Atrani – tai antra pagal mažumą bendruomenė visoje Italijoje. Nors ir mažas, bet dailus Atrani – puiki vieta pasivaikščioti ir dar šiek tiek pasimėgauti paskutiniaisiais Amalfio pakrantės vaizdais. Vėliau išvystame Minori kuriame išsirikiavę rožiniai žavaus pajūrio miestelio namai džiugina keliautojus nepakartojamu vaizdu. Po Minori miestelio mus pasitinka Maiori. Tai miestelis, kuris poilsiautojus pasitinka ne tik ilgu paplūdimiu ir gražia kranto linija, bet ir geriausiais Amalfio pakrantės viešbučiais. Pilių ir bokštų griuvėsiai primena viduramžius, kai klestintį miestelį juosė gynybinė siena.

Vakare atvykstame į Salerną išlipame stotyje ir keliaujame iki apartamentu 25min. pakrante. Įsikūrusios lekiame susipažinti su miestu ir pavakarieniauti. Tai judrus miestas Kampanijos regione, esantis šalia Tirėnų jūros. Pagrindinis Salerno šurmulys dvelkia senamiestyje, kuriame spiečiasi mielos, iš viduramžių laikų išlikusios bažnytėlės bei jaukios kavinės, restoranai, parduotuvėlės. Salerno katedra – pačioje senamiesčio širdyje esanti katedra – tikra Salerno puošmena. Bažnyčia pradėta statyti XI a., o XVIII a. buvo atnaujinta. Sekanti rytą anksti papusryčiavome ir išvykome į uostą. Mūsų planas aplankyti Kaprio salą. Nusiperkame laivo bilietus iš firmos „Gescab“ po 25 e., (buvo reikalingas persėdimas Amalfyje, nes iki Amalfio plukdė mažu laiveliu, tas pats bilietas galiojo iki Kaprio salos). Visa kelionė truko 2 val., bet tikrai neprailgo, nes buvo galimybė dar kartelį pasigrožėti Amalfi pakrantėmis.).

Kaprio Saloje yra du miestai – Kapris ir Anakapris. Svarbesnis ir didesnis – Kapris, iš Didžiojo uosto (Marina Grande) pasiekiamas autobusu, taksi, keltuvu arba pėsčiomis. Svarbiausia miesto vieta – garsioji Umberto I aikštė (piazza Umberto I) – kur renkasi turistai ir pasaulio įžymybės. Šioje mažutėje aikštėje yra barokinė Šv. Stepono (Santo Stefano) bažnyčia, garsėjanti arabeskomis puoštu kupolu ir neįkainojamu romėnų grindiniu, perkeltu iš Jupiterio vilos (Villa Jovis).

Visai čia pat rasite Augusto sodą (Giardini Augusto), iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantys Faralijonių (Faraglioni) uolų ir Mažojo uosto (Marina Piccola) vaizdai. Šis nesuskaičiuojamų alėjų ir grakščių laiptų išraižytas parkas yra žalumos oazė su didingu belvederiu. Mažasis uostas pasiekiamas keliaujant Krupo (Krupp) gatve – vingiuotu sodų keliuku, vedančiu iki pat jūros. Iš čia atsiveria vienas už kitą gražesni žydros jūros ir Faralijonių uolų vaizdai. Ko gero, pats garsiausias Kaprio maršrutas veda į Tragaros belvederį – šešėlių prieglobstyje įkurtą aikštę, iš kurios ir atsiveria Faralijonių uolų ir Mažojo uosto vaizdai. Žemiau Tragaros prasideda gatvelė, kuri leidžiasi iki trijų žymiųjų uolų.
Salos šiaurės rytuose iškilusi imperatoriaus Tiberijaus įsakymu pastatyta Jupiterio vila – čia pats žymiausias romėnų palikimas. Šią vilą pasieksite pėsčiomis iš Kaprio miesto leisdamiesi keliu, vedančiu pro Šv. Mykolo (San Michele) bažnyčią, per Astaritos vilos panoraminį parką iki archeologinės zonos. Milžiniški Jupiterio vilos griuvėsiai ilsisi ant 330 m aukščio stačios uolos, nuo kurios atsiveria nepakartojama Sorento pusiasalio panorama.

Anakapris – kita apgyvendinta salos dalis – mažesnis ir ramesnis nei Kapris miestas, kuris keri gatvių prabanga, žalumoje panirusių namų baltumu ir elegantiškų viešbučių ramybe. Svarbiausias miesto paminklas yra Šv. Mykolo (San Michele) bažnyčia, suprojektuota italų dailininko, skulptoriaus ir architekto Domenico Antonio Vaccaro ir pastatyta 1700 metais. Čia taip pat stovi garsioji San Mikelės vila, kurią ant senovinių griuvėsių pastatė Axelis Munthe (1857–1949) – švedų gydytojas ir rašytojas, kuris saloje gyveno 50 metų. Namą supa reto grožio sodas. Iš Anakaprio į Solaro kalno viršūnę – aukščiausią salos vietą, iš kur atsiveria nepakartojama panorama, – kelia keltuvas ir veda pėsčiųjų takas. Ir, žinoma, kokios gali būti atostogos Kaprio saloje, jei neaplankoma Žydroji grota (Grotta Azzurra), kurios užburiantis urvas traukia viso pasaulio turistus. Šią grotą galima aplankyti atplaukus laiveliu iš Didžiojo uosto (Marina Grande) arba pėsčiomis nusileidus iš Anakaprio ir sėdus į mažą valtelę, kuri vienintelė, nuslūgus bangai, gali pralysti pro labai žemą ir siaurą arką, vedančią į grotą.

Atplaukus į salą, mes į Kaprio miestą kilome funikulieriumi kaina į vieną pusę 2 e.( bet mus čia apgavo sumokėjome po 5eur. būkite atidus). Kaprio miestelis tikrai jaukus, gražūs vaizdai ir begavo daug turistų. Aplankėme lankytinas vietas, papietavome restoranėlyje (kainos labai labai didelės, bet buvo skanu).Nusipirkome autobuso bilietą už 2e. ir nusileidome į paplūdimį „Scoglio delle Sirene“. Gultas ir skėtis nuo saulės kainavo po 15e.

Pailsėjusios, išsimaudžiusios išvykome link „ Marine Grande“uosto. Nusipirkome kelto bilietus į Neapolį firma „Gescab“ kaina 18,70 e. plaukėm apie 1 val. Kaprio sala tikrai labai graži ir manau, kad atvykus į Neapolį tikrai verta aplankyti. Atplaukus į Neapolio uostą, nusipirkome kavinėje“ Alibus“ autobuso bilietus po 4e. sėdom į autobusą ir išvykome. Pirmas sustojimas buvo centrinėje stotyje iš ten tiesiai vykome į oro uostą. Netoli oro uosto buvome užsisakę viešbutį, manėme kad pasieksime pėsčiomis, bet oro uoste paklausus patarimo kaip mums nukeliauti ,mums buvo pasakyti tik neikite pėsčiomis labai nesaugu imkite taksi. Taksi užsiprašė nuo 35-40e. tai mums nieko kito neliko kaip keisti planus. Paskambinome į viešbutį ir pranešėme, kad neatvyksime, manėme kad pinigėlius vis tiek nuskaičiuos, bet mūsų džiaugsmui nenuskaičiavo. Tai likome nakvoti šalia oro uosto “Bed&Boarding” vadinamos kapsulės vienam asmeniui po 30e

. Tikrai labai patogu jei išvykimas labai anksti. Taip ir baigėsi mūsų trumpa kelionė. Žinoma dar daug kas liko neaplankyta Kampanijos regione, tai manau, kad dar tikrai nuvyksime.

9 thoughts on “Italija: Amalfi pakrantė – Kapris”
  1. Ir mes ten nuvažiuosim. 10 kartų pro šalį pravažiavome, bet niekad nesustojome )

  2. Na, labai gražus miestas, o jau universitetas tai be žodžių… Aš irgi kaip Tukas pagalvojau – tiek kartų pro šalį pravažiuota, norėčiau ten ir vasarą.

  3. Danmi gražiai aprašė Vroclavą, pririnko šitiek nykštukų, nustebino universiteto salėmis, kurių nežinojau. Prieš kelis metus buvau vieną dieną Vroclave. Bažnyčias mačiau tas pačias, net vestuves Tumski saloje. Nepakliuvau irgi į Raclavicų mūšio panoramą dėl bilietų stokos. Kelias pro Lodzę iki Vroclavo jau visa autostrada.

  4. Labai gražus. Buvau taip seniai, kad atmintyje išlikęs tiktai vienas kitas vaizdas. Buvo lalonu prisimint.

  5. Tikrai gražus miestas, vertas apsilankymo.
    O nykštukų visų nesudėjau čia 🙂
    Kai saviškiui pasakiau, kad įkėliau Vroclavo aprašymą ir 81 nuotrauką, jis sako:
    tai, turbūt, 80 nykštukų ir vieną kokią normalią nuotrauką įkėlei…

  6. Ir man, ir man reikia. (y)

    Atėjau išsakyti savo susižavėjimo Universiteto salėmis ir žiūriu, esu ne vienintelė. 🙂

    Labai įdomus pasakojimas. Mielai netgi visą nykštukų kolekciją peržiūrėčiau. 🙂

  7. Žinau, kad Vroclave yra didelis zoologijos sodas su povandeniniu tuneliu, ar teko būti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *