Lekėčių krašto partizanams atminti

1944-1952 m. įvairiose Lietuvos vietovėse telkėsi prieš antrąją sovietų okupaciją kovoję Lietuvos partizaninio pasipriešinimo dalyviai. Viena tokia partizanų stovykla buvo įsikūrusi Lekėčių miškuose, taip vadinamose Valkų kalvose. Ten bazavosi apie šimtą partizanų. Vietiniai juos giriniais, girios broliais vadino. Tuo laikotarpiu partizaninėse kovose žuvo kelios dešimtys Lekėčių apylinkių vyrų, dar virš šimto – ištremta į Sibirą. Tie paprasti kaimų ir miestelių žmonės Lietuvos istorijoje nusipelno kuo garbingiausios vietos, nes jiems tą vietą užtikrino ne aukšta kilmė ar susikrauti turtai, bet sąmoningas pasirinkimas eiti ten, kur jie tuo metu Tėvynei buvo reikalingiausi.

Praeinant partizanų takais, aplankant kraštotyrininko V.Mašanausko muziejų galima plačiau susipažinti su istorine Lekėčių krašto praeitimi. Čia žuvusiems partizanams atminti yra pastatytų paminklų, atstatytų žeminių, slėptuvių.

Maršrutas: Lekėčiai (5 km) – V.Mašanausko muziejus (3 km) – Partizanų žeminės Rūdšilio girioje (6 km) – Pažiegždrių k. (11 km) – Valkų kalva (6 km) – Naidynės k. (10 km) – Lekėčiai. Iš viso – 41 km asfalto, žvyrkelio keliais, miško takeliais.

LEKĖČIAI
Miestelio centre, šalia Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios, 1928 m. gyventojų lėšomis ir pastangomis buvo pastatytas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (aut. E.Achembakas). Visai neatsitiktinai šis paminklas, vienas pirmųjų Zanavykų krašte, buvo pastatytas Lekėčiuose. 1918 m. savanoriais ginti Lietuvos išėjo daug lekėtiškių, kai kurie žuvo kovose, tad gyventojai žinojo Nepriklausomybės kainą.

Šis didis paminklas atsirado senojo kuklaus paminklėlio vietoje – 1918 m. gruodį buvo savanorių pastatytas nedidelis paminklas iš medžio, ant jo būta ir simbolių: Vytis, arklas ir šautuvas. 1989 m. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas buvo iškilmingai atšventintas.

Netoliese, kitoje Draugystės gatvės pusėje, stovi paminklas žuvusiems Žalgirio rinktinės partizanams (1992 m.). Žalgirio rinktinė priklausė Tauro apygardai, jungusiai Sūduvos, taigi ir Zanavykų krašto, partizanus. Užrašas paminkle skelbia: „Lekėčių krašto partizanams, „Žalgirio“ rinktinės kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1945–1952“. Statant paminklą daug padėjo Vincas Jurkšaitis, garsaus Lekėčių krašto partizano Petro Jurkšaičio–Beržo brolis.

Lekėčių kapinėse (Pušyno g. gale) palaidoti keturi 1948 m. žuvę partizanai: Vitas Budrys, Jonas Laurinaitis, Vaclovas Urbaitis ir nežinomas partizanas.

V.MAŠANAUSKO MUZIEJUS
Partizaninių kovų atminimas gyvas Vidmanto Mašanausko asmeniniame kraštotyros muziejuje (Lekėčių k., tel.: 8-345 68838, 8-672 91411). Muziejuje galima pavartyti 1919 m. išleistą karininko P.Rusecko knygą “Kas kiekvienam kareiviui žinotina”, pamatyti šovinių ir sviedinių gilzių, kulkų pramuštų šalmų, palaikyti senų ginklų kolekcijos eksponatus, pavyzdžiui Dikteriovo rusišką kulkosvaidį, paieškoti savo protėvių telefonų numerių 1935 m. Lietuvos telefonų knygoje. Čia eksponuojamas senovinis patefonas, radijo aparatas, per kurį kažkada buvo klausomasi „Amerikos balso“ laidų, yra čia ir vienas kitas senovinis pinigėlis iš šiuose kraštuose kažkada surastų lobių.

PARTIZANŲ ATMINIMO VIETOS RŪDŠILIO GIRIOJE
Keli kilometrai už Lekėčių, pasukus link Sirvydų kaimo, kelias veda į Skausmo kalnelį – Lietuvos patriotų žuvimo vietą prie Linmarko. Šioje vietoje 1951 m. gegužės 21 d., papuolę į pasalą ir verždamiesi iš apsupties, žuvo partizanai Julijonas Būtėnas–Stėvė ir Petras Jurkšaitis–Beržas. Kartu slėptuvėje buvęs Jonas Kukauskas-Gardenis pasidavė gyvas, vėliau tapo išdaviku, čekistų pagalbininku Balandžiu.

Petras Jurkšaitis-Beržas (1922-1951) Rūdšilio girioje praleido 6 metus. Jis ėjo įvairias pareigas Žalgirio partizanų rinktinėje, nuo 1947 m. tapo būrio ir Šturmo tėvūnijos vadu, rezistencijos užsienyje įgaliotinio Juozo Lukšos-Daumanto (Skirmanto) patikėtiniu. Jo artimieji buvo ištremti į Sibirą, o Petro lemtimi tapo rezistencinė kova. Vykdydamas Lietuvos laisvės armijos vadovybės įsakymą, P.Jurkšaitis-Beržas, su kitais partizanais, įrengė slėptuvę iš Vakarų atskrendančiam desantui, tarp kurio dalyvių buvo ir žinomas žurnalistas, rezistentas Julijonas Būtėnas-Stėvė (1915-1951). J.Būtėnas garsėjo kaip puikus politikos apžvalgininkas, bendradarbiavo katalikiškoje ir rezistencinėje spaudoje užsienyje.

Dabar šioje Rūdšilio girios vietoje yra atstatytas ir lankymui pritaikytas bunkeris, žuvusiųjų giminaičių iniciatyva pastatytas kuklus metalinis kryžius, paminklas su angelu, koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūra (aut. P.Paleckis) ir kiti atminimo ženklai.

Prie Pažiegždrių kaimo stovi atminimo kryžius čia žuvusiems partizanams Aleksandrui Povilaičiui ir Algimantui Matusai.
Pravažiavus Pažiegždrių kaimą, už kelių kilometrų miškuose, yra dar viena partizanų atminimo vieta. Čia 1948 m. žuvo „Žalgirio“ rinktinės partizanai Vitas Budrys ir Vaclovas Urbaitis. Šalia sunykusių partizanų slėptuvių stovi atminimo kryžiai.

Kitoje Rūdšilio pusėje, prie Tirmėnų k., 1945 m. vasarą Jono Stanislovaičio sodyboje buvo atkurtas Lietuvos laisvės armijos štabas. Kiek vėliau čia buvo suimtas ir vyriausias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vadas, generolas Motiejus Pečiulionis (šią vietovę siūloma papildomai aplankyti pratęsiant maršrutą Pavilkijo kryptimi).

PARTIZANŲ STOVYKLA VALKŲ KALVOJE
1945 m. gegužę NKVD pasienio kariuomenės daliniai vykdė karines operacijas. Be smogiamųjų būrių, sudarytos ir specialios karinės grupės besitraukiantiems partizanams persekioti. NKVD Šakių apskrities skyriaus ataskaitoje rašoma, kad Šakių krašte gegužės 6–18 d. iš viso buvo nukauta 115 partizanų.

1945 m. gegužės 12 d. į Valkų mišką, kuriame buvo įsikūrusi kapitono Jurgio Valčio-Tundros vadovaujamų partizanų stovykla ir bunkeriai, buvo nusiųsta apie 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių. Stovykloje tuo metu buvo apie 60 partizanų. Kautynių metu žuvo 78 pasieniečių kariai ir 19 partizanų. Daliai partizanų pavyko iš apsupties išsiveržti ir jie patraukė Agurkiškės k. apylinkių miško link, bet buvo apsupti kariuomenės. Per kautynes Staliorių ir Rugienių k. apylinkėse žuvo dar 18 partizanų.

Šioms partizanų kovoms atminti, 1990 m. Valkų kalvoje pastatytas paminklas iš lauko riedulių (aut. V.Janulevičius). Paminklinėje lentoje išvardinti visi tame mūšyje žuvę partizanai.

Netoliese Valkų miške dar matosi partizanų žeminių vietos – dabar čia stūkso supilti žemių kauburiai, žioji kadaise sviedinių išraustos duobės. Žeminės buvusios didelės, talpino 20-30 žmonių.

Šį maršrutą po partizanų atminimo vietas galima pratęsti toliau važiuojant Lukšių kryptimi arba pasukant į vaizdingąsias panemunes.

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt