Tikriausiai kiekvienam gerai pažįstamas nuo stačios uolos į Juodąją jūrą žvelgiančios pilies vaizdas.


Tai „Kregždės lizdas“, pūpsantis ant 40 metrų aukščio Auroros uolos skardžio, Pietiniame Kryme, visai netoli Jaltos miesto. Ši pilis bemaž jau yra tapusi pusiasalio simboliu ir labiausiai turistų lankoma vieta Kryme.


Kregždės lizdo pilis išties atrodo įspūdingai. Tai įsimintina, romantiška vieta, kurią verta aplankyti. Viduramžiais toje pačioje vietoje stovėjo kukli medinė pilis, priklausiusi to meto garsiam Rusijos generolui. Legendoje pasakojama, kad tokią neįprastą pilį, pakibusią ant jūros skardžio, generolas pastatė gražios karo belaisvės garbei, kurią parsivežė po laimėto mūšio ir kurią be galo mylėjo. Nežinia ar ta meilė buvo abipusė, ar ne. Bet kartą, grįžęs iš karo sunkiai sužeistas, generolas savo mylimosios neberado namuose. Galbūt ji paspruko kartu su turkų kontrabandininkais… O gal nušoko nuo uolos į jūrą, nesulaukusi ilgai negrįžtančio savo generolo… Niekas nežino, kas tiesa, o kas ne. Bet šią legendą vietiniai dažniausiai pasakoja smalsiems turistams, atvykusiems pamatyti „Kregždės lizdą“. Tiesa, senovėje ji labiau buvo žinoma „Meilės pilis“ pavadinimu ir įamžinta garsių dailininkų Lagorio ir Bogoliubovo kūriniuose.


Vėliau šią pilį įsigijo baronas von Štiengelis, kuris 1921 metais įsakė pastatyti tvirtesnę, dabartinę pilį, nors formaliai Kregždės lizdas niekada nebuvo pilis ir niekada neatliko gynybinių funkcijų. Bet įdomu tai, kad Kregždės lizdas 1927-aisiais sugebėjo atlaikyti 6-7 stiprumo, pagal Richterio skalę, žemės drebėjimą ir ja iki šiol gali pasigrožėti visi pageidaujantys.


Prieš revoliuciją Kregždės lizdas priklausė pirkliui Šelaputinui, kuris buvo ir netoliese esančios „Perlo“ trobelės savininkas. Tuomet pilyje trumpą laiką veikė restoranas, bet civilinio karo metu ji buvo apleista ir atgaivinta tik sovietiniais laikais.

1968 metais Kregždžių lizdas buvo restauruotas ir atidarytas turistams. Dabar, – tai Ukrainos kultūros paminklas.


Grakštus pastatas yra ganėtinai kompaktiškas – tėra 20 m ilgio ir 10 m pločio. Neogotikiniu stiliumi pastatą suprojektavo A. Šervudas. Pilyje buvo įrengta foje, svečių kambarys, laiptai į bokštą ir du miegamieji, skirtinguose pilies aukštuose. Svečių kambario interjeras išpuoštas medžio plokštėmis; likusių kambarių sienos yra dažytos. Pilį iš išorės supa apžvalgos žiedas, nuo kurio atsiveria pritrenkianti panorama į Juodąją jūrą ir Jaltos miestą tolumoje. Čia populiaru palydėti saulę.


Pilyje veikia itališkas restoranas. Kregždės lizde buvo nufilmuota daug žinomų sovietinių vaidybinių filmų. Žinomiausias turbūt būtų – „Desyat Negrityat“. Ji taip pat šmėžavo Džeki Čano filme.


Iš “Kregždės lizdo” uosto kateriu galima vykti į ekskursiją po Juodąją jūrą, apžiūrėti visą Pietinę Krymo pakrantę nuo Alupkos iki Gurzufo ir, žinoma, pasigrožėti nuostabiu Kregždės lizdu iš jūros pusės.

One thought on “Kregždės lizdas”
  1. Grožėtis Kregždės lizdu reikia tik iš jūros pusės nuo kranto tikrai atrodo pakankamai silpnokai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *