Dar nuo 1909 metų buvo planuojama sujungti Norvegijai priklausančią Averiojaus salą (norv.k. Averøy) su žemynu, tačiau šiuos planus ilgą laiką jaukė atšiaurus Atlanto vandenynas. 1983 metų rugpjūčio mėnesį vis dėlto prasidėjo naujo kelio statybos, kurios užtruko ištisus 6 metus. Ir štai, 1989 metų liepą, pagaliau buvo atidarytas Atlanto kelias. Netrukus jis buvo tituluotas gražiausia amžiaus konstrukcija Norvegijoje. Sakoma, kad iki dabar tai įdomiausias ir vaizdingiausias Norvegijos kelias.


Atlanto kelias – tai įspūdinga kelio atkarpa, susidedanti iš staigių posūkių ir nusidriekusi apie 8,27 kilometrus tarp Kristiansundo ir Milde miestų. Ši Norvegijos Nacionalinio turistinio maršruto, vedančio nuo Bud‘o ir Karvag‘o atkarpa yra 36 kilometrų ilgio.

Vaizdingas ir raitytas Atlanto kelias, sudarytas iš 8 nuostabių tiltų, vedančių iš vienos salos į kitą virš piktų Atlanto vandenyno bangų. Vevangstraumen tiltas yra 119 metrų ilgio. Hulvågen sudaro 3 tiltai, kurių bendras ilgis yra 293 metrai. Storseisundet tiltas yra didžiausias ir jis tęsiasi 260 metrų, įspūdingai gražios kreivės formos, todėl laikomas tikru norvegų šedevru. Geitøysundet ir Store Lauvøysund tiltai yra 52 metrų ilgio, o Lille Lauvøysund – 115 metrų. Visi jie kartu – tai nepaprastai įspūdingas statinys.


Atlanto keliui didžiulių pagyrų negaili jį aplankę turistai. Dramatiškiausias ir įdomiausias laikotarpis jį aplankyti – ruduo, kai Atlanto vandenyne, iš abiejų kelio pusių, siaučia bangos, o asfaltą skalauja negailestingas lietus. Sakoma, kad tuomet patiriamas tikrasis šio kelio žavesys.

Atlanto kelias prasideda maždaug 30 km. į pietvakarius nuo Kristiansundo ir baigiasi 47 kilometrai į šiaurę nuo Molde. Jis apjungia mažas Norvegijos pajūrio bendruomenes.

Išvykę iš Kristianstundo pirmiausia pravažiuokite 5 kilometrų ilgio Atlanto vandenyno tunelį (pastaba: važiavimas tuneliu mokamas). Juo pateksite į Averiojaus salą. Saloje galima aplankyti jaukią, medinę Kvernes bažnyčią, iškilusią 1300 metais. Toliau važiuosite be galo vaizdinga vakarine Averiojaus salos dalimi ir nuostabia jos pakrante, kol kelias atves prie Hustadvika įlankos.


Kelyje yra įrengtos keturios panoraminės stotelės ir poilsio aikštelės. Jose verta bent trumpam sustoti. Čia galima pasigėrėti siaučiančiu vandenynu ir jį išraizgiusiu keliu. Ramią dieną galite išvysti net plaukiojančius banginius, ruonius ar jūros paukščius.

Važiuojant Atlanto keliu taip pat verta aplankyti Bresnenes urvą, įsikūrusį pietinėje Bremsneshatten‘o kalno pusėje ir Kvernes kaimo muziejų, sudarytą iš 11 senovinių pastatų bei didelės kolekcijos senovinių radinių.

Netoli Atlanto kelio, šalia Hustadvika įlankos, verta lankytojų dėmesio – Haholmen‘o sala. 1700-aisiais Haholmenas buvo gyvybingas žvejybinis centras. Šiandien jis turistus vilioja gražiai restauruotais ir vaizdingais pastatais.


Vaizdingomis vietovėmis išsiraitęs Atlanto greitkelis turistus galiausiai atves į atokų pasaulio kraštą, kur baigiasi žemė ir prasideda vanduo. Šioje vietoje gamta apdovanota ypatingai atšiauriu grožiu, o praeities dramas pasakoja daugybė į uolas sudužę ir bangų blaškomi laivai. Dažnam turistui šis vaizdas ilgai išlieka atmintyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *