2018 spalis. Į šią kelionę susiruošiau ne su vyru, o su tėvais ir broliu. Tėvai kiekvienais metais spalio mėnesį skrenda į Turkiją, šiais metais netikėtai prisijungėme ir mes. Tėvai 12 dienų, mes 7. Kelionė poilsinė, daug galvoti nereikėjo, susikrauni daiktus ir leki. Atostogos kitokios nei visada – poilsinės, tai ir pasakojimas bus kitoks, ne dienomis, o tik apibendrinimas, nes buvo dienų, kai be baseino ir jūros ir aišku restorano, nelabai ką mačiau.
Gyvenome Alanijoje, truputį toliau nuo centro, jūra perėjus per gatvę. Didžiąją dalį laiko praleidome viešbutyje. Deginomės prie baseino ar jūros, valgėme ir ilsėjomės. Kažkaip visa savaitė praėjo begalvojant kada vėl eisim valgyt. Buvome išėję pasivaikščioti aplink viešbutį, patyrinėti apylinkių. Taip pat miesto autobusais kelis kartus važiavome iki centro, kur tyrinėjome Alaniją. Iš lietuvės ir turko agentūros LABAS užsisakėme pora ekskursijų.
Alanija
Alanijoje vaikščiojome miesto gatvelėmis, kurios yra galima sakyti nesibaigiantis turgus. Deginomės ir maudėmės Kleopatros paplūdimyje, kuris, beje, yra labai geras, kažkaip ir vanduo ten šiltesnis nei kitur. Funikulieriumi kėlėmės į Alanijos tvirtovę ir apžiūrėjome miestą iš viršaus. Vaikščiojome krantine ir tiesiog gerai leidome laiką.
Žydroji arka
Su LABAS agentūra užsisakėme ekskursiją „Žydroji arka“. Ją pasirinkome dėl gražių nuotraukų ir gerų atsiliepimų bei todėl, kad tėvai į ją dar nevažiavo, nes kasmet lankantis Turkijoje beveik viską jie jau matę. Kelionės metu stebėjome Turkijos aplinką, bananų plantacijas, matėme kaip auga avokadai, granatai bei kiti mūsų šalyje neaugantys augalai. 
Kelionė prasidėjo sugriuvusio antikinio miesto lankymu, pasivaikščiojome po griuvėsius, kurie stūkso ant kalno, o nuo jo veriasi nuostabi panorama į jūrą, pasifotografuojame, išklausome pasakojimą ir traukiame toliau, link žydrosios arkos.
Diena buvo labai karšta, kaip ir daugelis ten, todėl buvo gera panirti į šaltą vandenį. Gražus vaizdai aplink, gera tiesiog pasėdėti. Žydroji arka pasiekiama nusileidus nuo kalno, kai išsimaudžius kilome į jį vėl sušilome lyg nė nebūtume buvę vandenyje ir norėjosi grįžti atgal.
Po žydrosios arkos važiuojame pietų šalia urvo. Atvykus pirmiausia lendame į urvą apžiūrėti stalaktitų ir stalagmitų, urvas didelis, erdvus, apšviestas, nors kai kur reikia ir pasilenkti norint patekti į kitą patalpą. 
Papietavę dar važiuojame į mečetę, kur mums papasakoja apie turkų gyvenimą, tikėjimą ir papročius.
Ir pabaigai mus nuvežė į kažkokio kaimelio granatų šventę, kur grojo muzika, buvo įvairių suvenyrų bei daugybė granatų. Prisivalgę iki soties saldžių granatų traukėme namo.
Pamukalė
Kita mūsų pasirinkta ekskursija – Pamukalė. Tėvai jau buvo čia, bet neatsisakė nuvykti vėl. Kėlėmės labai anksti, grįžome labai vėlai. Diena buvo ilga ir gana varginanti, bet vaizdai atpirko viską. Susėdus į autobusą pajudėjome link Pamukalės, buvo dar gili naktis, tai visi smigo miegoti, paryčiui stojome pusryčiauti. Pasistiprinę judėjome toliau, pirma stotelė buvo Saldos ežeras su balto, balto smėlio pakrante. Vaizdai priminė Maldyvus, tik palmių čia nebuvo.
Kas labai nustebino, tai 7 ryto čia buvo šalta ir šalta ne kaip Turkijai, o tikrai šalta, lauke vos keli laipsniai pliuso todėl maudytis pasiryžo tik patys drąsiausi. Likę gėrėjosi ežeru iš toli, o aš bent pabraidžiau, nors po to kojų nejaučiau dar kurį laiką. Na ir truputį pasigrūdinę jau tikrai judėjome link Pamukalės. Čia mus atvedė prie nuostabiųjų kaskadų, papasakojo šiek tiek istorijos, nuvedė iki amfiteatro, kur sudainavome dainą ant kalno mūrai ir išleido laisvam laikui.
Laisvu laiku dar pavaikščiojome po amfiteatrą, pasidarėme nuotraukų. Grįžome iki terasų, vaikščiojome pirmyn atgal, fotografavomės ir pabaigai ėjome iki Kleopatros baseino, kur iki laisvo laiko pabaigos mirkome šiltame vandenyje. Po viso to vakarienė ir ilgas kelias iki viešbučio.
Patiko Turkija. Geras oras, šiltas vanduo. Nelabai aš mėgstu poilsines keliones bet kartais gerai ir taip – gulėti ir valgyti, ilsėtis. Grįšiu dar į Turkiją, čia dar liko daug nepamatyta, noriu į Stambulą, Kapadokiją ar kada tiesiog pagulėti prie jūros tik jau su vyru.
