Šių metų rugpjūtį mūsų šeima aš, mano vyras ir vienuolikmetis Matas bei devynerių metų Ieva – nusprendėme leistis į vieną įspūdingiausių kelionių mūsų gyvenime. Ilgai svajojome apie Egiptą, jo didingą istoriją, faraonų laikus ir, žinoma, garsiuosius Gizos piramides. Ir pagaliau – išsvajotas bilietas į Gizos miestą, esantį šalia Kairo, tapo realybe.
Nusileidome Kairo oro uoste vėlų rugpjūčio vakarą. Lauke mus pasitiko tvankus karštis – +36°C net ir po saulėlydžio. Ieva iškart sušuko: „Mama, čia kaip krosnyje!“ Tačiau šiltas oro dvelksmas, palmių siluetai ir smėlio spalvos pastatai sukūrė ypatingą atmosferą, kuri lydėjo visos kelionės metu. Nuvykome į viešbutį Gizoje, netoli nuo garsiausių pasaulyje piramidžių. Jau pirmą vakarą nuo mūsų kambario balkono matėsi Sfinksas ir Cheopso piramidės viršūnė – tai buvo tikra magija.
Pirmąją dieną nusprendėme neskubėti – vaikščiojome po viešbučio teritoriją, baseinas tapo tikru išsigelbėjimu vaikams, o mes su Tomu ilsėjomės po kelionės. Po pietų mus pasitiko vietinis gidas Achmedas ir pakvietė į ekskursiją po Gizos plynaukštę. Vaikai negalėjo patikėti, kad stovi priešais tūkstantmečius skaičiuojančias piramides. Lipome ant smėlio kopų, fotografavomės prie Cheopso ir Chefreno piramidžių, o Matas labai domėjosi, kaip tokios didžiulės konstrukcijos buvo pastatytos be šiuolaikinių technologijų.
Antrosios dienos rytą mūsų laukė vienas iš įsimintiniausių patyrimų – jodinėjimas kupranugariais aplink piramides. Ieva iš pradžių labai bijojo, bet vėliau sakė, kad tai buvo „smagiausia jos gyvenimo kelionė“. Su kupranugariais keliavome iki vienos aukštesnės kopos, nuo kurios matėsi visas Gizos horizontas – šis vaizdas įsirėžė į mūsų atmintį ilgam.
Trečią dieną vykome į Egipto muziejų Kaire. Nors važiavome beveik valandą, kelionė buvo verta kiekvienos minutės. Matas ypač susidomėjo Tutanchamono lobiu – spindinčios aukso kaukės ir sarkofagai padarė didžiulį įspūdį. Aš buvau sužavėta senoviniais papirusais, o Tomas ilgai stovėjo prie mumijų salės ir skaitė apie jų balzamavimo procesą. Ieva pasakė, kad nenorėtų būti mumija, bet norėtų turėti katę kaip senovės egiptiečiai.
Kitas dienas leidome tyrinėdami vietinę kultūrą – vaikščiojome po turgų, ragavome falafelius, humusą ir tikrą egiptietišką arbatą su mėtų lapeliais. Vaikai išsirinko suvenyrus – Matas įsigijo mažą piramidės statulėlę, o Ieva – rankų darbo apyrankę su hieroglifais.
Vieną vakarą mūsų viešbutyje vyko tradicinės egiptietiškos muzikos vakaras – su Tomu šokome kartu su vietiniais šokėjais, o vaikai žavėjosi pilvo šokėjų pasirodymais. Tai buvo vakaras, kai visi juokėmės, šokome ir mėgavomės egzotiška atmosfera.
Rugpjūtis Gizoje – išties karštas metas, tačiau dienas leisdami su galvos apdangalais, gerdami daug vandens ir ilsėdamiesi pavėsyje, puikiai prisitaikėme prie klimato. Kiekvienas rytas buvo kupinas nuotykių, o vakarai – žvaigždėto dangaus, sfinkso šešėlio ir ramybės.
Savaitė Gizoje, Egipte prabėgo akimirksniu, tačiau paliko neišdildomą įspūdį mūsų visai šeimai. Vaikai dar ir dabar prisimena kiekvieną kelionės akimirką – nuo karštos dykumos iki šaltų viešbučio baseino vandenų. O mes su Tomu supratome, kaip nuostabu yra keliauti su šeima – patirti kartu, juoktis, pažinti ir kurti bendrus prisiminimus. Jei svarstote, ar verta vykti į Egiptą su šeima – atsakymas vienareikšmis: tikrai TAIP!