Kai rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oras pradėjo darytis vis labiau permainingas, o darbe jautėsi nuovargis, mes su Simona nusprendėme – viskas, reikia trumpam atsijungti nuo rutinos. Norėjome kažko ne per daug turistinio, bet pakankamai egzotiško, kad pasijaustum tikrai išvykęs iš kasdienybės. Taip atradome Marsaxlokk – nedidelį žvejų miestelį pietinėje Maltos dalyje. Pavadinimą iš pradžių net sunku buvo ištarti, bet dabar jis skamba kaip gražiausias atostogų prisiminimas.
Atvykimas ir pirmieji įspūdžiai
Į Maltą atskridome vakarop, kai saulė leidosi virš Viduržemio jūros. Oro uoste mus pasitiko tvankus, bet malonus vakaro oras – apie +30°C. Marsaxlokk pasiekėme vos per 15 minučių automobiliu. Važiuodami pro miestelio pakraščius matėme palmes, mažus namukus su spalvingais balkonais ir… jūrą! Apsistojome jaukiame „guesthouse“, kurį rekomendavo pažįstami. Kambarys su terasa ir vaizdu į uostą – viskas, ko reikėjo mūsų dviem.
Pirmą vakarą tiesiog išėjome pasivaikščioti pakrante – krantinė pilna mažų restoranėlių, ore tvyrojo keptos žuvies kvapas, o spalvoti žvejų laiveliai luzzu lėtai siūbavo ant bangų. Tai buvo pirmas kartas, kai tikrai supratome, kad čia gyvenimas teka kitaip – lėčiau, ramiau, su šypsenomis ir be skubėjimo.
Sekmadienio turgus ir vietinis gyvenimas
Vienas iš labiausiai lauktų dalykų buvo garsusis Marsaxlokko sekmadienio turgus. Jis – tikras vietinio gyvenimo atspindys. Nuo pat ryto visas miestelis ūžė – žvejai iškraudinėjo šviežias žuvis, moterys prekiavo prieskoniais, alyvuogėmis, vytintu tunu, rankų darbo nėriniais, muilais su levandų kvapu… Nusipirkome figų, vietinio medaus ir nedidelį keramikinį suvenyrą – laivelį su dviem akimis, kurios, pasak tradicijos, saugo nuo blogio.
Turguje sutikome ir senuką, kuris pasakojo, kaip žvejojo visą gyvenimą. Parodė savo laivelį ir pakvietė kitą rytą prisijungti žvejoti – nesiryžome, bet tokios akimirkos liko giliai atmintyje.
St. Peter’s Pool – gamtos baseinas
Vieną dieną nusprendėme nueiti pėsčiomis iki St. Peter’s Pool – garsios uolos įlankos, kurioje galima šokinėti į krištolo skaidrumo vandenį. Kelias užtruko apie 40 minučių, bet buvo verta: vaizdas kaip iš atviruko. Uolos, turkio spalvos vanduo, smagus vėjelis ir daug vietinių, kurie ten atvyksta su šeimomis ar net groja gitara. Simona vis kartojo, kad čia galėtų gyventi visą vasarą. Aš, aišku, turėjau išbandyti šuolį nuo uolos – širdis plakė kaip pašėlusi, bet pojūtis buvo neapsakomai laisvas.
Valeta, Mdina ir istorijos kvapas
Nors Marsaxlokk buvo mūsų pagrindinis poilsio taškas, kelioms dienoms išsiruošėme ir į Valetą bei Mdiną. Į Valetą nuvykome autobusu – jis išvažiuoja tiesiai iš Marsaxlokko centro. Valeta – kosmopolitiška, bet ne per didelė. Istoriniai pastatai, uostai, nuostabios gatvelės. O Mdina, dar vadinama „tyliuoju miestu“, mums paliko didžiausią įspūdį – vaikštant po jos akmenines gatves jautėmės kaip viduramžių filme.
Maistas, saulėlydžiai ir akimirkos dviese
Kiekvieną vakarą baigdavome skania vakariene. Mūsų favoritai – lampuki (vietinė žuvis), keptas aštuonkojis, o desertui – datulės su migdolais ir medumi. Vynas – vietinis, baltas arba rožinis, visada lengvas ir gaivus. Kartą paragavome net kaktusų likerio – labai įdomus, saldus ir neįprastas skonis.
Vieną vakarą pasiėmėme butelį vyno, sūrį ir vynuogių, ir išėjome prie kranto žiūrėti saulėlydžio. Sėdėjome ant akmens, tylėdami, klausėmės bangų ir vėjo. Tai buvo viena tų akimirkų, kai nieko netrūksta – nei žodžių, nei garsų, nei vaizdų.
Atsisveikinimas su Marsaxlokk
Paskutinę dieną dar kartą perėjome krantinę, atsisveikinome su vietiniais, įsigijome šviežios pastizzi – traškių sluoksniuotos tešlos pyragėlių su rikota. Abu jautėmės pailsėję, įdegę, pilni saulės ir jūros prisiminimų.
Marsaxlokk, Malta – vieta, kur laikas sustoja. Čia nereikia lankyti šimtų objektų ar sekti maršrutų – pakanka būti, kvėpuoti ir mėgautis. Ir mes tikrai dar sugrįšime.
MyTrips - kelionių istorijos