Kartais kelionės gimsta visiškai netikėtai. Šių metų rugpjūtį, besėdėdama namie su kavos puodeliu rankoje, supratau, kad noriu trumpam pabėgti iš kasdienės rutinos. Ieškojau kažko naujo, dar neatrasto, bet ne per toli. Taip spontaniškai pasirinkau Eindhoveną, miestą Nyderlanduose, apie kurį iki tol žinojau tik tiek, kad jis garsus savo dizainu ir inovacijomis.
Į Eindhoveną atskridau rugpjūčio viduryje, kai Lietuvoje oras jau darėsi šiek tiek vėsesnis, o čia mane pasitiko maloni šiluma ir vasaros vėjelis. Nuo pat pirmų akimirkų miestas pasirodė modernus, švarus ir kupinas jaunatviškos energijos. Apsistojau mažame viešbutyje netoli miesto centro – puiki vieta pradėti pažintį su Eindhovenu pėsčiomis.
Pirmąją dieną nusprendžiau neskubėti ir tiesiog leisti sau klaidžioti. Eindhovenas nėra tradicinis istorinis miestas kaip Amsterdamas ar Utrechtas – jį didžiąja dalimi suformavo XX amžiaus pradžioje suklestėjusi pramonė, ypač garsioji „Philips“ įmonė. Tad mano pirmasis sustojimas buvo Philips muziejus. Muziejus nedidelis, bet labai interaktyvus – sužinojau, kaip mažas šeimos verslas išaugo į pasaulinį technologijų gigantą, pamačiau pirmuosius radijo imtuvus, šviesos lempas, o netgi galėjau išbandyti kai kuriuos interaktyvius eksponatus.
Vakarą skyriau pasivaikščiojimui po Strijp-S rajoną – tai buvusi „Philips“ gamyklų zona, kuri dabar virto kūrybiniu kvartalu su menininkų dirbtuvėmis, kavinėmis ir moderniais butais. Čia viskas alsavo šiuolaikiška kultūra: gatvės menas, dizaino parduotuvėlės, maži restoranėliai. Užsukau į vieną iš jų – maža veganiška kavinukė pasiūlė man skaniausią avokadų sumuštinį ir šviežią limonadą, kokį esu ragavusi.
Antrą dieną skyriau gamtai ir technikai. Ryte nuvykau į Genneper Parken parką, esantį vos už kelių kilometrų nuo centro. Čia vaikščiojau tarp žalių pievų, sraunių upelių ir senovinių ūkių. Rugpjūtis Eindhovene – žalias, gyvas mėnuo: žmonės važinėja dviračiais, piknikauja pievose, vaikai maudosi mažose upėse. Užsukau į tradicinį sūrio ūkį, kur ragavau įvairių Nyderlandų sūrių rūšių – ypač patiko ožkos pieno sūris su žolelėmis.
Popietę vėl grįžau į miestą, kur lankiausi DAF muziejuje. Eindhovenas – tai ne tik dizainas, bet ir transporto inžinerijos širdis. Muziejus pilnas senovinių sunkvežimių, automobilių ir net futuristinių koncepcijų modelių. Aš niekada nebuvau didelė automobilių entuziastė, bet šioje vietoje viskas buvo pateikta taip įdomiai, kad net nepastebėjau, kaip prabėgo kelios valandos.
Vakare nusprendžiau pasilepinti – vakarieniavau Down Town Gourmet Market – didžiulėje erdvėje, kurioje įsikūrę įvairių virtuvių maisto kioskeliai. Čia pasirinkau tajų virtuvės patiekalą – aštrią sriubą su krevetėmis, o desertui – olandišką blyną su bananais ir šokoladu.
Trečią dieną, paskutinę savo kelionės dieną, norėjau šiek tiek atsipalaiduoti. Apsilankiau Van Abbemuseum – šiuolaikinio meno muziejuje. Tai vieta, kuri įkvepia apmąstymams: nuo abstrakčių paveikslų iki provokuojančių instaliacijų. Labai patiko laikinė paroda apie klimato kaitą ir žmogaus santykį su gamta.
Po muziejaus dar paskutinį kartą pasivaikščiojau po centrinę Eindhoven gatvę Demer, užsukau į kelias parduotuves ir nusipirkau lauktuvių – rankų darbo šokolado ir vietinės kavos pupelių. Prieš pat išvykimą dar spėjau pasimėgauti paskutiniu kavos puodeliu jaukioje kavinukėje, žiūrėdama, kaip pro šalį zuja dviračių minios – taip būdinga Nyderlandams.
Eindhovenas, Nyderlandai vasaros pabaigoje man paliko labai šiltą įspūdį. Tai miestas, kuris galbūt nėra garsiausias tarp turistų, bet jame slypi tiek daug kūrybiškumo, inovacijų ir tikros, nesuvaidintos olandiškos dvasios.