Sugrįžti į Suomiją visada smagu. Kelionę į Suomiją planavau jau nuo praeitų metų, bet išvykti nepavyko. Šiais metais teko vykti su darbo reikalais plius pavyko suderinti laiką ir vietas aplankant draugus. Kadangi norėjau aplankyti Suomijoje keletą vietų tad išvykau savo automobiliu. Kelionė truko savaitę. Maršrutas gavosi ratu, pradedant nuo Helsinkio, važiuojant link jūros vakarine puse ir grįžtant miškais rytine puse. Ekipažas du keleiviai.
Startuoju 06 12, Pirmadienį iš Kretingos 1:20 val, tada link Klaipėdos pasiimti dar vieną keleivį. Iš Klaipėdos pajudame 2 val. Kelias žinomas ir eina per Plungę, Šiaulius, Joniškį. Ties Joniškio apvažiavimo stojame degalinėje kuro ir kavos. Lauke vėsu, dangumi slenka dideli debesys. Įvažiavus į Latviją pradeda stipriai lyti ir lyja iki pat Talino. Galvoju jei lis visą savaitę tai kelionėje bus ne kas.
Toliau kelias link Rygos apvažiavimo, Salacgrivos, Parnu. Kažkur neprivažiavus Parnu stojame degalinėje. Ir toliau stipriai lyja. Taip privažiuojame rytinį Taliną ir judame link uosto, mums reikiamo D terminalo. Pakeliui keli mašinų kamščiai ir mes jau uoste, 10:15 val. Taigi nuo Klaipėdos iki Talino uosto keleivinio terminalo važiavome 8:15 val.
Kadangi keltas kelia 13:30 val, bandome kažkur pavalgyti, bet lietus taip pliaupia kad oras nepasivaikščiojimui. Netoli randame piceriją tad ten ir valandai liekame.
Tvarka mašinai persikelti paprasta ir viskas vyksta organizuotai. Keltas kelia 13:30 val, mašinas pradeda registruoti 12:10 val. Atsistoji į mašinų eilę. Kai eilė pajuda, greitai patikrina bilietus, pasus ir nukreipia į kitą eilę kur visi laukia kelto. Čia eilė tik lengvosioms mašinoms. Autobusai, fūros turi savo eiles. Atplaukia keltas, mašinos greitai nukreipiamos link rampos ir ja užvažiavus į kelto vidų traukiamas rankinis ir visi skuba į kelto vidų. Čia kas geria alų, valgo, miega. Tiesiog stumiamos 2 valandos kelione jūra.
Oras vis toks pat blogas. Lyja, rūkas, nesimato gerai nei Talino miesto panoramos, nei išplaukus jūros. Gerai kad tos kelios valandos praeina greitai ir jau Helsinkis. Dar apžiūrėjome vaizdų kai garsiakalbis pranešė, kad visos parduotuvės bus uždarytos po 15 minučių, daug keleivių suskubo į alkoholio parduotuvę. Ten masiškai pirko alų blokais ir buvo smagu žiūrėti į suomius kai vos bepaneša ir dar galvoja ar paimti daugiau. Vėliau perduotuvėse supratome to esmę kur alaus kainos Suomijoje buvo iš fantastikos srities, 3 eur už skardinę. Tad visi ir naudojosi proga.
Helsinkis pasitinka lietumi ir didele automibilių spūstimi. Gal darbo diena baigėsi, gal suplaukė daugiau keltų panašiu metu, bet išvažiuoti iš Terminalo Nr.2 pavyksta po pusantros valandos. Toliau lėtai judame jau miesto gatvėmis, kur tos pačios automobilių spūstys.
Helsinkyje įdomiai su nuorodomis. Mums reikia į Hameenlinna, link Tamperės, keliu E12. Pradžioje buvo kelios nuorodos su miesto pavadinimu ir kelio numeriu, bet po to jų nebeliko ir teko patiems dėliotis kaip čia surasti reikiamą kryptį ir aplenkti dideles spūstis.
Po valandos pasiekiame Hameenlinna miestelį. Čia susirandame viešbutį ir einame pasivaikšioti po miestą. Lietus jau mažiau lyja, tai galima pasidaryti nuotraukų ir apžiūrėti pilį bei šalia esantį karo muziejų. Muziejus jau uždarytas, bet šalia esančias patrankas galima apžiūreti.
Pilis taip pat uždaryta. Pilies kieme stūkso senovinė gamykla, šalia statybos. Atstatyta taip pat savotiškai, įvairaus stiliaus mūrai sukrauti vieni ant kitų. Šalia esantis ežeras suteikia kažkiek romantikos.
Himeenlinna nedidelis miestas. Centras, pilis, parkas, viskas šalia. Einant pro kompozitoriaus Jean Sibelius parką groja muzika. Gera įdėja. Ir muzika graži. Centre esančiame bare paragaujame vietinio alaus. Kaina 5 eurai.
Kitas rytas taip pat prasideda su lietumi. Bet viešbučio televizorius rodo, kad šiauriau Tamperės, bus jau geriau, o po pietų bus ir saulė. Orų prognozė rodo kad visą savaitę šiaurėje bus geras oras. Jaučiu kad taip ir bus.
Kitas sustojimas Littala. Taip pat nedidelis miestelis netoli Hameenlinna. Iš Hameenlinna išvykstame greitai. Tas pats E12 kelias vedantis į šiaurę. Pakeliui autostradoje pamatome tanką Leopard. Labai sudomino iš kur čia stovi tankas ir kodėl jis čia pastatytas. Kadangi lyja, nusprendžiame grįžtant prie jo sustoti ir padaryti keletą nuotraukų.
Littaloje tenka sustoti darbo reikalais. Ilgai neužtrunkame ir kylame toliau į šiaurę. Autostrada link Tamperės gera, nedaug mašinų. Tamperę apvažiuojame nuo Nokia pusės ir toliau važiuojame keliu 65/66 link Alavus. Šios dienos tikslas Toysa miestelis. Kelias visiškai tuščias, aplink miškai, ežerai. Įdomiai atrodo šalia kelio esančios autobusų stotelės, nes kaimų, pavienių sodybų nedaug ir aišku kad visi vietiniai turi savo automobilius. Stotelės visiškai paprastos, tiesog transportui sustoti. Pas mus tokios stotelės būtų metinis projektas, su didžiuliu biudžetu, kelio ženklais, eismo apribojimais. Suomijoje greičio apribojimai nėra dideli ir jie statomi tik dideliose sankryžose. Viskas padaryta kad vairuotojų nestabdyti ir netrukdyti. Apvažiavus Suomiją ratu buvo tik dvi geležinkelio pervažos per kelią.
Stojame kuro Virrat miestelyje. Visiškas kaimas. Vietiniai susirinkę degalinėje kur gyvai bendrauja ir žaidžia lošimo automatais. Aplankome kelias vietines parduotuves bet jos tikrai nedidelės.
Pagaliau Toysa miestelis ir pagaliau saulė. Viešbučio televizorius ryte nemelavo – saulė bus visas su mumis dienas, o visi draugai sutartinai dėkos už atvežta gerą orą.
Toysa taip pat nedidelis miestelis. Čia laukia draugai ir darbo reikalai. Čia liksime nakvynei. Susitvarkę su darbais likusį laiką leidžiame su vietinais, kurie mums aprodo miestelį, taip pat Tuuri miestelį, kuris turi vieną didžiausių prekybos centrų Suomijoje, nuveža pažiūrėti kaip treniruojasi jų draugai su vaikais motokroso trasoje.
Vakarą leidžiame kempinge Sepanniemi, esančio šalia Toysos ir Ponnenjarvi ežero. Kempingas dar pustuštis, žmonių nedaug. Kempingai dažniausiai pradeda veikti nuo Birželio pradžios. Draugai sako, kad jau kitą savaitę jis bus pilnas, nes į šalia esantį zoologijos sodą atveš pandą ir visi važiuos jos žiūrėti.
Kempingo nameliai geri ir dideli. Čia drąsiai tilptų kokie aštuoni gyventojai. Kaina už namelį 50 eurų. Tualetas ir dušai atskiroje patalpoje. Sauna už atskirą kainą. Vakaraujame, kepame dešreles, sauna, alaus degustacija. Po saunos apginu garbingai Lietuvos vardą, kai šokame į ledinį ežero vandenį. Suomiams sauna gyvenimo būdas. Jų pristatyta visur. Užtat ir tas nuogumas jiems toks natūralus, kai jie nuogi vaikštinėja apie sauną.
Saulė šiose vietose naktį nenusileidžia. Baltosios naktys. Jas matau pirmą kartą ir man patinka. Kažkiek keista, kad naktis tokia kaip ir vakaras. Toliau šiaurėje tos naktys tik stipresnės.
Kadangi naktį šviesu, rytas prasideda anksti. Pakuojamės daiktus ir pirmyn. Šios dienos tikslas Pietarsaari/Jakobstad miestas prie jūros. Pakeliui užvažiuojame kavos į Tuuri prekybos centrą. Čia dar viskas uždaryta, bet randame kavos. Pusryčius jei pavyksta geriau valgyti viešbutyje, kur įskaičiuota į tą pačią kainą, nes kainos čia brangios. Kava 2,30 eur, bandelė dar 2,70 eur. Dviems žmonėms kava su bandele ir 10 eur greitai dingsta.
Rytas gražu, saulėta diena. Aplink laukai ir žemės ūkio fermos. Toks kraštas kai miškų ne tiek ir daug ir gali pažvelgti gerokai toliau nei palei kelią einantis miškas.
Pietarsaari/Jakobstad miestas. Parkuojamės viešbutyje miesto centre. Diena bus darbo reikalai, vakaras bus laisva programa. Klausiu vietinių kodėl miestelis turi du pavadinimus. Todėl kad čia gyvena didelė švedų bendruomenė. Tad Pietersari pavadinimas suomiškai, o Jacobstad vardas švediškai. Daug švedų bendruomenės gyvena miestuose šalia jūros. Švedai ilgai valdė šią Suomijos dalį, kol neatėjo rusai.
Diena greitai prabėga. Laisvas laikas pavakary ir eksursijos vakare po miestą. Miestelis nedidelis, bet tvarkingas, daug pramonės, vietinis uostas, vietinė futbolo komanda su stadionu, pliažai. Nuo seno garsėjo savo laivų statyklomis, jūriniu gyvenimu, pramone, tokia kaip tabako fabrikas. Taip pat garsus senų namų rajonu Skaten, kur vieni mediniai nameliai, siauros gatvės.
Labai patiko jų paplūdimys, esantis 8 km į pietus. Šalia vandens ir smėlis, ir uolos, įlankos, salos. Gera vieta.
Aplankome nedidelį uostą, modernią jachtų statyklą, kur nuleista ant vandens didžiulė jūrinė jachta, bet neleidžia daryti nuotraukų. Puiki vakarienė šalia jachtų prieplaukos.
Kitas rytas toks pat gražus ir saulėtas. Važiuojame link Kokkolos pagal vaizdingą jūros pakrantę, tiltais per Luoto salą. Taip patarė vietiniai. Taip ir padarėme. Graži, trumpa atkarpa ir Kokkola. Pataikome sustoti prie vietinės komendantūros šalia patrankų. Pasivaikštome po rytinį miestą, bet viskas dar uždaryta.
Toliau kelias E8 veda link Oulu. Pakeliui Liminka miestelyje, šalia kelio esančiame supermarkete gerai pavalgome. Čia sumokėjus 10 eur gali imti lėkštę ir krauti maisto kiek nori, plius tau priklauso sriuba, kava ir pyragas. Toks maitinimas populiarus tarp vietinių, nes gerokai pigiau gaunasi nei kievieną patiekalą pirkti atskirai.
Štai ir Oulu. Miestas prie Botnijos įlankos, su Oulujoko upe. Važiuojame tiesiai Saaristonkatu gatve link prieplaukos, kur Kiikelinsilta gatvėje, tokioje salelėje, parkinge paliekame automobilį. Oulu gražus miestas, su mediniais nameliais šalia vandens, daug įvairių tautybės žmonių, daug kavinių, prekybos centrų. Puikus miestas kas nori kultūros, pramogų, judesio.
Aplankome pagrindines įžymybes: Turgaus Halę, miesto simbolį Bobby, Oulu katedrą, patiko miesto rotušė. Geras oras ir vanduo aplink taip pat prideda gerų emocijų. Paimame kavos ir poilsis.
Po Oulu apsilankymo kitas sustojimas Ii miestelis ir susitikimas su draugais. Ii visai šalia Oulu, tad greitai atvažiuojame. Nakvynė vietiniame kempinge Iin Sillat. Kaina 35 eur už vietinį namelį dviems. Viduje tik lovos, tualetai ir dušai atskirame name. Keliautojams to ir užtenka nebent su vaikais būtų sudėtingiau.
Vakare kepame dešreles, vietinis alus ir daug kalbų. Pasijungia kaimynas, pagyvenęs mokytojas iš Turku. Jis buvęs Lietuvoje, išvardina politikus, mūsų ekonominę situaciją, istoriją ir šiaip daug žino apie Lietuvą. Smagu. Istorijos su mūsų taksistais iš Vilniaus oro uosto jau tokios garsios, kad gali jų išgirsti ir Šiaurės Suomijoje. Tam mokytojui prieš kelis metus už nuvežimą iš Vilniaus oro uosto iki viešbučio senamiestyje (ten juk viskas šalia) taksistas paprašė 120 eur. Tik tiek. Mokytojas buvo apšalęs ir nesutiko su tokia neteisybe, sakė kad nemokės ir prašė iškviesti policiją. Kaina nukrito iki 20 eur ir tuo viskas baigėsi. Mokytojas sakė, kad jam buvo pikta ir Lietuva pasirodė vagių kraštas. Po kurio laiko širdis atlėgo ir jis atrado gražių dalykų, bet matyt ta nuoskauda ilgam liko. Paguodžiau kad tvarkomės su tokiais reikalais ir negali spręsti apie šalį vien iš taksistų. Bet kad bardakas yra tai tikrai. Kiek tų draugų atvykdavo į Vilnių ir jei nepavykdavo pasitikti oro uoste tai visada iškildavo ta situacija. Turistai nepasiruošę kad atvykę į Europos šalį randa Afrikos fragmentų.
Einame dar pasivaikščioti po Ii. Galbūt kam nors tai visiškas kaimas, bet kai tau aprodo gimtą miestą pamatai gerokai daugiau. Miestelis turi savo senų medinių namų rajoną, savo bendruomenės koncertų estradą, šalia teka plati Iijoki upė.
Kempinge gerai pavakarojome. Naktis vėl šviesi, jokių sutemų. Mokytojas su žmona buvo savaitę Laplandijoje ir visą tą laiką praleido gamtoje. Sakė gražiausia vieta Suomijoje kur būtinai verta aplankyti yra Kiilopaa Erakeskus Laplandijoje. Na, gal kada ir aplankysime šią vietą.
Kitas kempingo kaimynas senelis su anūku keliaujantys Harley-Davidson motociklu su lopšeliu. Puikus transportas.
Ryte dar užsukame kavos pas draugus ir judame į Laplandiją, į Rovaniemi. Susitikimai baigti, dabar laikas sau. Bet tenka judėti sparčiai, nes šiandien penktadienio rytas, o sekmadienį po pietų jau laukia keltas iš Helsinkio, o mes dar kylame į šiaurę link Laplandijos.
Pro šalį lekia vaizdai, šalia jūra. Pravažiuojame Kemi miestą ir sukame link Rovaniemi. Po pietų mes parkuojamės vienoje iš Rovaniemi miesto parduotuvių aikštelių. Parkingo valanda – 1.20 eur.
Pradžiai aplankome Kemijoki upės krantinę, kur atsiveria graži upės panorama. Čia vienintelį kartą sutikome lietuvių šeimyną. Iš vieno upės šono matosi gražus Candle Bridge tiltas, iš kito šono rieda traukinys. Kitoje upės pusėje maudosi vaikai. Kemijoki upė – ilgiausia Suomijos upė, pratekanti Rovaniemi, kol prie Kemi įteka į Botnijos įlanką.
Miestas panašus į kitus Suomijos miestus. Centre panašūs namai, prekybos centrai, užkandinės, kavinės, suvenyrų parduotuvės. Smagu pasivaikščioti. Vienoje iš aikščių vyksta koncertas, koks tai karaoke. Ten ir pavalgome. Šalia vyksta ūkininkų turgelis. Braškės 5 eur.
Ir pagrindinis akcentas kas mėgsta muziejus, kultūrą, pažintį su šiaurės kraštais, tradicijomis, gyvūnais, klimato kaita ir viskas kas susiję su šiaure, tai Arktikum muziejus. Muziejus tikrai geras, turint laiko vertą aplankyti. Patiktų ir vaikams.
Visai netoli muziejaus randasi ir Kalėdų Senelio miestelis Santa Claus Office. Aplankyti verta kai esi šalia. Bet man pasirodė labai sukomercintas. Daug turistų, kurie skuba pasidaryti tik nuotraukų su poliarinio rato simboline žyme. Kai kuriems nameliams tikrai reikia remonto. Kitur tikrai vyksta statybos darbai ir sukinėjais didelis bokštinis kranas. Kainos didelės visur ir už viską. Todėl niekas vietoje nevalgo. Bet kas patiko, nors kainos didelės, bet suvenyrai labai geri, įdomūs. Bet gal žiema viskas atrodo daug smagiau.
Iš čia jau vykstame žemyn, link namų, tiesiog jau pavakarys, o mums nakvynė kempinge šalia Suomussalmi. Dar gera atkarpa Suomijos miškais. Tad linkėjimai Seneliui, grįžtame link Rovaniemio ir pasukus 81 keliu judame link Kuusamo, kur toliau link Suomussalmi.
Kelias 81 eina palei upę, mašinų nedaug arba iš vis jų nėra. Aplink miškai, ežerai. Kelias pakyla aukščiau ir kartais atsiveria vaizdai su miškais tolumoje. Pravažiuojame hidroelektrinę. Kartą, prieš mus važiuojanti mašina pamirksėjo šviesomis perspėdama, galvojome na pirmą kartą sutiksime policiją prie kelio. Bet prie kelio pamatėme elnius. Mus perspėjo dėl gyvūnų. Gerai kad vairuotojai vienas kitą įspėja, nes elnių sutikome dar kelis kartus. Visi su pakabukais ant kaklo, kaip ir naminiai, bet laisvai klajoja po vieną ir būriais.
Posio kaime stojame kuro, Kuusamo stojame užkandinėje. Penktadienio vakaras, parduotuvėse daugiau žmonių, užkandinės taip pat labai populiarios. Suomussalmi pasiekiame vakare, na o kempingą Kangasjoki, dar apie 20 km E63 keliu link Kuopio, pasiekiame jau link 22 val vakaro. Gerai, kad pagavome administratorę, kuri jau ruošėsi išeiti. Kaina 30 eur už paprastą namelį dviems, kur tualetai lauke, o dušai išvis neaišku kur.
Ryte keliamės anksti ir važiuojame atgal į Suomussalmi. Dar viskas uždaryta, net degalinės. Jei tau reikia degalų, yra automatinė kuro kolonėlė. Suomussalmi ryte turime laiko, nes norime važiuoti Ratės keliu ir aplankyti karo muziejų, kuris atsidaro nuo 10 val ryto. Suomussalmi mažas miestukas su savo prieplauka, aplink miškai, ežerai, gamta. Netoli jau ir Rusija.
Užvalgę važiuojame Ratės keliu link Žiemos karo muziejaus. Atstumas nedidelis ir mes jau muziejuje. Lauke patrankos, karinė apleista technika, kažkas gal ir nuo Žiemos karo palikta. Puiki vieta kas domisi istorija, karyba ir technika. Atrodo ši vieta kaip užkampys, bet pakilus saulei atsirado daugiau turistų su automobiliais, motociklais.
Muziejaus viduje tebuvome dviese. Muziejus pats nedidelis, bet nemažai ginklų, žemėlapiai, filmas apie Žiemos karą, dokumentai, tankas T-26. Šiame kelyje gimė Suomijos Žiemos karo legendos.
Aplankius muziejų kelias toliau eina link Kuopio. Aplink ežerai, daug ežerų. Oras puikus, net karšta. Kelias neprailgsta ir po pietų jau Kuopio miestas. Automobilį statome Haapimemenkatu 1 gatvės parkinge ir patraukiame link Kallavesi ežero. Prie ežero maudosi vaikai, kas deginasi, kas žaidžia. Karšta.
Nuo ežero sukame gatve link centro. Išeiname prie parko su vaizdu į Kuopio katedrą, šalia miesto muziejus. Pasukus gatvele ir miesto rotušės aikštė. Man patiko Kuopio. Toks nedidelis, kompaktiškas miestas, su dideliu vandens plotu, parkais, kavinėmis, viskas vietoje ir čia pat. Geras poilsis ežerų krašte.
Palikę smagų Kuopio miestą važiuojame link Jyvaskylos miesto, kur netoli, Tikkakoski miestelyje randasi Aviacijos Muziejus, Aviation Museum of Central Finland. Čia jau paskutinis sustojimas ir dar vienas geras muziejus. Pateikta aviacijos raida bendrai, Suomijos karo aviacijos raida, lėktuvai, varikliai, maketai. Puiki vieta paskutiniam sustojimui ir kelionei link namų.
Paskutinė nakvynė Iso Kirja kempinge, važiuojant nuo Javaskylos link Keuruu. Kempingas labai didelis, daug kemperių. Pavyko gauti namelį nakčiai už 69 eurus su visais patogumais, tik dušas lauke prie saunos.
Ryte keliames anksčiau ir judame link Tamperės. Čia kaip ir uždarome ratą, nes į priekį Tamperę apvažiavome pro Nokia, o dabar grįžtame pro Orivesi. Kelias jau žinomas, E12, einantis link Helsinkio. Nors liko vienas sustojimas prie tanko kurį matėme važiuojant į priekį prie Littalos. Kuo arčiau Helsinkio tuo labiau apsiniaukę. Vėl grižtame į debesų rajoną. Apvažiuojame Tampere. Sekmadienis, mašinų nedaug. Surandame tanką ir pastatę mašiną šalia autostrados einame link tanko. Pasirodo tankas kaip nuoroda į šalia esantį tankų muziejų.
Helsinkis pasitinka su vėju ir debesimis. Kartais palyja. Daug kas uždaryta. Keltas išplaukia 13:30 val, terminalas T2. Ta pati registracija, nors mašinų mažiau. Užvažiuojame į keltą ir paliekame Suomiją iki kito karto. Įdomu, kad keltas išplaukė 15 min anksčiau nuo oficialaus grafiko.
Kelios valandos ir Talinas. Iš Talino jau link namų žinomu keliu pro Rygą kaip visada.
Kelionė truko savaitę. Kelto bilietus pirkome Lietuvoje. Kam aktualu alkoholį gali vežtis į Suomiją kiek nori, niekas netikrina. Keliai geri, Helsinkyje daug greičio matuoklių, važiuojant po šalį jų nedaug. Nakvyne visada galima surasti kempinge. Jie priima visus, kas keliauja su kemperiais ar su mašina. Bet apie pačius kempingus geriau pasidomėti iš anksto.
Kavagne 
Aruna 
pirmas