Lietuvos sentikiai – vienos dienos kultūrinis maršrutas (~285 km automobiliais)
Šis maršrutas supažindins su Lietuvos sentikiais – seniausia rusų stačiatikybės kryptimi, kuri paliko gilų kultūrinį pėdsaką rytinėje šalies dalyje. Aplankysite tiek veikiantį sakralinį kompleksą sostinėje, tiek medines cerkves ir kapines, diktuotas tradicijų ir istorijos. Kelionė skirta tiems, kurie domisi religiniais papročiais, architektūra ir filosofine ramybe.
1. Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir sentikių kapinės
Autobusų ar automobiliu per Vilniaus senamiestį nuvykti galima gana lengvai – tai puikus starto taškas. Cerkvė pastatyta 1882–1886 m., ji yra neoklasicizmo stiliaus su khasminiais rusų architektūros elementais (svogūno formos kupolai, varpinė) ir išsaugojo autentišką pomorų stilių – toks tipas unikalus net pasaulyje.
Kapinėse palaidota daug žymių sentikių veikėjų, tarp jų LGBT veikėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija. Įdomu, kad Leonidas įkūrė fondą Alzheimerio ligai remti. Paverocius kapinės – ne tik istorijos liudininkės, bet ir pilietinės drąsos simbolis.
2. Jurgėliškės Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo cerkvė
Iš sostinės – apie 140 km į šiaurės rytus. Pirmoji cerkvė pastatyta XVIII a. antrojoje pusėje, po karo sudegė, atnaujinta 1935 m. Aštuonkampio formos varpinė yra ne tik estetinis akcentas, bet ir inžinerinis sprendimas – tokie bokšteliai padeda paskleisti varpo garsą.
2006 m. cerkvė įrašyta į Kultūros paveldo registrą dėl unikalių liaudies architektūros elementų. 2013 m. restauruota po avarinės būklės – dabar atgimė kaip gyva bendruomenės širdis.
3. Lukošiškės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė (Ignalinos raj.)
~165 km nuo Vilniaus. Statyta 1912 m., iš medžio, su varpine bokštu po pastoge. Fasadai – horizontaliai skirti lentomis, durys – puošnios eglutės motyvais. Viduje – autentiškas tapytas altoriaus kryžius, medinės grindys – tai savotiškas tradicijos pėdsakas.
2013 m. – įtraukta į kultūros vertybių registrą. Bendruomenės atgaivinimas: pasiturinčių vietinių dėka cerkvė vėl veikia pamaldas, o vasaromis vyksta mažos religinės šventės bei ekskursijos.
4. Gudiškių (Kazitiškio) vienuolyno vieta
1728–1756 m. čia veikė sentikių vienuolynas – tai buvo regiono dvasinis centras, kurio vyko religinės diskusijos, raidai reikšmingi susitikimai. Dabar – Kazitiškio miestelis su lokaliniu sakraliniu paveldu ir pažintiniu stendu vietoj senųjų sienų.
5. Aukštakalnių sentikių cerkvė
Pastatyta 1920 m., šiuo metu nebeveikia. Jos istorija – lyg dramatinis romanas: pradžia 1866 m. gyvenamajame name, keli bandymai statyti bažnyčią, galiausiai – tokia kaip matote dabar.
Pasak padavimų, per gaisrą visą kaimą sudegino, išskyrus cerkvę. Bendruomenės dinamika: 1924 m. – jau 500 tikinčiųjų, 1945 m. – 800, vėliau – mažėjo kai nutrūksta pamaldos. 1980–90 m. – vagių išpuoliai, dabar – laukiamas restauracijos etapas.
6. Zarasų Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė
1992 m. transferuota medinė cerkvė iš Polivarko ir apmūryta plytomis, įterptos net plytos iš Rudėnų cerkvės. Tokia architektūros sintezė simbolizuoja ne tik ryšį tarp kartų, bet ir kultūrų migraciją.
Dabar Zarasų bendruomenė skaičiuoja apie 1000 tikinčiųjų – cerkvė veikia kaip ir liturgijos, tiek kultūriniai susitikimai vyksta viduje bei lauke.
7. Degučių sentikių koplyčia ir kapinės
Kapinės įkurtos 1782 m., koplyčia atstatyta 2007 m. Po ilgos apleistybės – dabar sutvarkytos sukuria simbolinį tiltą tarp praeities ir dabarties. Ekskursijos siūlo pažintį su XVIII–XIX a. kryžių raiška ir senųjų laidotuvių papročiais.
8. Raistiniškių cerkvė
~200 km nuo Vilniaus. Statyta caro laikais (~1850 m.), išlaikiusi autentiką: simetriška salė, vyrų ir moterų durys, cilindrinis presbiterio skliautas, ikonų lentynos. Medinė architektūra atspindi liaudišką estetiką.
Istorija dramatiška – II‑ojo pasaulinio karo metu, kai kaimui grėsė siaubas kaip Pirčiupiuose, rusų kareiviai prisiėmė kaltę ir išgelbėjo vietinius sentikius bei šventovę.
9. Bobriškio sentikių cerkvė (Rokiškio raj.)
Stačiakampio plano medinė barokinė cerkvė Sartų ežero pusiasalyje. Du kupolai, balkonai, fasado gonkės – Šiaurės Rusijos ir Lietuvos liaudies simbiozė.
2007 m. – paskelbta kultūros paveldo objektu; nuo 2015 m. vyksta restauravimas, taip siekiant atkurti autentiką ir užtikrinti ateities kartoms.
10. Sartų apžvalgos bokštas
Pastatytas 2006 m. Baršėnų kaime, siekiant parodyti regiono grožį. 36 m aukščio struktūra, keturios aikštelės – baso viršaus masyvus panoraminiam vaizdui į Sartų ežerą, miškus ir tolumoje – Bobriškio cerkvė.
Poilsiautojams – puiki rekreacijos vieta: galima sustoti krėsle, pasižiūrėti apžvalgos informacinius stendus, aplankyti šalia esančią poilsio zoną.
Keliautojams – praktinės rekomendacijos:
- Automobilis – vienintelis patogus pasirinkimas dėl atstumų (~285 km su grįžimu į Vilnių).
- Sugaiškite bent 8–10 val., įtraukdami kavines, pietus Zarasuose arba kitoje stotele.
- Įsitikinkite, kad cerkvės atviros lankytojams (grafikai skiriasi, ypač mažesniuose kaimuose).
- Vasarą – patogu turėti lietpalčius, pietiečiams – saulės akinius, ant uteiki – patogius batus.
Kultūros ir religinės vertės:
Tai ne tik architektūra – čia šventovės, kapinės ir vienuolynų vietos liudija tremčių istoriją, carinės valdžios sąstingį, sovietmetį ir dabarties atgaivinimą. Šis maršrutas padeda geriau suprasti religinę toleranciją, tautinį identitetą ir regionų stiprybę.
Nuotraukų galerija
Šios bažnyčios visai kitokios negu mūsų ar pravoslavų, verta užeiti