Gedanonių kalvos maršrutas – gamtos ir istorijos takais per Mergiškių kraštovaizdį
Šis ~25 km ilgio žiedinis maršrutas veda per šiaurės vakarinę Aukštadvario regioninio parko dalį, leidžiantis pasinerti į Mergiškių kraštovaizdžio draustinio tylą ir grožį. Keliaujant kalvotais miškais, pro ežerėlius ir piliakalnius, keliautojai susipažįsta su Dzūkų aukštumos kraštovaizdžiu, kur gamta dar išlaikiusi savo laukinį, beveik nepaliestą veidą. Maršrutas idealiai tinka tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, o kai kurios atkarpos – ir automobiliams.
1. Maršruto pradžia – Aukštadvario miestelio aikštė
Maršrutas prasideda iš miestelio centro, aikštės – stačiakampio formos, grįstos akmenimis, kuri kadaise buvo vietinių susibūrimo vieta. Čia verta trumpai stabtelėti – išgerti kavos, aplankyti vietinę bažnytėlę ar pasižvalgyti po miestelį. Iš čia kelias kyla į kalvą, vedančią Vievio kryptimi.
2. Velnio duobė
Po 3 km pasiekiama viena iš įspūdingiausių gamtos vietų – Velnio duobė. Tai 40 m gylio piltuvo formos įgriuva, kurios dugne telkšo pelkė. Šio geologinio objekto kilmė vis dar mįslinga – tarp galimų versijų: termokarstinė, meteoritinė ar net magminė. Duobė gaubiama legendų – pasakojama, kad jos dugne nuskendo bažnyčia. Duobė įtraukta į pretenduojančių į Europos geologinio paveldo 100 svarbiausių objektų sąrašą.
3. Škilietų ežerai ir Akmenių pilkapiai
Šie ežerėliai – gamtos unikalūs kūriniai, susidarę dėl tirpstančių ledo gniužulų. Sakoma, kad vienas jų požeminiu tuneliu jungiasi su Velnio duobe. Čia galima pasimaudyti ar pažvejoti. Netoliese – Akmenių pilkapiai, kurių kiekvieną žymi akmenų vainikais apjuostas sampilas – tai senųjų baltų laidojimo pėdsakas.
4. Pamiškės piliakalnis
Šis aukštakalnis – įrengtas ant kalvos, nuo kurios atsiveria Mergiškių kalvų panorama. Piliakalnyje rasti lipdytinės keramikos fragmentai liudija čia buvus protėvių gynybinę gyvenvietę. Puiki vieta trumpam atokvėpiui ir fotografijai.
5. Mergiškių kalkakmenis ir dvaro liekanos
Vaizdingame slėnyje stūkso Mergiškių kalkakmenis – senovinis šventasis akmuo su įspaustomis duobutėmis. Netoliese – apleisti dvaro pamatai, užželiantis ežerėlis, o pakalnėje – senas ąžuolynas su poilsio suoliukais. Šią vietą gyventojai vadina Kunigaikščių kalneliu – tikėtina, tai senos pagonių kapinės.
6. Gedanonių kalva
Tai aukščiausias Dzūkų aukštumos taškas – 257,4 m virš jūros lygio. Nuo jos atsiveria plati apžvalga: Elektrėnų elektrinė, Vilniaus bokštas, Alytaus ir Kauno kontūrai. Kalvoje kadaise stovėjusi koplyčia, dabar likusios tik kelios sodybos. Netoliese – senos kapinės, kur, manoma, palaidoti ir maro aukos. Vietovės pavadinimas galimai kilęs iš žodžio „gedėti“.
7. Vaitekūnų terasa
Vienas unikaliausių geologinių objektų Lietuvoje. Plati, 100 ha ploto terasa, iškilusi virš pelkėtos lygumos. Paviršius lygus, švelniai banguotas. Moksliniu požiūriu – itin vertingas kraštovaizdžio reliktas. Čia esantis ozas (smėlio gūbrys) siekia net 200 metrų ilgio.
8. Antaveršio ežeras ir duobė
Tai ne tik poilsiui tinkamas ežeras (193 m virš jūros lygio), bet ir šalia esanti Antaveršio duobė – Velnio duobės sesė. Pasakojama, kad iš jos išnyra kryžiai ir vėliavos. Nuo čia lengvai pasiekiamas Ustronės riedulynas – gamtos stebuklas, kurio šlaitas sudarytas iš riedulių, paliktų ledynų.
9. Čigonės kryžius
Ši vieta mena liūdną legendą apie jaunutę čigonę, mirusią po priverstinio šokio Gelionių dvare. Jos kapas ant kalnelio pažymėtas mediniu kryžiumi, o vietiniai iki šiol prisimena šią istoriją kaip meilės ir neteisybės simbolį.
Grįžimas į Aukštadvarį
Kirtę Mergiškių rezervato pakraštį (~3 km), maršrutas baigiasi ten, kur ir prasidėjo – Aukštadvario miestelyje. Keliautojams rekomenduojama apsilankyti lankytojų centre (Dariaus ir Girėno g. 2), kur galima įsigyti išsamių žemėlapių ir gauti papildomos informacijos.