Vokietija: Bavarijos ir Saksonijos žemės

Porą metų paeiliui teko lankytis Vokietijoje, įvairiose Bavarijos ir Saksonijos žemių vietose. Todėl nusprendžiau trumpai aprašyti ką įdomaus ar gražaus ten išvydau. Turiu pastebėti, kad abejos kelionės vyko rudenį.
Bavarija
Taigi, pradėsiu nuo man labiausiai patikusio fantastiško miestuko, esančio taip vadinamajame „Romantiškajame kelyje“ – Rotenburgo (Rothenburg ob der Tauber). Šis miestas laikomas geriausiai išsilaikiusiu viduramžių miestu Vokietijoje, Bavarijoje. Visiškai nepaliestas Antrojo pasaulinio karo baisybių, primena miestelius iš iliustruotų pasakų knygų. Nežinau ar tai gryna tiesa, kad tai vienintelė vieta Vokietijoje, kur įsikūrusi visus metus veikianti Kalėdų parduotuvė, padaranti tikrai žavingą įspūdį. Pačios parduotuvės viduje jautiesi kaip pasakoje, tarp įvairių kalėdinių papuošimų, elfų, nykštukų ir t.t.

Žodžiu, šis miestelis paliko labai malonų įspūdį. Iš jo išvyksti pakilios nuotaikos.Todėl drąsiai jam skiriu pirmąją vietą iš visų lankytų Vokietijos miestų ir miestukų:)

Miunchenas. Bavarijos sostinė. Per Antrąjį pasaulinį karą labai subombarduotas, pokario metais daugelis pastatų restauruota. Kiek pavaikščiojau po centrinę miesto dalį.

Dauguma į Miuncheną užklydusių turistų išlenkti bokalą alaus traukia į „Hofbrauhaus“. Šioje alaus darykloje Adolfas Hitleris, pasakojama, užsilipęs ant statinės rėždavo kalbas. Dabar „Hofbrauhaus“ knibžda turistų. Tačiau didžioji dalis jų čia lankosi dėl gyvos muzikos koncertų, tradicinių vokiškų patiekalų ir laisvai „srūvančio“ alaus. Ši maitinimo įstaiga talpina apie 3500 lankytojų !!!

Mes joje buvome maždaug per pietus, tai tradicinių vokiškų muzikėlių neišgirdome, mat muzikantai pasirodo tik vakarop. Bet atmosfera bare labai smagi. Įsitikinome, kad padavėjos meistriškai sugeba panešti ne tik po 8-12 litrinių alaus bokalų, bet ir įspūdingo dydžio maisto padėklus su 5-6 patiekalais.

Norėčiau kada sudalyvauti Oktoberfesto šventėje:)
Niurnbergas. Antras pagal dydį po Miuncheno Bavarijos miestas. Taipogi stipriai nukentėjęs per 2-ąjį pasaulinį karą. Vietoj karo metais sugriautų pastatyti nauji pastatai yra draugiški aplinkai ir neardo nusistovėjusio miesto gatvių vaizdo.

Šiaip įvairūs gatvės artistai nesulaukia ypatingo mano dėmesio, bet čia pasitaikė vienas toks kabantis ore, kuris sudomino net ir mane 🙂

Taip pat specialiai pasmaguriavau vokiškomis dešrelėmis lauko kioskelyje tik dėl šio dešrelių kepėjo-pardavėjo 🙂

Ant Dunojaus kranto pietinėje Vokietijoje įsikūręs Ulmas garsus čia esančia Ulmo katedra, kuri laikoma aukščiausia pasaulyje. Teigiama, kad šios liuteronų bažnyčios bokšto aukštis siekia 162 m. Be to, lengvam pasivaikščiojimui gana įdomus vadinamasis malūnininkų kvartalas (berods taip vadinasi).

Garmišas- Partenkirchenas tai žymus Vokietijos kalnų kurortas, kuriame 1936 vyko žiemos olimpinės žaidynės. Miestelis prisišliejęs prie aukščiausios Vokietijos viršūnės Zugspitze. Iki jos galima pakilti pradžioje – traukinuku, vėliau keltuvu.Kaina apie 45 Eur. Apie kalnus arba gerai, arba jie gražūs 🙂 Jei kalbėti konkrečiai apie Zugspitze, tai aplinkiniai vaizdai atsiveria nuostabūs.

Tik nelabai patiko, mano nuomone, pernelyg urbanizuota aplinka. Žmonių irgi kiek daugoka, teko beveik užpakaliais grumdytis.

Man labiau prie širdies menkiau žmogaus paveiktos vietos. Žemyn iki Eibsee ežero vykstama nebe traukinuku, o lyno keltuvu.

Saksonija
Kionigšteinas. Tai kalno viršūnėje įsikūręs gynybinis įtvirtinimas vadinamas Kionigšteino tvirtove. Nenuostabu, kad nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į apačioje tekančią Elbės upę ir slėnį. Ypatingo žavesio prideda rudeniškos spalvos, mistišką atmosferą sukuria neišsisklaidantis rūkas.

Tvirtovės statinių daug, jie gerai išsilaikę. Įdomiausiai turbūt buvo pamatyti šį pastatą, kuris kadaise atliko šaldytuvo funkciją.

Sakoma, kad kažkuriuo metu ši tvirtovė 4 metus buvo priešų apgultyje. Tai žmonės atsilaikė ir išgyveno būtent šio šaldytuvo ir vieno labai gilaus šulinio dėka.

Nelengva turbūt jiems buvo pasiekti gruntinį vandenį pradedant kasti šulinį kalno viršūnėje…
Bastei. Pirmąsyk išgirdęs šį pavadinimą pagalvojau, kad vėl kalbama apie kokį gynybinį įtvirtinimą. Bet pasirodo, tai gamtos sukurtas uolų, tarpeklių labirintas, nuo kurio vėl atsiveria labai gražūs vaizdai į Elbę.

Kai kuriose vietose pridaryta laiptukų, kopėtėlių, kad besigrožint aplinka galima būtų apeiti ratą. Kadangi prieš kelionę apie šią vietą nieko nežinojau, tai ji labai maloniai nustebino.

Drezdenas. Pati liūdniausia aplankytų Vokietijos miestų istorija. Drezdeno bombardavimas vyko 1945 metų vasario 13–15 dienomis. Per antskrydžius buvo sugriauta apie ketvirtadalis miesto pramoninių rajonų ir maždaug pusė likusių pastatų. Miesto istoriniame centre, kuris garsėjo savo barokine architektūra, griuvėsiais virto 90 proc. pastatų ir infrastruktūros objektų. Per tris dienas britų ir amerikiečių karo lėktuvai ant miesto numetė apie 3900 tonų fugasinių ir padegamųjų bombų. Bombardavimo metodika buvo tokia: iš pradžių ant miesto būdavo pažeriamos fugasinės bombos, kurios griaudavo pastatų stogus ir apnuogindavo medines namų konstrukcijas. Tada pabirdavo padegamosios bombos, o po to – vėl fugasinės, kad apsunkintų ugniagesių darbą.
Nepakeisi to, kas buvo. Pamatyta centrinė miesto dalis atrodo gražiai atstatyta.

Labiausiai optimizmo pridėjo ši poniutė senamiesčio gatvėje skanaujanti kavą su pyragaičiu:)