Kodėl būtent Vengrija? Šios atostogos nebuvo iš anksto suplanuotos, laisvo laiko atsirado gan netikėtai, taigi, sprendimas buvo priimtas beveik ekspromtu. Dėl tam tikrų fizinių aplinkybių šįsyk teko galvoti ką nors mažiau aktyvaus, mažiau judraus. Kažką, kur galėtume ne tik paturistauti, bet ir a la sanatoriškai parelaksuoti, pageidautina – baseinuose, mat turime maudynių fanų klubą 🙂 🙂 Svarstėm ir paskutinės minutės Turkiją lėktuvu – visgi nesusigundėm dar vėsia jūra, šaltais baseinais, ir kasdieniu maršrutu „viešbučio numeris – restoranas – viešbučio numeris”. Imti skrydį ir dar tuziną ekskursijų ribojo biudžetas, tai – tik viena iš kelionių šįmet, todėl biudžetą skirstome taip, kad visoms užtektų. Vengrijoje esame buvę trumpam, pakeliui, taigi, prisiminiau jų terminius baseinus, kurių trūkumu ši šalis išties nesiskundžia. Vengrija tam tikra prasme tapo alternatyva Turkijai su galimybe ir pasimaudyti gryname ore šiltame vandenyje be chloro, ir dar šį bei tą pamatyti. Kodėl Egeris? Nes jis – vienas iš artimesnių taškų važiuojant mašina nuo Lietuvos, su terminiais baseinais, jaukiu Senamiesčiu (Egeris pristatomas kaip vienas gražiausių baroko epochos miestų Vengrijoje) ir keletu vertų dėmesio turistinių objektų. Taigi, greitai sumetu maršutą, pasižymiu lankytinus taškus, ir po vėlyvų Velykinių pusryčių, sekmadienį, apie 13 valandą, pajudame!
Lenkijos keliai Velykų dieną – beveik visiškai tušti. Išties puikus laikas pravažiuoti šią šalį. Tiesa, vienas mažytis niuansas – nedirba visiškai niekas, išskyrus degalines. Net Mac Donaldai uždaryti. Nežinome, kiek šiandien nuvažiuosime ir kur nakvosime – kaip paprastai, likus porai valandų iki numatomos nakvynės, įsijungiu duomenis ir bookinge ką nors surandu.
Nakvynę ekspromtu radome Radome, „Hotel E7”. Keturvietis numeris – apie 40 eur. Kambarys pakankamai erdvus, yra bendra virtuvė, didelis balkonas, kiemelis.
Nors ir lyja, neištvėrėme neišėję apsižiūrėti miesto. 
Pirmadienį išvažiuojant iš Radomo mašinoje įvyko maždaug toks dialogas: „- Netoli, maždaug už poros šimto km, Krokuva. – Aha, labai gražus miestas. – Važiuojam?”. Taip maršrutas buvo spontaniškai pakoreguotas, ir vietoje kelio per Košicę (kurią jau esame aplankę), atsirado kelias per Krokuvą. Likus 100 km, prasidėjo smarkus lietus. 30 km iki Krokuvos vis dar lijo. 10 km – lijo. Mintyse jau dėliojausi, kas ima skėtį, kas – apsiaustą nuo lietaus. Krokuvoje neiškrito nė lašo, kaip pagal užsakymą! Parkavimą radome pačiame Senamiestyje (valanda- 6 zlotai), ir eilinį kartą pasidžiaugėme, kad keliaujame ne su kemperiu ar priekaba- niekaip nebūtume įsispraudę. Velykinė Krokuva – pilna turistų, ir viskas dirba- ir Mac Donaldas, ir kavinukės, ir parduotuvėlės. Papietavom, pasivaikščiojom, kai kas įgijo suvenyrą turgelyje.
Artėjame prie Slovakijos, stebime besikeičiantį landšaftą pro langus.
Bachedlova Dolina lajų takas Slovakijos Tatruose. Šį objektą planavome apžiūrėti grįžtant, tačiau apsižiūrėjome, kad dabar bus net labai pakeliui, oras geras, o grįžtant gali ir nepasisekti.. Atidarytas kasdien nuo 9 iki 17 val. Iki tako užkelia keltuvai, šeimyninio bilieto kaina- beveik 50 eur. Parkavimas žemesnėje aikštelėje nemokamas, nežinome, ar būtų buvęs mokamas aukščiau, už poros šimtų metrų. Prie keltuvo atsiradome 15.50, mus painformavo, kad viršuje į lajų taką įleidžia iki 16 valandos, o spėti į keltuvą atgal reikia iki 17 valandos. Kėlėmės kokias septynias minutes, ir spėjome beveik į „paskutinį traukinį”, prieš pat uždarymą. Keltuvai- uždaros gondolos, nesustodamos suka ratus, jų daug, taigi, kiekviena grupelė gali turėti savo asmeninę. Eilių nebuvo, tačiau neaišku, kaip būtų vasaros sezono metu. Viršuje yra žaidimo aikštelės, užkandinės.
Lajų takas pakabintas 24 metrų aukštyje, o bokštas siekia 32 metrus. Takas pakankamai ilgas – apie 600 metrų į vieną pusę (ir tiek pat – atgal), su informaciniais stendais, suoliukais, užduotėlėmis ir „tarzanų” takeliais vaikams. Panoramos nuostabios. Eglių viršūnes su kankorėžiais galima beveik ranka paliesti. Patarimas- apsirengti šilčiau. Jei Krokuvoje mus šildė kokie 20 laipsnių, čia turbūt nesiekė ir dešimties, ir košė tikrai stiprus vėjas. Reziume – išties įspūdinga, labai rekomenduojame!
Kaip surasti: vieta vadinasi Bachedlova Dolina . Daugiau ir kontaktai čia ( galima pasirinkti anglų k.):
https://bachledka.sk/leto/chodnik-korunami-stromov
Po smagių Slovakijos serpantinų užsūpavimo, ir baisiai lėtų, duobėtų Vengrijos keliukų nuobodybės atvykstame į Egerį.
„Black & White Apartments”- centre, beveik prie pat pilies, jaukiame vidiniame kieme su atskiru įėjimu ir parkavimu kieme, per du aukštus, su žaviu vaizdu pro stoglangius. Pirmame aukšte- virtuvė, pakilus laiptais- du nedidukai miegamieji. Naktis šeimai balandžio mėnesį- apie 50 eurų.
Įsikūrę išėjome pasivaikščioti. Miestukas labai simpatiškas, bet…22 valandą vietos laiku – nė gyvos dvasios! Apšviestos gatvelės, kuriomis niekas nevaikšto. Lauko kavinės, kuriose niekas nesėdi. Suoliukai, ant kurių nesiglausto porelės. Net šuns prabėgančio nesutikome. Šiek tiek siurrealu.
Antradienio rytą papusryčiavome Eger širdyje (Dobo skvere) su vaizdu į pilį. Šiek tiek pavasarinio Egerio.
Kadang oras gana vėsus, judame kur nors po stogu, t.y. į Tisza Tavi ekologinį centrą Poroszlo miestuke, maždaug už 50 km nuo Egerio. Šiame centre – viskas, kas susiję su Vengrijos ežerų fauna ir flora. Šeimos bilietas- 25 eurai (pigiausio bilieto. Į brangesnio kainą įeina 3 D kinas vengriškai, ir pasiplaukiojimas valtimi po ežerą), darbo laikas kasdien nuo 9 iki 17. Yra apžvalgos aikštelė viršuje, nedidelis zoo, vaikų žaidimų aikštelės, kormoranų sala lauke. Ir tunelis su aplinkui plaukiojančiomis įspūdingų gabaritų ežerų žuvimis. Ir dar nemažai visa ko kito – savo gabaritais tai nebus panašu į Klaipėdos Jūrų Muziejų, tačiau kainos ir kokybės santykis tikrai labai vertas dėmesio. Visi užskaitėm! Šiltesniu oru čia galima būtų praleisti ir daugiau laiko.
http://www.tiszataviokocentrum.hu/’
Po „kultūrinės programos” laikas poilsiui. Egerio terminių baseinų kompleksas ( „Eger Thermal”) – beveik pačiame miesto centre, šalia parko. Teritorija turi du įėjimus – ” vasarinį”, su akvaparku po atviru dangumi (vandens kalneliai ir kt.), ir ” žieminį”, kuris aptarnauja nesezoninius svečius. „Vasarinis” dar buvo uždarytas, atidaromas berods nuo balandžio 28 dienos. Sunkiai suradome įėjimą- nuorodų nėra, angliškų užrašų nėra, visos nuorodos – tik į „vasarinį” įėjimą, o praeiviai gali paaiškinti, bet…tik vengriškai. Prasukę keletą ratų aplikui, pagaliau supratome, kad tas užslaptintas įėjimas – iš parko, o ne iš gatvės pusės. Šeimos bilietas- apie 20 eurų, darbo laikas- nuo 9 iki 19 val (baseinai uždaromi 18.30). Žmonių kol kas labai nedaug, mėgavomės savo asmenine puse baseino 🙂 😀 Tačiau vasarą, rašoma – baseinai perpildyti (tiesa, ką veikti vasarą Vengrijoje terminiuose baseinuose – neįsivaizduoju..) Kur užkąsti, vietoje neradome, gal todėl, kad dar nesezonas. Baseinai tikrai šilti. Kai kurie primena karštą vonią, net lauke mažasis, linkęs greitai sušalti, jautėsi labai komfortiškai.
https://www.termalfurdo.hu/furdo/egri-termalfurdo-77
Trečiadienį pasirinkome „Saliris resort” terminių baseinų kompleksą kiek už Egerio (maždaug 15 minučių kelio mašina). Tokių vietų pasaulyje- tik trys. Pamukalė Turkijoje, Yellowstone Nacionalinis parkas Amerikoje, ir „Saliris resort” Vengrijoje. Kas tokio unikalaus? Natūraliai susiformavusios baltų mineralų terasos, garuojančios karštomis ( 65-68 C◦) versmėmis. Ir, žinoma – šalia šių versmių sukurtas baseinų kompleksas. Maždaug 9 km už Egerio, Egerszalok vietovėje, šalia pušyno, pievų, upelio. Visiškas relaksas!! Daugybė baseinų tiek viduje, tiek lauke, vis dar nedaug žmonių, yra ir dvi čiuožyklos (viena vaikiška, kita – universali). Kneipo takeliai, baseinas su Kneipo akmenukų dugnu, šalti ir karšti, spalvoti ir aido baseinai, specialiai pagilinta vieta ir laiptukai šokinėjimui į baseiną, srovės, burbuliukai…Viskas modernu, pakankamai nauja. Yra kavinukė teritorijoje. Tiesa, kaina irgi atatinkama – šeimos bilietas (2 plius 2) už tris valandas – apie 40 eurų, visai dienai – apie 60 eurų. Tačiau, turint omenyje, kad, pvz., Druskininų vandens parko, chloruotų baseinų kaina šeimai trims valandoms – 44 eurai, ši natūralių versmių kaina nebeatrodo tokia kosminė. Teritorijoje yra viešbutis (paros kaina šeimai su pusryčiais ir vakariene- virš 200 eur), papildomai galima nusipirkti gydomąsias ar pirčių paslaugas. Oro temperatūra 24 laipsniai, vandens- nuo 14 iki 38 laipsnių, pasirinktinai. Visai norėtųsi dar kada čia praleisti sanatorines atostogas. Mirkome čia dvi dienas.
https://salirisresort.hu/en/salt-hill-and-wells
Šalia „Saliris resort”..
Aplankėme ir Egerio pilį. Šis viduramžių statinys atlaikė ne vieną turkų puolimą, kurį laiką buvo kaip reikšmingas pasienio postas (Turkijai užkariavus dalį Vengrijos ir Rumunijos), joje nuolat gyveno virš tūkstančio karių. Galima pirkti tik pasivaikščiojimo po teritoriją bilietą, bilietą su įėjimu į pilies ekspoziciją, vaškinių figūrų ekspoziciją, požemių ekspoziciją. Pasirinkome viską, išskyrus požemius. Teritorija didelė. Užkopus atsiveria Egerio panoramos, pamatėme ir Egerio minaretą- šiauriausą minaretą Europoje. Nėra kažkas labai stulbinančio ar išskirtinio, panašių pilių daug, tačiau mums buvo įdomu susipažinti su miesto istorija, o mažasis įvertino vaškines figūras. Na, ir kaip be naujo ginklo įsigijimo 🙂
https://www.ieger.com/eger-castle.html
Ketvirtadienio rytą paspirtukais nudardėjome į „Magic tower”- astronomijos muziejų, įsikūrusį Universiteto patalpose. Ekspozicijoje- mini mokslo centras, keletas autentiškų teleskopų. Viršuje- apžvalgos aikštelė su išties magiškais Egerio vaizdais, dar gražiau nei nuo pilies kuorų. O pačiame viršutiniame bokštelyje mums visiškai autentiškai, tam skirtoje išlikusioje patapoje, pademonstravo, kaip veikia garsioji camera obscura- Leonardo da Vinči sukurtas, veidrodžių pagalba vaizdus projektuojantis prietaisas, fotografijos „protėvis”. Darbo laikas- nuo 9 iki 13.30.
Ką daugiau veikėm, apart Astronomijos muziejaus? Nieko labai turistiško- iki valiai išmirkom baseinuose. Pietavom. Išėjom paskutinįkart į vakarinį, ir šįsyk- itin gyvą- Egerį. Nebuvo tikslo pamatyti Vengriją per tris dienas. Taip, galima buvo palėkti porą šimtų km ten ar šen, užgriebti daugiau miestų, daugiau parkų, pilių ir krantinių. Tačiau, mūsų kelionės formatas šįsyk- kiek kitoks.
Penktadienį pajudame į Miškolcą. Čia leidžiame mašinai pelnytai pailsėti- keturis ratus iškeitėme į Miško traukinuką. Šis , kaip iš pasakos, retro stiliaus traukinukas važiuoja pagal nustatytą grafiką, stoja poroje stotelių. Galima rinktis visą maršrutą, o galima- tik dalį jo. Mes pasirinkome viską: Miškolc- Lillafured- Garadina, ir atgal. Bilietas šeimai kainavo apie 21 eur. Traukinukas, iš pradžių judėjęs visai neišvaizdžiais miesto rajonais, įsuko į mišką, ir siauru bėgių serpantinu vingiavo per žalią lapiją, tuneliais ir vaizdingais Bukk nacionalinio parko kalvų skardžiais. Traukiniui važiuojant, išorinėje jo pusėje tarsi iš niekur išdygo bilietų kontrolierius- kuo prasčiau už Hogvartso magiją?
Išlipome Lillafured stotelėje, iki jos- maždaug 40 min važiavimo. Čia, šalia Hamori ežero, įsikūręs Palota viešbutis, kuris, nepaisant savo jauno, vos šimtmečio amžiaus, atrodo gana įspūdingai ir primena pilį. Teritorijoje- gražūs ” kabantys sodai”, terasomis besileidžiantys vis žemiau, 20 metrų aukščio krioklys, upelis, suoliukai, žaidimų aikštekės, restoranas ( dirba nuo 12 val).
Grįžę į stotelę pietaudami laukėme kito reiso ir nuvažiavome iki maršruto pabaigos- Garadina. Pats galinis taškas visiškai neypatingas- užkandinė ir keletas staliukų miške. Kažkur netoli yra kažkas panašaus į mini zoo, bet mes nebuvome nusiteikę jo ieškoti. Beje, visi užrašai, nuorodos ir meniu kavinėse- tik vengriškai. Į galinę stotelę verta važiuoti dėl kiek ekstrymiškai ant skardžio pakabintų bėgių, ir žavių vaizdų palei Hamori ežerą.
Grįžtant traukinukas staiga pradeda stabdyti, sustojame vidury miško. Prisistato kontrolierius ir aiškina kažką vengriškai kitiems keleiviams. Man užklausus, kas nutiko, rodo ženklais, su minimaliais angliškais intarpais, kad ant bėgių užvirto medis ir turime palaukti, kol atvyks pagalba su pjūklais ir atlaisvins kelią. Na ką – nuotykis. Laukiam. Hogvartso magija čia, panašu, nebepadės.
Kelias vėl laisvas, galiausiai parsiradome atgal į pradinį tašką. Visas šis pasivėžinimas kartu su pasivaikščiojimu bei pietumis užtruko apie penkias valandas.
Intarpas apie anglų kalbą Vengrijoje. Nežinau, kaip sostinėje – gal ten kita dimensija – tačiau ten, kur mes lankėmės, angliškai žmonės, net jauni, kalba labai silpnai, arba visai nekalba. Uržašų muziejuose, nuorodų takuose jie nepasivargina išversti į kokią nors kitą kalbą – ką jau kalbėti apie meniu kavinėse. Matai daug visiškai neatpažįstamo teksto, ir, jeigu tikslas užkąsti ko nors kito nei hot dog (bene vienintelis universalus pavadinimas visame meniu) – arba bandai laimę loterijoje, arba išanalizuoji kitų bevalgančių meniu lėkštėje ir baksteli, kad nori „štai šito”. O dar ta dalyba iš jų tūkstantinių forintų – nuobodulys tikrai negresia.
…kodėl anglų kalba ne visada padeda kelionėse:
Popietę praleidome Miškolco baseinuose olose. Čia lankomės jau antrą kartą. Pirmąjį kartą įspūdis buvo daug didesnis, dabar, kai turime su kuo palyginti- viskas atrodo kiek kitaip. Vanduo labai vėsus. Net neva gydomuosiuose terminiuose baseinėliuose jis gana vėsus, palyginus su abiem Egerio kompleksais. Žmonių daug (penktadienio popietė), baseinai nedideli, kai kur sudėtinga ne tik bent kiek paplaukti, bet ir apsisukti. Vaikiški lauko baseinai atidaryti, bet bent kažkiek šildomas iš jų- tik vienas. Su vidaus baseinais sujungtas didelis lauko baseinas (dar) neveikia. Nuotraukų tik kelios, bet šis objektas tikriausiai jau gana gerai žinomas lietuviams.
Švytinčius Vengrijos rapsų laukus pakeitė lietingas Lenkijos Beskidų peizažas. Nakvojame kurorte Krynica Zdroj, numeryje, kurį užbukinau valandą prieš įsikuriant. Šeštadienį judame į Kielcę.
Kielcėje labai norėjosi pamatyti Leonardo da Vinči mokslo centrą. Skaičiau, kad jame eksponuojami įvairūs veikiantys aparatai, sukurti pagal autentiškus didžio išradėjo eskizus. Šis muziejus įsikūręs užmiestyje kiek už Kielcės (mums, važiuojantiems nuo Vengrijos pusės, buvo dar prieš Kielcę). Įėjimo bilietas visai šeimai…4 zlotai (maždaug vienas euras). Prie kasų dar pasitikslinau, ar tikrai- kasininkės juokiasi, taip, tikrai tik tiek. Deja, da Vinči mechanizmų jame neradome- kaip supratome, pakeitė jau pabodusią ekspoziciją. Tačiau vis tiek muziejus puikus! Konteksto aiškumui- esame buvę Varšuvos Kopernike, labai gerame didelių gabaritų Čekijos Ostravos mokslo centre, Tartu Ahha, Talino hidroplanų, ir daugybėje kitų smulkesnių interaktyvių mokslo bei gamtos centrų, taigi, palyginti tikrai yra su kuo. Leonardo dar Vinči mokslo centras mums buvo labai įdomus. Stebėjome, kaip veikia žmogaus plaučiai, kraujotaka, virškinamasis traktas, tikrinome savo širdies darbą, ieškojome venų po specialiu apšvietimu, išbandėme savo reakciją, greitį stiprumą, plaučių tūrį , ir t.t. ir t.t. Sužaidėme keletą senovinių, dar iš renesanso laikų, žaidimų. Buvo galima patirti, ką reiškia sėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir susidurti su kasdieniais nelygios, siauros ir pan. dangos iššūkiais. Muziejus nėra labai mažas, ekzspozicija įsikūrusi per du aukštus, tačiau žinoma, jis kompaktiškas palyginus su Koperniko mokslo centru..Viduje yra žaidimo erdvių mažiesiems, nedidelė kavinukė, lauke- įdomios žaidimų ir eksperimentų atrakcijos. Labai labai rekomenduojame!
Darbo laikas ir nuoroda:
School year:
Monday – closed
Tuesday – Friday 9.00 – 16.00
Saturday – Sunday 9.00 – 17.00
Breakfast:
Monday – closed
Tuesday – Friday 9.00 – 17.00
Saturday – Sunday 10.00 – 18.00
https://cndavinci.pl/index.php/leonardo-davinci/
Kitas muziejus- Technikos muziejus pačioje Kielcėje. Bilietas šįsyk kainavo brangiau, net 5 eurus visiems 🙂 Įėjimas – pagal valandas, teoriškai įleidžia grupes kas 45 minutes, tačiau mums laukti reikėjo vos dvi minutes, gal todėl, kad pataikėme į grafiką, o gal, kad buvome bene vieninteliai lankytojai. Patalpa kompaktiška- vienas erdvus kambarys. Taip pat įdomus ir vertas dėmesio šeimoms su vaikais. Jeigu ko nesupranti- darbuotoja iš karto prieina, parodo, paaiškina. Buvome beveik vieni ir jautėmės turintys asmeninę gidę 🙂 Netoli nuo muziejaus (perėjus gatvę, už didelės aptvertos stovėjimo aikštelės) yra smagi žaidimų aikštelė lauke.
http://ecn.kielce.pl/index.php/en/homepage/
Nakvynė Balsrtogėje, grįždami jau tradiciškai sustojame papietauti Augustavo restorane „Kaktusik” su išpuoselėta ir šeimoms su vaikais pritaikyta teritorija. Savaitės trukmės ekspromtinis prasiblaškymas (maždaug 2200 km) užskaitytas!
Po dviejų mėnesių trauksime į ilgesnę kelionę po Slovėniją su palapine. Jei kam įdomūs mūsų kelionių mašina dienoraščiai, daugiau tolimų ir artimų pakeliavimų – FB puslapyje:
https://www.facebook.com/kelionesmasina/?modal=admin_todo_tour
Ne visi planuoti taškai buvo aplankyti – kai kas dėl laiko stokos, kai kas – dėl pasikeitusių prioritetų. Gal kam bus aktualus mūsų „planas maksimum”, taigi, važiuojam:
1. Terminiai baseinai Egerio centre. Buvome. https://termalfurdo.egertermal.hu/en/gallery:
Monday 9:00-19:00 18:30
Tuesday 9:00-19:00 18:30
Wendesday 9:00-19:00 18:30
Thursday 9:00-19:00 18:30
Friday 9:00-19:00 18:30
Saturday 9:00-19:00 18:30
Sunday 9:00-19:00 18:3
2. Terminiai baseinai netoli Egerio, nebuvome, rašo, kad dirba tik savaitgaliais:
https://demjencascade.hu/demjen-thermal-spa/galeria/
3. Terminis kompleksas su mineralų terasomis, buvome:
https://salirisresort.hu/galeria
4. Egerio pilis, buvome:
https://www.ieger.com/eger-castle.html
5. Tisza Tavi Okocentrum, buvome :
Kossuth, Poroszlo, Hungary:
http://www.tiszataviokocentrum.hu/?lang=2
Opening hours
6 APRIL TO 30 JUNE 2019
OPEN EVERY DAY FROM 9 AM TO 6 PM (LAST ENTRY AT 5 PM)
6. Magic Tower Eger, buvome:
https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g274891-d7149…
trečiadienis 09:30–13:30
ketvirtadienis 09:30–13:30
penktadienis 09:30–13:30
šeštadienis 09:30–13:30
sekmadienis 09:30–13:30
pirmadienis Uždaryta
antradienis 09:30–13:30
7. Kekesteto TV Tower (aukščiausias Vengrijos taškas), nebuvome:
https://kekesteto.hu/everything-you-want-to-know-about-th…/…
8. Turistinis gamtos traukinukas Miškolce, buvome:
http://www.laev.hu/
9. Hanging Gardens of Lillafured, buvome:
https://www.hellomiskolc.hu/Terrace-gardens-in-Lillafured
10. Lajų takas Slovakijoje, buvome:
https://bachledka.sk/en/winter/the-treetop-walk
Atidaryta kasdien 9-17 val
11. Pilis Pieskowa Skala Lenkijoje, nebuvome:
http://pieskowaskala.eu/
12. Ojcovo pilis, nebuvome:
https://ojcow.malopolska.pl/zamek-w-ojcowie/
13. Kielcai, Centrum nauki Leonardo da Vinci, buvome:
https://cndavinci.pl/index.php/leonardo-davinci
School year:
Monday – closed
Tuesday – Friday 9.00 – 16.00
Saturday – Sunday 9.00 – 17.00
Breakfast:
Monday – closed
Tuesday – Friday 9.00 – 17.00
Saturday – Sunday 10.00 – 18.00
14. Kielce centrum energetyczne, buvome:
http://ecn.kielce.pl/index.php/en/homepage/
SATURDAY* 11-11.45
12-12.45
ir t.t.
15. Geoparkas, nebuvome:
http://centrum-geoedukacji.pl/pl/
ul. Daleszycka 21
25-202 Kielce
16. Miniatiūrų parkas, nebuvome:
https://swietokrzyskapolana.pl/…/park-miniatur-swietokrzys…/
SOBOTA – NIEDZIELA
OD 10.00 DO 16.00
17. Akvariumų centras, nebuvome (šalia miniatiūrų parko):
https://oceanika.com.pl/#galeria
Chrusty, ul. Laskowa 95
INDIVIDUAL CUSTOMER
Saturday-Sunday – 10: 00-18: 00
ul. Laskowa 95
26-050 Zagnańsk
MINIATURE PARK
Monday Friday closed
Saturday Sunday 10:00 – 18:00
18. Krokuva, netyčia buvome 🙂
pirmas 
Kavagne 
Aruna