Šiaurės-Rytų JAV Pakrantė – 16 dienų už 600 dolerių

Šįryt pribudau, kai mano mergina kėlėsi į darbą ir prisiminiau kelionę pažymėtą šio mėnesio skaičiumi – 500 eurų. Tai buvo turbūt avantiūriškiausia kelionė, kurią iki šiol turėjau savo gyvenime ir jos nepamiršiu niekada.

Po vasaros darbo Amerikoje savo kišenėje turėjau apie 1.600 dolerių. Dalį jų norėjau parsivežti namo, tad keliavau kiek įmanoma taupiau. Daugiausiai naudojausi couchsurfing – bendruomene, kurioje žmonės priima keliautojus į savo namus kelioms naktims mainais už kompaniją ir kelionių istorijas. Tuo metu AirBnb dar nebuvo toks populiarus, tad kitokio pigaus būdo apsistoti – nežinojau. Juolab, kad hosteliai Amerikos didmiesčiuose kainuoja bent 50 dolerių nakčiai.

Burlington, VT

Kelionę pradėjau Honesdale. Darbas man suteikė nemokamą transportą iki New York, iš kurio tą pačią dieną už 24 dolerius pasinėriau į 8 valandų kelionę autobusu į Burlington, Vermonte. Miestelis yra netoli sienos su Kanada ir tai jaučiasi iš žvarbesnio oro nei į piečiau esančiose valstijose. Miestas nėra pats turistiškiausias – jame yra Champlain ežeras, kuriame galima persikelti keltu į kitą krantą (16 dolerių pirmyn-atgal)  ir pasimėgauti Adirondack kalnų peizažu. Taip pat centrinėje Church St yra juvelyrinė, kurioje dirba lietuviškų šaknų meistras (pavardės jau nebeprisimenu, ji buvo pavadinime).

Pirmąkart pietums valgiau calzone – uždarą picą. Iki šiol tai yra vienas mėgstamiausių mano patiekalų. Kainavo 9 dolerius. Pamenu, kad buvau pasimetęs, kiek arbatpinigių palikti, kai ant čekio buvo parašyti procentai ir šalia jų padavėjo darbo įvertinimas – moderate, good, excelent. 🙂

Tuo metu nežinojau, tačiau pusvalandis nuo Burlington yra Ben & Jerry’s ledų fabrikas. Rekomenduoju jame apsilankyti, tačiau ir pačiame Burlingtone yra daug vietų siūlančių milžinišką porciją ledų už 5 dolerius. 🙂

Savo couchsurfing host‘o Vermont‘e jau nebeprisimenu, neturėjome daug bendrų temų. Pamenu tik tiek, jog laukiau jo kelias valandas sutartoje vietoje naktį, kol mane paims po naktinės pamainos. 🙂

Bostonas, MA

Praleidęs pora dienų Burlingtone tęsiau kelionę į pietus – už 12 dolerių nuvažiavau iki Bostono. Jame turėjau persėsti į kitą autobusą, važiuojantį į šalimais esantį Portlandą, tačiau jame nepavyko rasti couchsurfing‘o nakvynės, tad nusprendžiau likti Bostone.

Pirmąsias pora naktų apsistojau Hosteling International Boston hostelyje, esančiame miesto centre. Jis man kainavo 50 dolerių nakčiai + pusryčiai ir buvo nuostabus. Visiškai sutvarkytas, hipsterių keliautojų pilnos bendros erdvės, su kuriais buvo malonu apsikeisti kelionių įspūdžiais.

Pats Bostonas man labai patiko. Tai turbūt vienintelis miestas Rytų pakrantėje, kuriame norėčiau gyventi. Daugybė dangoraižių, tačiau kitaip nei New York‘e man iki šiol įstrigusi jo šilta atmosfera. Nežinau, kaip tai paaiškinti, galbūt visuomet kai lankausi Bostone jam būna daugiau saulės. 🙂

Kelionėse mėgstu pasinerti į miestą ir daug vaikščioti. Bostone yra 4km ilgio Freedom trail, kuriuo einant galima aplankyti daugumą istorinių miesto paminklų.

Įsiminė lipimas į Bunker Hill Monument. Monumentas, aukščiu prilygstantis 15-aukščiui namui ir kurio viduje yra laiptai į pačią viršūnę. Geriausia naujiena – visiškai atvirai ir nemokamai lankytojams. Užlipus į viršūnę galima atsistoti ant grotų, pro kurias pažvelgus matosi pastato pirmasis aukštas. Po tokios patirtis delnai buvo visi šlapi nuo prakaito. 🙂

Paskutines dvi dienas Bostone buvau apsistojęs pas couchsurfing hostą, kurio vardo, deja, jau nebeprisimenu. Butas buvo tvarkingas ir pro 17-to aukšto langus atsivėre gražus vaizdas. Įsiminė, jog kartu žiūrėjome beisbolą ir bandžiau suprasti, kas ten vyksta. Taip pat kasdien keliaudavau į miestą pasivaikščioti, buvau knygyne, kur perskaičiau pusę Phil Jackson knygos „Eleven Rings“. 🙂

P.s. random memory: einant iki hostelio prie manęs priėjo vaikinas ir pasiskundė, kad jo neįleidžia į laivą, nes jis su netinkamais batais. Jis man pasiūlė berods 20 ar 50 dolerių už mano batus, kuriuos išmainiau į nepamirštamą 10 minučių kelionę basam iki hostelio Bostono gatvėmis. Amerikoje nėra lengva atkreipti žmonių dėmesį, tačiau man pavyko. 🙂

Springfield, MA

Nuo šios dalies prasideda spontaniškiausia kelionės dalis. Ir tuo pačiu žvelgiant iš dabartinės perspektyvos – labiausiai protu nesuvokiama.

Iš Bostono už 27 dolerius Amtrak traukiniu nuvykau į Springfieldą. Ketinau apsistoti pas Ben‘ą, USA kariuomenės veteraną (jam tuo metu buvo 44 metai). Couchsurfing‘e jo account‘as buvo užblokuotas, likus kelioms dienoms iki kelionės. Tačiau turėjau jo email, tad jo palaikėme ryšius. Tai pasirodė šiek tiek įtartina, tačiau jis paaiškino, kad tai kilo dėl kažkokių nesklandumų couchsurfing ir viskas yra ok. Neturėjau kitų planų, tad kas galėtų atsitikti blogiausia? 🙂 Buvau pasitiktas traukinių stotyje, kartu nuvykome iki Beno namų, kuriuose jis gyvena su motina. Mane vakarienės metu jis supažindino su dviem draugais iš Irako, kurių tėvas gavo darbo Amerikoje ir jie atvyko į Valstijas prieš pusmetį.

Kitą dieną nuvykau aplankyti keletos muziejų Springfielde, iš kurių labiausiai įsiminė krepšinio šlovės muziejus. Jame yra visa krepšinio istorija, pirmame aukšte yra aikštelėje, kuriame galima pabandyti įmesti į pirmojo krepšio kopiją – persikų krepšį. 🙂

Vakare prie mūsų kompanijos prisijungė Gregas iš Vengrijos, kuris vasarą taip pat dirbo Amerikoje. Jie keturiese rytoj planavo išvažiuoti į penkių dienų roadtripą į Washington, Philadelphia ir NYC ir pasiūlė prisijungti ir man. Kuras apmokėtas jų. Too good to be true, right? 🙂 Informavau hostus, iš New Haven, kad neatvyksiu ir pasinėrėme į kelionę po Rytų didmiesčius. 🙂

Washington, D.C.

Vašingtonas man priminė miestą – muziejų. Labai daug marmurinių paminklų, kurie skirtingai, nei Europoje atrodo visiškai nauji.

Labiausiai įsiminė Washington monument. Turbūt todėl, kad Forrest Gump yra mano vienas mėgstamiausių filmų. Taip pat iki šiol atsimenu žmonių minią prie Baltųjų Rūmų. Kiekvienąkart praeidamas pro mūsų prezidentūrą pasidžiaugiu, kad ji nėra atitverta keliasdešimties metrų atstumu esančia tvora.

Planavome Washingtone praleisti dieną, tačiau iš draugo vengro ilgapirščiai pavogė kuprinę su pasu. Likome papildomai dienai susitvarkyti situaciją. Mūsų Hot Showers (panašu į couchsurfing) hostai, pensininkų pora, kurie dabar prekiauja knygomis Amazon, buvo nieko prieš.

NYC

Po Washingtono greitai pravažiavome Philadelphia, kur paragavome Philly Cheesesteak – submarinas su daug mėsos ir sūrio. Neužsibuvome, nes buvome tam vakarui susitarę dėl nakvynės New York‘e. Mus priėmė pora pensininkų Staten Island. Tad kasdien teko keliauti per Spider-Man ir eilėje kitų filmų daugkart matytu keltu. Kelionė iš Staten Island iki Manhattan‘o trunka 25 minutes ir yra visiškai nemokama.

Daug vaikščiojome Manhattane, per pora dienų pamatėme turbūt visas garsiausias miesto vietas. Likusias dvi dienas praleidau HI NYC hostelyje (50 dolerių nakčiai), pamačiau Ričardo Berankio kovą su Novaku Djokovičiumi US Open, pažiūrėjau New York Mets beisbolo rungtynes Citi Field stadione ir pavargęs ir kupinas įspūdžių skridau atgal į UK.

Visos kelionės metu išleidau apie 600 dolerių ir turėjau iki šiol nepamirštamų įspūdžių, kurie išliks visam gyvenimui. Nežinau, ar norėčiau dabar taip keliauti, tačiau tuomet, kai buvau studentas, kitokių galimybių nelabai turėjau. Manau, jog dažnai patogumo siekis mane atgraso nuo galvosopio apie hostų susiradimą, tačiau ateityje mielai vėl susidėliočiau panašią kelionę ne dėl pinigų taupymo, o dėl nenuspėjamų nuotykių.

P.s. įraše yra keletas referral linkų, kuriais pasinaudoję galite apsilankyte hosteliuose, kuriuose aš lankiausi pigiau. HonestFIRE blogas yra be reklamų, toks ir liks. Tačiau jo išlaikymas kainuoja apie 30 Eur/metams, tad jei keliausite Amerikoje pasinaudoję nuorodomis tekste prisidėsite prie šio blogo gyvavimo.

P.p.s. dalį nuotykių prisiminiau iš naujo, nes daug fragmentų šiam įrašui atkūriau iš laiškų savo mamai. Su artėjančia Mamos diena 🙂