1983.01.01
17:30 susirinkom 18 žmonių (tame tarpe 12 mokinių) geležinkelio stotyje. Pamiršau slidžių lazdas – pirmasis kelionės nuotykis!
18:00-21:30 traukinyje Klaipėda – Radviliškis pliekėme karuselę.
Iki 23:00 Šiaulių stotyje laukėme traukinio Ryga – Lvovas. Įlipome į 7-tą vagoną vietoj 14-to. Iki vidurnakčio brovėmės su mūsų visur kliūvančia manta, kol pasiekėm savo vagoną.

1983.01.02
Atsibudom kažkur Baltarusijoje. Lvove buvom 16:40. Pirkom bilietus iki Kolomyjės. Valandą pavaikščiojome po Lvovą. Daug įvairių sulčių. Slidžių lazdų negavau – sekmadieniais uždaryta.
19:00-23:00 vargom Lvovo – Černovcų traukiny. Daugybė žmonių, teradom vietos ant gultų.
Kolomyjėje sniegas. Į Jaremčią ir traukinys, ir autobusas tik rytą.

1983.01.03
Naktį be miego praleidome ant kuprinių šaltoje salėje prie kasų, nes laukiamajame nebuvo vietos – pilna žmonių. Rytą iš vienos kuprinės ėmė varvėti – sutraiškėm uogienės stiklainį.
7 val. sėdom į traukinį Černovcy – Rachovas. Vagonuose žmonių kaip pas mus autobuse piko metu, visi praėjimai ir tambūrai prigrūsti. Per didelį vargą išlipom prieš devynias Jaremčioje (525 m virš jūros lygio). Prietemoje kalnus palaikiau juodais debesimis.
Gavau lazdas pas turbazės ūkvedį už 3 rub. Apsirėdėme žygio drabužiais ir patraukėme link Dovbužankos prieglaudos (“prijut”). Daugiau žingine, negu slyste. Daug sniego.

Sunkai įveikėme Pereslopo perėją (990 m virš jūros lygio).
Dovbužankos prieglaudoje gavome du kambarius su krosnimi. Yra gultai, elektra, sušlapusius drabužius išsidžiovinome. Pinigų nemokėjome, atsilyginome lašiniais.

1983.01.04
Patraukėme per pūgą link Stoly perėjos.

Vėžės užsnigtos, sniegas limpa prie slidžių. Prireikė šiltų pirštinių. Pradarėm razinų dėžę.

Nuo Stoly perėjos linksmai nusileidom į Gornyj prieglaudą. Nedidelis kambariukas, gal 12 kv.m, kuriame šiaip taip sugulėme visi 18 dviem eilėm, ilgesnieji badydamiesi galvomis. Nėra šviesos. Rąstai miške. Vanduo toli pakalnėje šaltinyje, semiamas puoduku. Yra gražus kalniukas paslidinėti, tačiau tam neužteko laiko. Išsidžiovinti nebuvo kur.
Nakvynė mokama – 50 kap. nuo kiekvieno.

1983.01.05
Kėlėm su Bajoru dar prieš penkias vietai prie viryklės užsiimti. Tamsoje bridome per sniegą vandens. Ilgai virėme pusryčius, spėjau kiek apdžiovinti batus.
Nuo Gornyj prieglaudos pasileidome žemyn. Pakalnė staigi, lūžo kelios slidės. Oras tykus.
Pasiekėm Polianicos kaimą.

Pietums – sausas davinys. Bajorui negera, aiškiai karščiuoja. Pirkom kaimo parduotuvėje jam degtinės butelį, bet kol kas neatkimšom.
Pėsčiom užkopėm į kalną. Nuo jo ant slidžių pasileidome link Jablonicos. Vėl lūžinėjo slidės.
Jablonicos turbazėje vietų nėra. Mokykla neįsileido. Porą valandų slampinėjome šlapiais batais tamsoje aukštyn ir žemyn kaimo gatvėmis. Šalo. Galų gale dalis mūsų apsinakvojo pas privatininką po 1 rub. nakčiai už galvą – pigiausias tarifas. Kitus nemokamai priėmė ukrainietis geografijos mokytojas savo kambarėlyje. Gėrėm jo liepžiedžių arbatą, atkimšom ir vaistų butelį, nors ligonis – Bajoras – liko su kita grupe pas privatininką.

1983.01.06
Ilsimės Jablonicoje.

Mėginome išsinuomoti slalomo slides ir batus. Kelioms valandoms negavome. Šiandien pravoslavų Kalėdos, tad nuomos punktas dar prieš vidurdienį baigia darbą. Slidinėjom su savo paprastomis slidėmis. Iš pradžių pasimokėm sukinėtis lėkštesnėje nuokalnėje, paskui nušliuožėm prie keltuvo.
Važinėjausi nuo trečdalio kalno (visa trasa – 1 km), keltuvu nesinaudojau. Būtina sukinėtis, kitaip imi lėkti tokiu greičiu, kad nebesuvaldai slidžių. O trasos apačia aptverta spygliuota viela, už jos – gili dauba, dauboje – sodybos.
Parduotuvėse tuščia. Prie duonos eilė, vos atvežus ją visą išperka.
Vakare nutarėm toliau keliauti dviem grupėm: septyni žmonės, jau likę be slidžių, autobusu ir traukiniu į Rachovą, kiti – slidėmis į Vorochtą, paskui traukiniu į Rachovą. Aš – su slidėmis.
Visą dieną buvo gražus pošaltis saulėtas oras. Iš pradžių akys bijojo šviesos, paskui apsiprato.
Jablonicos pavadinimas nuo lenkų grafienės pavardės – obuoliai čia neprinoksta. Užauga tik bulvės, dar kai kurios daržovės, nes Jablonica palyginti aukštai.

1983.01.07
Atlydys. Laukėme net lietaus, bet, mūsų laimei, nelijo.
Patraukėme keteromis link Vorochtos.

Sniegas šlapias, slidės neslysta. Gal ir gerai, nes pakalnė į Vorochtą ilga ir stati. Vis tik ir čia laužėme slides. Suskaičiavom, kad iš viso Karpatuose netekome 10 iš 18 porų.
Vorochtoje, išskyrus gamtos vaizdus, nėra į ką žiūrėti, nebent į kainas: virtos dešros, lašiniai – nuo 5 iki 6 rub., kavos stiklinė – 42 kap., pyragėlis su mėsa – 40 kap. (pas mus toks apie 10 kap.) ir pan.
Apsistojom pas vietinius – 1 rub. už galvą. Atėjo 5 kalėdotojai su armonika. Vaišino ir mus balandėliais ir kokia tai saldžia žirniene, bet nepatiko.

1983.01.08
Mes su Gyčiu Mikelinsku turime grįžti anksčiau (matematikos olimpiada). Keliamės naktį. Tamsoje supainiojau slides, paėmiau ne savo.
Atvykstame traukiniu į Lvovą.

Apėjome parduotuves. Važinėjome po miestą ekskursiniu autobusu (1,30 rub.). Nupirkau šiokių tokių lauktuvių.
19 val. traukinio Lvovas – Ryga bendrame vagone. Sąlygos blogos, nėra net arbatos.
Saulėta, nešilta ir nešlapia. Viršutinė lūpa ėmė pūstis, o juk kalnuose visą laiką buvau sveikas, net sloga atsikračiau.

1983.01.09
Išlipome Šiauliuose. Iš čia autobusu grįžtame į Klaipėdą.

One thought on “Ukraina: Karpatai. 1983 metų žygio slidėmis dienoraštis”
  1. Su dudeliu malonumu perskaičiau, ir eilinį kartą supratau, kad į Indiją aš visai nenoriu :)))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *