Paryžius – kaip pavasaris sužadina romantiškus jausmus širdyje…
Roma – dūzgianti kaip avilys užburia nesibaigiančia rutina…
Stambulas – kaip pasaka, išnyksta ribos tarp svajonių ir realybės…
Stambulas vartai tarp jūrų, tarp žemynų, tarp religijų, tarp kultūrų. O kur tiek daug vartų, aibė kelių, kelelių ir klystkelių, kurie kviečia pažinti užburiantį miestą. Dvi naktelės dvi dienelės įtraukė mane į nuotykių rutina.
Pusdienis su kelionės vadovu, tiesą pasakius prailgo… o likęs laikas ieškant ir atrandant Stambulą tirpo kaip medus ir dovanojo neapsakomai saldžius pažinimo vaisius. Gal būt būsiu tiesmukas, tačiau rekomenduočiau nepabijoti ir savarankiškai atrasti miestą, paklajoti gatvėmis, užsukti į mečetę, pasiderėti turguje, paplaukioti laiveliu, aplankyti rūmus savo akimis pamatyti pasakišką prabangą…
Mano manymu viešint Stambule būtina:
– apsilankyti Grand bazar ir Egipto – prieskonių turguose, pasiderėti, apsipirkti, pajausti kuo miestas gyvas;
– paplaukioti Bosforo sąsiauriu, pasigrožėti pakarančių vilomis, suprasti strateginę miesto reikšmę;
– pasigrožėti naktiniu miestu Sultanahmet aikštėje ir Galato tilto prieigose;
– aplankyti Topkapi ir Dolmabache rūmus, nusileisti į Bazilikos vandens saugyklas, užeiti į pribloškianti Šv. Sofijos soborą, pajausti islamo dvasią Mėlynojoje (Sultan Ahmed) mečetėje;
– pasigrožėti miestu rekomenduočiau nuo Galato bokšto ar Suleimano mečetės, gražus vaizdas į Bosforo sąsiauri atsiveria iš Topkapi rūmų parkelio, visiškai kitu rakursu atsiveria plaukiant laiveliu…
Pykite, nepykite… kol kas nėra ūpo daug rašyti, tai bent nuotraukomis pasidalinsiu 😀
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Kokie man gražūs tie spalvoti namukai į eilę sustatyti Boleslawiec miestelyje – panašių pilna Lenkijoj ir Čekijoj, bet man kažkaip gyvai dar neteko jų matyti. Vis planuoju į Telč miestelį kada nors užsukti, bet kad ne pakeliui jis man.
O jau pyragas, net neragavus matosi, kad skanus. Gal receptuką gavai? 🙂
Gražūs namukai. Sėdėjau ir garsiai galvojau, kur man tas pilkas plytinis raštas matytas ant namo prie bokšto. Ir jau grįžus nuotraukas bežiūrint dukra sako, taigi Česky Krumlove. Tiksliai, taip ir buvo ))))
Telčai gražūs, užsuk kada)
O paragas pats paprasčiausias, paduką mokėsi padaryt, o ten varškė ir avietės. Tik varškė ne ta, kaip pas mus -Vokietijoj tokios nėra, o kaip pas lenkus yra, kur kibiriuose kaip kremas ))
Puikios kalnų nuotraukos. O ta kepta antis, niam niam! Lauksim tęsinio.
Žiūriu jums tai pastoviai vis kas nors su tuo Vycioku nutinka, jau toks ožiuotas sutvėrimas, kad baisu. 🙂 O šiaip tai gal žinot, gal ne – dauguma navigacijų turi galimybę paskirties tašką įvest ne pagal adresą, o pagal koordinačių sistemą. Taigi, per kokį google maps norimo taško koordinates susirandi, tada duodi Vyciokui kramtyt, ir anas jau niekaip neišsisuks, kad nežino, kur tai yra. 🙂
Ai, taip dar įdomiau 🙂 Bent ir Vyciokas sudalyvauja su savo „norais” )))))
Žinom apie koordinates, bet, va nežaidžiam su juo taip)))))