10 diena. Belgradas
Serbija mus pasitiko drastiškai sublogusiu oru ir lietumi, bei kukurūzų ir saulėgrąžų laukais keičiančiais vienas kitą. Apsirengėme šiltesnius drabužius, kokius tik turėjome ir netrukus privažiavome Serbijos sostinę – Belgradą. Jis ten labai netoli nuo sienos. Pasienyje įlipo dvimetriniai pasieniečiai ir per raciją aiškinosi ar lietuviams nereikia vizų į Serbiją.
Negaliu susilaikyti neaprašęs krašto į kurį keliauju, todėl trumpai kas ta Serbija? Tai dar vienas neramių žmonių neramus kraštas. Tai kraštas, kuriame šiame ir praeitame amžiuje vyko daugiausiai karinių neramumų ir netgi iki dabar serbai neišsprendę nei etninių, nei teritorinių problemų. Pabandysiu trumpai nušviesti. Tai buvo ta šalis, kuri įskėlė pagrindinę kibirkštį I pasauliniam karui prasidėti. Sarajeve serbų nacionalistas nužudė Austrijos princą, ko pasėkoje Austrija paskelbė karą Serbijai, tada Serbijos sąjungininkė Rusija paskelbė karą Austrijai, ir prasidėjo karų paskelbimo grandininė reakcija, kai šalys skelbė vienos kitoms karus. Pačios Serbijos nuostoliai šiame kare buvo kraupūs. Sakoma, kad šalis neteko net 57% savo vyriškos giminės. Tikra demografinė katastrofa. Po karo susikūrė jungtinė Jugoslavijos karalystė, kuris pagrindas buvo Serbija. Per II pasaulinį karą regione vyko tikra maišatis, dalį Jugoslavijos okupavo Hitleris, dalį išsidraskė kaimyninės valstybės tokios kaip Kroatija, Vengrija ar Albanija, be to pačioje Jugoslavijoje vyko dar ir pilietinis karas. Negana to, Kroatijos nacionalistai Kroatijoje įkūrė Jasenovaco koncentracijos stovyklą serbams, idant išvalyti šalį nuo jų. Sako, kad ten buvo nužudyta apie 400.000 serbų. Tas labai pasėjo didelę priešpriešą tarp šių tautų. Nors berods 2003 m. Kroatijos prezidentas atsiprašė serbų už Jasenovace vykdytą serbų genocidą. ..
Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt
Kavagne 
Aruna 
pirmas