1 diena (Sestadienis)
Mūsų pirmas rytas prasidėjo ~15val. Turint omeny laiko juostų skirtumą, Airijoje tuo laiku būtų buvę 7 ryto, tai atsikėlėm kaip ir mums įprastu laiku 🙂 Būtent dėl laiko juostų skirtumo ėmėm kambarį be įskaičiuotų pusryčių,nes vis tiek viską būtume pramiegoję… Tikrai rekomenduočiau apgalvoti šitą dalyką prieš užsisakant viešbutį.
Pirma mintis atsikėlus buvo – koks oras, ar nelyja? Įpratus prie apniukusių,pilkų žiemos dienų Airijoje, buvo labai keista matyt ryškią saulę mėlynam danguje ir begalę įvairiausių ryškių spalvų! Nors nuovargis vis dar jautėsi, bet susiruošėm į miestą ‘pusryčiauti’ ir pirmu reikalu apsipirkti. Žinau, ką ka tik pagalvojot – atvažiavo prekintis, kaip nyku… O ėjom prekintis todėl, kad reikėjo, kažką apsirengt ! Airijoje tuo metu dar buvo žiema ir vasarinių drabužių, tinkančių šitam karštam ir drėgnam klimatui per savaitę laiko taip ir neradom/nespėjom įsigyt! Be to, kaip gera buvo pasislėpt valandžiukei prekybos centre nuo neišpasakyto karščio – kondicionieriai veikė puikiai ir buvo tikra atgaiva širdžiai!
Kalbant apie prekybos centrus, turiu pasakyt , kad mane jie užbūrė savo dydžiais( nuotraukos to tikro jų dydžio neparodo )!
Apsilankėm šalia viešbučio esančiame ir visų turistų išgirtame ( puslapyje www.tripadviser.ie) Berjaya Times Square prekybos centre. Čia veikia daugiau nei 1000 parduotuvių, kas mėnesį apsilanko virš 2mln žmonių! Viduje netgi veikia atrakcijonu parkas su amerikietiškais kalneliais!
[Kasdieną vyksta skirtingi pasirodymai – gyvos muzikos koncertai, demonstruojamos mados ir pan. Turbūt jį visą apeiti prireiktų mažiausiai poros dienų, mums jau po valandos susisuko galva ir mes nusprendėm, kad tam kartui gana, gal dar gryšim, jei nebus ką veikt 🙂 Prekybos centrai nors ir dideli bet be galo švarūs, jokių dulkių, šiukšlių, plyteles blizga lyg ledas būtų 😉
Vakarėjant nusprendėm važiuot atgal prie Petronas dvynių pažiūrėti šokančių fontanų. Pasirodymai kas vakarą būdovo skirtingi ir vienas už kitą įdomesni. Ilgai nenaktinėjom, nes nuovargis vis dar ėmė viršų, tad pavakarieniavę gryžom į viešbutį antram posmui 🙂
2diena ( Sekmadienis)
Pagaliau išsiilsėję sugebėjom atsikelt pakankamai ‘anksti’ 🙂 Už lango vėl džiugino saulyte, jau ir klausimų – o koks šiandien oras? – nekilo.. Planas buvo praleisti visą dieną pagrindiniame KLCC parke.
KLCC parkas – vienas gražiausių ir tvarkingiausių mano matytų parkų. Jo dydis- apie 20 hektarų.
Parkas yra labai kruopščiai prižiūrimas, net nukritusių lapų niekur nesimato! Dirbtiniame Simfonijos ežere du kart per dieną vyksta jau minėti fontanų pasirodymai, aišku, vakarinis pasirodymas daug įspūdingesnis. Vanduo čia pakyla net i 42m aukštį.Taip pat yra įrengtos atskiros zonos vaikams žaisti/maudytis, bėgiojimo takai su minkšta danga ( labai nustebau pamačius tiek bėgiojančių žmonių kai ore tvyro 36 laipsnių karštis).
Labai krenta i akis tai, kad šitaip gausiai lankomame turistų parke yra be galo švaru ir ramu – nei šiukslių, nei triukšmo!
Aišku, ir prižiūrėtojų čia buvo ant kiekvieno kampo – net nebandykit nusižengt taisyklėm 🙂 !
Atėjus pietų metui, nusprendėm niekur neiti, bet likti vietoj ir apsilankyti vietinėse kavinėse. Aišku, iš anksto nusiteikėm už viską mokėti beveik dvigubai brangiau, nes tai yra viena iš turistų traukos vietų. Bet ko nesitikėjom, tai gavus sąskaitą už pietus sumokėt 16% daugiau – kainos meniu ( o ir kaip vėliau pastebėjom visose lankytinose vietose ) surašytos vienokios, o po to prie jų yra pridedamas 6% turisto mokestis bei 10% aptarnavimo mokestis. Kiek perskaitėm vietiniame laikraštyje, tai tas 10% aptarnavimo mokestis yra toks kaip ir nelegalus, tik viešbučiai gali jį taikyti, o taiko visi be išimties. Ir, aišku, savininkai tą procentą pasilieka sau, o ne išdalina darbuotojams. Gal dėl to ir darbo našumas pas juos toks prastas? Užsisakius porą bokalų alaus vieną atnešė labai greitai, o kito teko laukti vos ne 10 minučių 🙂 Bet ar mes kur nors skubam? 🙂
Vakarėjan gryžom į savo Bukit Bintag rajoną – visišką priešingybę KLCC rajonui. Triukšmas, muzika ant kiekvieno kampo, šimtai žmonių, restoranai ant gatvių, vakarinės ryškios šviesos, parduotuvės legalios ir nelabai, siūlančios padirbtus laikrodžius, rankines ir pan…Tikras chaosas mūsų akimis, bet šiaip, kas mėgsta ‘tūsintis’, tai tikrai ras kur nueit 🙂 Bet net ir šitame chaose jautėmės labai saugiai – ginkluoti apsauginiai, kariškiai buvo prie kiekvienos sankryžos ar svarbesnio objekto ( banko, prekybos centro, viešbučio ir t.t.). Kadangi mūsų tokios linksmybės visiškai netraukė, pasukom viešbučio link pasiplanuot rytojaus kelionę i Batu Caves!
3 diena ( Pirmadienis)
Kaip smagu prabust ir negalvot, koks šiandien oras ( tie, kas gyvenat, ar turit draugų Britų salose turbūt suprasit, kodėl taip dažnai kalbu apie orą 🙂 ) ! Rytą pradedam neskubėdami, pasilepindami prie baseino – juk reikia baltą skūrą paskrudint 🙂
Ši diena buvo paskirta kelionei i Batu Caves – kalkakmenio uolas, esančias už kiek mažiau nei 20 km nuo sostinės. Vėl šokam i mūsų pamėgtą Monorail, lekiam i KL centrinę stotį, ten susirandam kitą traukinį ir jau po 20 minučių esam vietoj!
Va čia aš likau be žado tikrąja to žodžio prasme! Nenupasakojamas grožis, ramybė, didybė ir svilinantis karštis!
400 milijonų metų senumo uolos ir gąsdino savo dydžiu, ir viliojo apžiūrėti jas iš arčiau. Jų pavadinimas kilęs nuo šalia tekančios Batu upes ( apie upių vandens švarumą daug nesiplėsiu, bet pasakyti, kad ‘švarumu ir skaidrumu nepasižymi’ būtų per švelnu ).
Čia tikra bezdžionių karalystė – jos pasitinka jau prie traukinio sustojimo ir lydi visos ekskursijos metu 🙂
Ir tokios nekuklios sakyčiau, jau geriau didesnės rankinės su savim neturėt, o maisto rankose tuo labiau. Šioje vietoje reikia saugotis ne kišenvagių, o bezdžionių :).
Prie įėjimo į uolas turistus pasitinka auksu žibanti 42.7 metrų indų dievo Murugan statula.
Tai antra pagal dydį religinė skulptūra Malaizijoje. Kažkurį laiką stovim pakerėti šito grožio, o galvoje tik ‘wow wow wow’ skamba!
Atsipeikėjus galvoje pradėjo skambėti ‘272, tik 272’ 🙂 Tiek laiptelių reiks įveikt, norint patekt į uolos vidų. Nors laiptais darbe bėgioti tenka kiekvieną dieną, o ir šiaip mes mėgstantys pabėgiot, bet čia kažkaip suabejojom savo jėgom – kai lauke virš 35 laipsnių, o ir pavėsio nėra, laiptai pasirodė tikras iššūkis! Bet nukeliavus beveik 11 000km neužlipti 272 laiptelių būtų buvusi nedovanotina nuodėmė!
Uolos viršuje mus pasitinka.. Bezdžionės! Kaip jau minėjau, kuklumu jos nepasižymi ir iš vienos turistės rankų išplėšia tuščią vandens buteliuką.
Uolos vidus išpuoštas indų dievų statulomis, viduje dar įrengtos dvi šventyklos. Per tūkstančius metų susiformavę stalaktitai ir stalagmitai atrodo mistiškai!
Leidžiantis atgal dar trumpam sustojam kitoje uoloje – Dark Cave arba kitaip sakant, rečiausių pasaulyje vorų namuose. Šitoje vietoje buvo viskas maždaug taip – atėjau, perskaičiau pavadinimą, pabėgau 🙂
Nusileidus iš uolų tikra palaima buvo atsigaivinti šaldytu kokosų vandeniu ( ne tik man taip atrodė ).
Tą dieną išmokom pamoką visada su savim nešiotis buteliuką vandens.
Grįžinėjant link traukinio dar užsukam trumpam į šalia stovinčią Batu Caves šventyklą – nesinorėjo trukdyti vienuolių poilsio..
Taip pat šalia Batu Caves yra dar Ramayan Caves, kurių viduje statulų pagalba yra pasakojama Ramos istorija apie vertybes.
Atgal keliavom pilni geros nuotaikos ir nepakartojamų įspūdžių. Tik šiek tiek keista ir liūdna buvo matyti tiek daug šiukšlių – juk tokia turistų lankoma šventa vieta, o tvarkos 0, visiška priešingybė KLCC parkui… Bet, tikiuosi, su laiku tai pasikeis.
Tiesa, prieš pat besibaigiant mūsų atostogoms sužinojom, kad Batu Caves įvyko didžiulis gaisras, užsidegė šalia esantis miškas. Pasirodo, pataikėm atvykti per karščiausią ir sausiausią šių metų savaitę…
pirmas 
Kavagne 
Aruna