Sveikučiai. Šį kartelį maršrutas: Radžiūnų g. st.-Karklynė-Rudiliai-Paliepė-Atkočiškiai-Pačeniškiai-Astruvka-Karūnai-Burbekliai-Viešintos-Paežeriai-Skudai-Papiliai-Antalina-Pelyšėlės-Kiaulėnai-Mickapetris-Žukauskai-Žviliūnai-Subačius(senasis)-Padembis-Smėlinta-Subačiaus g. st.
Veiksmas vyko 2007 09 29. Maršrutas apie 35 km. Laiko limitas tarp traukinukų 7:48 val.
Trumpas aprašas:
Orą vėl žadėjo gerą ir neapgavo :). Kiek pavaževęs Paliepės kaime, sankryžoje suku į kairę, į keliuką vedantį link Viešintų miestelio pro Atkočiškių ir Pačeniškių kaimus (Viešintus galima pasiekti ir važiuojant tiesiai). Greitai privažiuoju Deparacijos mišką. Puikus keliukas per nuostabų, rudenėjantį, kupiną spalvų ir kvapų mišką, greitai baigiasi ir virsta į sunkiai praeinamą, iki juosmens prižėlusę, miško proskyną. Netrukus išlendu iš miško į didžiulį lauką. Pėdinu pėstute apie pusvalandį, kol galų gale, randu tą patį „dingusį” keliuką. Eilinį kartą įsitikinu, kad jei miško keliukas žemėlapyje pažymėtas, tai natūroje jo jau gali ir nebūti, ir atvirkščiai – randu daug puikių miško keliukų, kurių nerandu jokiose žemėlapiuose…žodžiu, miške tikras „grybas”;)
Vienuoliktą valandą prilekiu Viešintas. Pafotkinu bažnyčią, kapinių vartus. Alaus bare, bokalas silpno alaus ir karštas kibinas ir kaip skoma „burna pati šypsosi” :))). Keli km. už miesto Paežerių kaimas. Šalia didelio Viešintos ežero sentikių cerkvė. Keletas foto.
Skudų kaime suku į kairę, neužilgo į dešinę ir pasiekiu Papilių kaimą. Apžiūriu kapinaites, bažnytėlę (ar koplyčią), kapinių vartus, padarau keletą foto. Ir visai netikėtai, išvažiuodamas iš kaimo, kairėje pusėje pastebiu dvaro statinius. Tai Antalinos dvaras, įkurtas apie 1740 metus. Išlikę dvaro statiniai statyti 1892 metais. Pafotkinu.
Pusė dviejų privažiuoju Žukauskų kaimą ir autobusų stotelėje, ant suoliuko, sėdu užkasti. Valgau, kvėpuoju, kaifuoju ir stebiu, netiėtai pasirodžiusį, gal už šimto metrų, didžiulį juodą šunėką nuleista uodega…vadinasi brisius nenuotaikoj, gal 🙁 Bevalgant ir bekuriant planus, kaip reikės draugiškai prasilenkti, mano laimei, šunelis dingsta iš akiračio. Pasisekė man galvoju ir toliau žiaumoju…kaip netikėtai išgirstu kažką šnopuojant už mano nugaros…atsisuku, ir per metrą nuo savęs matau tą patį šunelį, kuris be jokių skrupulų, „sėda” prie mano „stalo” ir ima vaišintis…sedžiu stalčių atidaręs ir bijau net žandikauliais pajudėti :(…blusų, jei ir turėjau vieną kitą, tai dabar jos jau mirę :))). Pasirodo, kad tai senas, alkanas, nuo grandinės nutrūkęs šunelis. Sušėriau maisto likučius ir draugiškai išsiskirstėme…liūdna-alkana tauta, alkanas kaimas, alkani gyvūnėliai…o jie kuo kalti ??? Taigi.
Pusė keturių pasiekiu Subačius. Užkandęs bare, nufotkinęs bažnytėlę, penktą valandą į traukinuką ir už poros valandų malonaus važiavimo, aš jau Šiauliuose.
Puiki kelionėlė.
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
Kavagne 
Aruna