Sveikučiai. Taigi, maršrutas dviratuku:
Gustonys (g.st.) – Berčiūnai – Smiltynė – Varpučiai – Nevėžninkai – Vilkeliai – Upytė – Stultiškiai – Žaibgala – Levaniškis I – Skruzdėlynė – Varyklos – Biručiai – Šakalynė – Baibokėliai – Naujamiestis – Pamargė – Mazgaigalis – Gustonys (g.st.). Veiksmas vyko 2007.05.19. Atstumas apie 50 km. Laiko limitas ( tarp traukinių ) 09:14 val. Gryno važiavimo 06:30 val.
Trumpas aprašas:
Kelios minutės po septynių valandų ryte, dar nepajudėjus traukiniui nuotaiką gerokai apgadino principingas (šiaip dėl to, nereikėtų pykti) traukinio palydovas, neleisdamas su dviračiu į tuščią vagoną. Pasirodo (aš to nežinojau, nors ankstesnes dvi kelionėles, problemų nebuvo), kad dviratis dyzeliukais gabenamas tambure…už „bagažą” sumokėjau keturis litus, o jam skirtos vietos lyg ir nėra…:( na, bet pravažiavus Radviliškį, palydovas vis dėlto pakvietė su visu „bagažu” į saloną ir iki Gustonių (dabar jau traukinukai nebestoja), aprimus aistrom, aptarinėjome šia mini problemą ir kitus „svarbius” tėvynei įvykius…:) (Dabar jau yra gražūs, nauji traukinukai su „kartuvėm” dviračiam, tik labai jau pabrango pervežimas).
Pusė devynių ryte, aš Gustonyse. Išlipus iš traukinuko, pereinu bėgius ir plentu Šiauliai-Panevėžys minu iki Berčiūnų, kur už Nevėžio upės suku į dešinę. Kelios minutės po devynių privažiuoju Panevėžio nuotakų valymo įrenginius. Apvažiuoju iš kairės ir truputį pasiklydęs, tarp pušų ir nedidelių kalnelių pamatau, kaip vėliau sužinojau, Eidrigevičių šeimos koplyčią. Tai Nevėžninkų kaimų teritorijos. Kaimų būta bent keturių, tuo pačiu pavadinimu, su daug dvarų, abiejuose Nevėžio upės pusėse. Koplyčia buvus didelė, graži, akmeninė su griūnančiose lubose orginalių freskų fragmentais, visiškai apleista :(…mūsų paveldas. Netoli koplyčios aptinku senus, taip pat apleistus, pastatus, panašu, kad dvaro kumetynas. Pačio dvaro, skaičiau internete, neišliko. Išlindus iš miškelio, toli, horizonte, matosi didinga Naujamiesčio bažnyčia (ta patį rudenį abu bokštai, vargonai ir dar daug vertingo paveldo suniokojo ugnis). Važiuoju laukų keliuku link Upytės. Netoli miestelio Memenčių kaime, apžiūriu 1861 metais statytą koplytėlę. Upytėje pasivaikščioju po Čičinsko kalną, apžiūriu 1878 metais statytą medinę Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčią, nepriklausomybės paminklą (kryžių). Toliau asfaltuotu keliu, su neintensyviu eismu, besigrožėdamas sodraus geltonumo pienių ir rapsų laukais, minu link Ėriškių. Pakeliui, Stultiškių kaime, apžiūriu vėjo malūną – linų muziejų. Kalnelio miške akį džiugina, užvartų pilnas, maloniai natūralioje aplinkoje, Rudupėlio upelis. Sėdu ant miško keliuko krašto, veiziuos į upelį, klausau paukštelių ulbėjimo, ilsiuosi, užkandžiauju, žodžiu – kaifuoju :)…štai taip:).
Apie antrą valandą įvažiuoju į Naujamiesčio miestelį su didžiule, dviejų bokštų, 1908 metais statyta, mūrine Šv.Mato bažnyčia. Kavinukėje, kartu su vietiniais pijokėliais, atsigėriau vaikišką bokaliuką „dumblo”, apžiūriu bažnyčią ir ketvirtą valandą plačiu, tiesiu, neįdomiu vieškeliu, atminu į pradinį tašką, Gustonis.
Iki traukinio čiut ne dvi valandos, tad važiuoju į benzino kolonėlę, prie Šiaulių – Panevėžio kelio, praryti karštą beliašą. Praryju, ir, kad neužspringčiau, užgeriu šiltu alučiu – šaldytuvai neveikia…o juk krizės dar nebuvo 😉
Dešimt minučių po septynių vakaro, išlipu Šiaulių g.st. Tas pats traukinukas, tas pats palydovas, bet dabar jau iš karto įleidžia į vagono saloną su visu „bagažu” :). Ir vėl, kaip visada pavargęs, nusikalęs, bet dar nenusirengus kelionių drabužių, smegenis jau „spaudžia” nauji planai…kaip toje dainoje „toks jau mano budas”…:)))
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
Kavagne 
Aruna