“Aukuro” ekspedicija.
Sveiki. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras”, organizavo darbinę-mokomają išvyką ieškoti ir aprašyti naujų Šiaulių rajono gamtos paveldo objektų, aplankyti jau žinomus. Veiksmas vyko 2009 11.29. Aštuoni entuziastai, vadovaujami klubo pirmininko Dariaus Ramančionio, kritome į mikriuką ir pusę devynių ryto, pajudėjome šiuo maršrutu: Šiauliai-Kuršėnai-Pakšteliai-Voškiai-Agailių miškas-Voškiai-Plakšteliai-Ringuvėnai-Šilėnai-Svirbūtės-Pažižmė-Švendriai-Raudėnai-Kentraičiai-Rūdėnai-Dirvonėnai-Būvydžiai-Bijūnėliai-Kuršėnai-Šiauliai. Kelionėlė truko beveik aštuonias valandas. Atradom ir aprašėm naujų objektų. Agailių miške radome dvi liepas atitinkančias paveldo reikalavimus. Pavadinome Agalių liepomis. Pakštelių kaimę, prie geležinkelio pervažos, naujas kandidatas į paveldą – akmuo. Pakrikštijome Pakštelių akmuo. Netoli Gedinčių kaimo įvertinome ir aprašėme ąžuolą su akmeniu, pavadinome Gedinčių vardu. Agailių miške aplankėme legendinę bažnytėlę šalia kuriuos susiformavo kryžių kalnelis, o šaltiniuotoje pelkelėje iškastas šulinys, laikomas stebuklingu. Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baužiavos laikais. Prie jos buvo palaidoti ir 1963 metų sukilimo dalyviai. Žmonės manė, kad ši vieta turi stebuklingų galių, todėl čia statė kryžius. 1939 metais šioje vietoje pastatyta betoninė bažnytėlė mediniu stogu neilgai diugino tikienčiuosius – 1942 metais ji buvo padegta. Uždengus stogą bažnyčia vėl išstovėjo tris dešimtmečius, kol 1974 metais supleškėjo padegta žaibo.1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis atstatyta Agailių bažnyčia tų pačių metų rudenį sovietų valdžios sprendimu buvo nuversta buldozeriu. Atstatyti Agailių bažnyčią vėl imtasi 1990 metais. netrukus iškilo 13,6 metrų ilgio, 7,6 metrų pločio 14,6 metrų aukščio bažnyčios pastatas. Apžiūrėti šią bažnyčia gali kiekvienas atvykusysis, jos durys nerakinamos. Šilėnuose aplankėme dvarą, piliakalnį, šalia Ventos upės esantį vandens malūną ir storiausią liepą Šiaulių rajone. Pakeliui į Raudėnus sustojome prie Švendrių pilkapių. Raudėnuose apžiūrim 1881 m. statytą Šv. Baltramiejaus bažnytėlę, varpinę, koplytstulpį. Gerą pusvalandį pasivaikštome po Gelžės botaninį-zoologinį draustinį/durpyną. Kentraičiuose pasidyvijam iš keistos formos pušies, stabtelim prie Dugnų ąžuolo. Tokioje kelionėlėje dalyvavau pirmą kartą. Patiko. Noriu dar
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
Kavagne 
Aruna