Turbūt atrodysiu ne populiari nebe pirmą kartą atostogų maršrutams pasirinkdama Lenkiją, tačiau manau, kad šios šalies nereikia nurašyti, nes joje tikrai yra ir kur pailsėti, ir ką apžiūrėti.
Taigi, Zakopanė.
Zakopanė – garsiausias Lenkijos kalnų kurortas, kurio ištakos siekia XVI a., kai dabartinio miesto vietoje buvo piemenų kaimas. Būtent čia prasidėjo žiemos turizmo verslas Lenkijoje. Dabartiniu metu Zakopanė vadinama Lenkijos žiemos sostine, nors kurortas vertas dėmesio ištisus metus.
KELIAS
Maršrutas: Vilnius – Lazdijai – Augustow – Grajewo – Lomža – Ostrów Maz. – Minsk Maz. – Grojéc – Radom – Kielce – Kraków – Zakopane.
Atstumas: 892 km. Iš viso kelionėje nuvažiuota 1893 km.
Kelionės trukmė: 5.10 – 18.30 val.
Iki Krokuvos atskriejome žaibiškai, tačiau už jos prasideda kelio vingiai, kalnai, remonto darbai. Keliauti pasirinkome sekmadienį, tikėdamiesi mažesnio automobilių srauto, tačiau laimėjome tik tiek, kad tą dieną nedirbo kelininkai. Vos šimtą penkis kilometrus, skiriančius Krokuvą nuo Zakopanės, gana sunkiai įveikėme per porą valandų. Tačiau nors ir kokia varginanti buvo ši atkarpa, džiaugėmės, kad nesame tie, kurie važiavo nuo Slovakijos pusės, nes ten driekėsi vos judanti automobilių kolona. Apskritai, renkantis kelionę į Krokuvą ar netoli jos esančias vietas, patartina vengti penktadienių ir sekmadienių, kadangi tuo metu tarpmiestiniuose keliuose susidaro nemažos spūstys.
NAKVYNĖ
Nakvynę planavau rezervuoti iš anksto, bet kai „pagoolinusi“ radau 430 vietų sąrašą, tai tikrai buvau tikra, kad gatvėje neliksime. Ir iš tiesų, ją radome lengvai, nes įvažiuojant į miestą prasideda eilė nakvynės siūlytojų. Stabtelėjome ten, kur tiesiog buvo patogu sustoti. Kainos labai įvairios. Mes pasirinkome apartamentus netoli centro už 50 zl/žm. ir buvome sužavėti: nerealaus dydžio kambarys (Palangoje kokius 5 – 6 kamurkes iš jo padarytų), nauja buitinė technika, indai, visi patogumai ir netgi židinys, o už langų – Tatrų nacionalinis parkas.
1 DIENA
Perėjome tik pėstiesiems skirta gatve Krupuvki ir jos gale radome keltus (39 zl/2 suaug.+1 vaik.), keliančius į Gubaluvkos kalną, iš kur atsiveria nuostabi Tatrų bei kaimyninių kalnų masyvų – Gorcų, Pieninų ir Beskidų – panorama. Prie keltų driekėsi ilgoka eilė, tačiau ji greita ištirpo. Keltas kyla labai dažnai ir užkelia per keletą minučių. Gubaluvkoje galima pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ir arkliais tempiamomis tradicinėmis bričkelėmis, pasėdėti kavinėje ar šiaip pasigrožėti kalnais.
Po pietų pasivaikščiojome Krupuvki gatve. Čia įsikūrę barai, klubai, restoranai, kavinės ir parduotuvės. Turgelyje galima nusipirkti įvairių vilnonių mezginių bei gaminių iš kailio. Taip pat – tradicinių sūrių. Gatvė apstatyta įvairiausius architektūrinius stilius atspindinčiais statiniais.
2 DIENA
Morskie Oko – tai didžiausias (36 hektarų ploto) ir vienas gražiausių ežerų Tatrų kalnuose.
Iš Zakopanės reikia važiuoti į Lysa Poliana (Slovakijos link). Atstumas – iki 20 km.
Ežerą galima pasiekti keliais būdais. Vienas iš jų – 9 km keliauti pėstute. Mes pasirinkome kitą – brangesnį, bet greitesnį būdą – važiuoti arklių tempiama brička. Ja kelionė į viršų trunka beveik valandą, į apačią – apie 40 min. Brička galima užvažiuoti 7 km. Likusius 2 km tenka įveikti savomis kojomis. Kaina – 40 zl/žm. į viršų ir 30 zl/žm. į apačią. Dar 11 zl/2 suaug. + 1 vaik. sumokėjome už įėjimą į nacionalinį parką. Stovėjimo aikštelė taip pat mokama. Mokėti reikia fiksuotą sumą už visą dieną nepriklausomai nuo stovėjimo laiko, bet tikrai nebeprisimenu kiek (lygtai 30 zl, bet nesu tikra). Atvažiuoti reikėtų kuo anksčiau, nes vėliau nebelieka vietų stovėjimo aikštelėse ir prie jų, todėl automobilius tenka palikti toli nuo įėjimo į parką ir taip sukarti dar papildomus kelis kilometrus. Važiuoti galima ir mikroautobusu, kurie veža iš Zakopanės centro.
Žmonių, einančių link Morskie Oko – devynios galybės. Vaikai, seneliai, jaunimas traukia grupėmis ir pavieniui. Man pasirodė, kad pamatyti šį kalnų ežerą – kiekvieno lenko garbės reikalas ar šiaip kažkoks ritualas. Ir iš tiesų, vaizdas kurį pamatėme, vertas tiek sunkaus ėjimo, tiek sumokėtų pinigų, tiek apskritai ilgos kelionės į Zakopanę.
Kadangi sutaupėme laiko važiuodami prie ežero brička, po pietų turėjome laiko nuvažiuoti į maudykles. Iš anksto apie jas nieko nežinojome. Tiesiog būdami Gubaluvkoje „prazondavome“ apylinkes ir susiorientavome. Maudyklių kaina priklauso nuo laiko, nuo kada į jas atvyksti. Mokėti reikia už visą dieną ir jose būti galima visą dieną, todėl atvykus vakarop, bilieto kaina yra pigesnė. Taip pat pigiau kainuoja pirkti šeimyninį bilietą. Kaina apytiksliai 25 zl/žm. Į maudykles reikia važiuoti Koscielisko kryptimi.
3 DIENA
Ši diena buvo kitokia nei planavome iš anksto, nes dėl didelių karščių, kurie užklupo mus Lenkijoje (iki +32), nebesinorėjo net pagalvoti apie automobilį.
Buvo planuota išvyka į Podhalė regiono tradicinį kaimelį – Chocholovą, kuris yra tarsi folkloro muziejus bei Zakopanės tradicinio architektūrinio stiliaus įsikūnijimas. Kita šio stiliaus ir dėmesio verta regiono vieta – koplyčia ant Jaščuruvkos kalno.
Ką gi, šiuos planus atidėjome ir patraukėme toliau grožėtis Zakopane. Seniausioje miesto dalyje stovi medinė Atma vila – tipiškas Zakopanės architektūros pavyzdys, kurioje dabartiniu metu įsikūręs memorialinis muziejus. Be to, verta pabuvoti garsiose kapinėse „Na Pęksowym brzyzku“. Jose labai įdomūs raižyti beržiniai antkapiai.
Norintys gali rinktis raftingą Dunajecu, pasikėlimą į Kasprowy wierch, pramogas vandens parke, apžiūrėti gotikinę pilį Niedzicoje, pastatytą tarp kalnų uolų ties Čorštyno įlanka, ir kt. Kam įdomu, galima vykti į netoliese esantį Aušvicą.
4 DIENA
Ši diena buvo skirta Veličkos druskų kasykloms ir Krokuvai, nes būnant netoli tiesiog neįmanoma pravažiuoti pro šalį.
Veličkos druskų kasyklos mus pasitiko ilgomis eilėmis, tačiau greitai pamatėme, kad užsienio turistams yra skirtos atskiros kasos. Jos juda labai sparčiai. Per 15 min. spėjom nusipirkti bilietus, apsilankyti WC, paplepėti su tautiečiais. Ekskursijos rusų k. vyksta 11.15 ir 16.15 val. Bilietų kaina 187 zl/2 suaug. +1 vaik. + foto/video. Apsilankymas kasykloje trunka 3 val. Po 2 val. norinčius „išleidžia“ į viršų. Nuoroda: kopalnia
Likusią dienos dalį praleidome Mažosios Lenkijos vaivadijos sostinėje ir karalių mieste – Krokuvoje. Kadangi jau anksčiau esu buvusi tiek Veličkoje, tiek Krokuvoje, todėl pavyko visai gerai ir greitai susiorientuoti. Pasirinkome tradicinį turistų pamėgtą maršrutą, nes visa tai tiesiog privalu pamatyti: Vavelio pilis, rūmai ir katedra, Senojo turgaus aikštė, šv. Marijos bažnyčia, universitetas, Floriono vartai, barbakanas, opera.
Bilietas į Vavelio katedrą kainuoja 10 zl/žm., į muziejų – 15 zl/žm. Apsilankymas Šv. Marijos bažnyčioje – 6 zl/žm.
Įvažiuoti į Krokuvos senamiestį galima tik su leidimais. Senamiestis nėra didelis, todėl labai greitai jį įmanoma apeiti pėstute.
Dar reikėtų pamatyti žydų kvartalą Kazimiežą. Jis kadaise buvo atskiras miestas, kurį įkūrė Kazimieras Didysis (1335 m.). Čia verta aplankyti sinagogas (seniausia pastatyta XV a.), siauras gatveles, XVI a. žydų kapines. Dabar šis kvartalas garsėja ištaigingais viešbučiais, žydiškais restoranais ir kt. įdomiomis vietomis.
Tiek laiko pajusti Krokuvos dvasią tikrai maža. Joje reikėtų praleisti bent keletą dienų ir ramiai, niekur neskubant pasigrožėti šiuo miestu.
Zakopanė labai skiriasi nuo likusios Lenkijos. Nors ir visa Lenkija gan skirtinga, tačiau šiam regionui išskirtinumą suteikia kalnai. Būtent Tatrai yra tai, dėl ko verta čia apsilankyti. O Morskie Oko ežeras – svarbiausia, ką reikėtų pamatyti.
Kavagne 
Aruna 
pirmas