21RGP
Czarny Staw Gąsienicowy ežeras apsuptas Tatrų kalnų. Jis yra ketvirtas pagal dydį Lenkijos Tatrų teritorijoje, o gylis siekia net 51 metrą! Iki šio šalto kalnų ežero galima patekti taku esančius šalia Zakopanės. Takas prasideda netoliese keltuvo į Kasprowy Wierch (labai rekomenduojame naudotis savo kojomis, o ne keltuvu). Kai atvykome į vietą, pamatėme tikrai ilgą ir verčiančią laukti eilę pakilti keltuvu į kalno viršūnę. Tikriausiai greičiau užliptumėte patys nei lauktumėte valandą laiko eilėje.
Žygio maršrutas
Tako pradžia link Czarny Staw Gąsienicowy
Takas link ežero pažymėtas mėlyna spalva, tad šia spalva pažymėtą rodyklę ir reiktų rinktis. Pirmoji žygio atkarpa veda link Schronisko Murowaniec (Hala Gasienicowa). Tai svečių namai su užeiga/kavine, kurioje sustoja keliautojai tiek apsigyventi, tiek pavalgyti. Turistų skaičius šalia tikrai didelis. Maistas nuo karbonadų, desertų iki alaus bokalo.
Trail’o pradžia eina per mišką, tad pirmą žygio pusvalandį įspūdingi vaizdai neatsiveria, o pats takas nuolatos į įkalnę. Įpusėjus pirmą dalį ir išlindus iš miško – atsiveria vaizdas į kalnus, vietines apylinkes. Kopimas tampa žymiai smagesnis, kai sustojus atsikvėpti matomi gražuoliai Tatrai.
Vaizdai pakeliui
Akmenuoti ir uolėti keliukai
Ar matote, kokie maži žmogeliai ant kalno?
Galiausiai taku pasiekiamas slėnis su nedideliais senais nameliais bei netoliese esančiais svečių namais. Galite čia atsikvėpti, keliuku nusileisti link Hala Gasienicowa ir ten apsidairyti. Arba iš karto toliau tęsti kelionę link Czarny Staw Gąsienicowy ežero. Mes toliau tęsėme žygį ilgam nesustoję. Nusprendėme, jog pabūti šioje vietoje galėsime grįždami atgal. Nuo šios vietos reiktų toliau sekti mėlyna spalva pažymėtų rodyklių kryptį, kol galiausiai išnirsite šalia vandens.
Ežero pakrantėje ne tik gražu, bet taip pat ir nemažai žmonių. Tačiau vietos tikrai visiems užtenka, o pakrantė puikiai tinka ištiesti kojas, suvalgyti sumuštinį ir skirti laiko pasimėgauti įveikta trasa.
Czarny Staw Gąsienicowy pakrantė
Šalia ežero yra keletas galimų trail’ų, kur tęsti kelionę ir kopti toliau į kalnus. Mes pasirinkome judėti juoda atkarpa link Karb. Šalia matysite statų ir aukštą ruožą – tad būtent ten toliau ir tęsėme. Atkarpa trumpa, tačiau labai stati. Užlipus ant viršaus matyti Czarny Staw Gąsienicowy ežeras bei kitoje kalnu pusėje esantys smulkesni ežerėliai. Šioje kalno perėjoje pailsėjome ir pasigrožėjome įspūdingais kalnais. Jei turite jėgų, galite užlipti į čia pat esančią įspūdingai uolėtą Koscielec viršūnę.
Statūs akmenų laiptai aukštyn
Debesys ritasi per kalnus
Kelionę tesėme nusileisdami nuo Karb į kitą pusę kalno link mažesnių ežerėlių. Slėnyje daug vietos prisėsti ir suvalgyti turimų užkandžiu. Taip pat matyti Kasprowy Wierch (jei dar turite jėgų, galite į ją užlipti). Šalia ežerų esančiu taku grįžome prie svečių namų ir tuo pačiu taku, kuriuo ėjome į priekį, judėjome atgal link miesto.
Mažesni ežerai kalnų slėnyje
Turistų pilni svečių namai ir kavinė
Ties viena iš trail’ų sankryžų pasirinkome ne mėlyną, o geltoną taką, jog grįžtume ir nusileistume kitu taku atgal nei lipome į viršų. Kelias atgal buvo gan status, tačiau lipti žemyn visuomet yra šiek tiek lengviau nei aukštyn. Tik įdomu, jog lipant žemyn labiau jaučiami apkrauti kelių sąnariai nei aukštyn. Galiausiai grįžome link Zakopanės, nupėdinome link automobilių aikštelės ir važiavome ieškoti čempionų vakarienės.
Trail’ų kryžkėlė
Kraštovaizdis leidžiantis nuo kalno
Šis maršrutas nėra labai lengvas, tačiau taip pat nėra labai sudėtingas. Neskubant įvairios fizinės formos keliautojai puikiai jį įveikia.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Iš nekantrumo perskaičiau ir be nuotraukų.
Vėliau skaitysiu iliustruotą. Ech ta Italija…
Man kazkodel labai romantiski atrodo tie Italijos miestukai… 🙂 Grazu, ramu, supa netradiciniai kvapai… Ech… 🙂
Labai gražus namas, toks toskanietiškas. Smagu prisiminti patikusias vietas, gaila kad Sieną teko praleisti – labai gražus miestas. O svogūnų, vadinasi, ir jūs ten neradot – reikia atimti iš jų tą vardą :))
Ir kadangi leidai, tai visgi norėčiau mestelėlti pomidorą už šopingą – visko aš gaunu Lietuvoj ir nebrangiai, o ir kiek tų skudurų žmogui reikia :))) Jei negali pakeist aplinkybių – reikia keisti požiūrį, bet ne visiems tai pavyksta – aš mūsų didelėj kompanijoj tokia viena, kuriai nereikia parduotuvių, tai galbūt aš ir neteisi. Nežinau kaip reikėtų tą požiūrį keisti, jei negalėčiau keliauti…nes vardan jų pasidariau abejinga daugybei materialių dalykų.
Linosa, gal tam Certaldo ir vyksta iš tikrųjų kokią svogūnų švnetė, tik mes nepataikėm. )) Sieną praleidom, na ką padarysi, bet pamatėm dar ir kitų gražių vietų ). O dėl parduotuvių, matai, aš jei galėčiau, tai iš viso į jas neičiau))) , tik kad užsieny kokybė geresnė kur kas ir einam, mes ne tik skudurų. )))
Gerai, tada atiduok tą pomidorą, kur mečiau:)))
Ok. Bus užkanda prie vyno, kurį atsivežėm )) galim ir kartu paragaut ))