Šį kartą papasakosiu , kaip mes keliavome po Šventąja žemę…
Atvykus į Tel Avivą, vaikštome ratais, kol surandame nuomos punktą, užpildome dokumentus ir jau po valandėlės, vingiuojame Izraelio kalnuotais keliais link Jaruzalės…
… Pirmasis sutiktas žmogus – pirmas įspūdis. Taigi, nors ir turime GPS
tačiau gan sunku orientuotis, nes mūsų svečių namai – pačiame senamiestyje, kur eismas draudžiamas, tad reikia rasti vietą automobiliui, saugią ir kad baudos neuždėtu. Šalia kelio malonus senolis pasisiūlo padėti, kas net nustebina – sako :,, aš sėdu su jumis, čia 3 minutės, pavažiuokim…” paklausus, ar tikrai jo neužgaišinsim, vyriškis atšauna – ,, it will be 10 sheikels”. . .
Tęsiam dialogą : ,,nėra šeikelių, mes dar pinigų nespėjom išsikeist, ir šiaip mes gi students “
Senolis vėl atšauna: ,, NO SHEIKELS, – go to hell” !!!
Vau!, – kur mes? Čia tikrai Jaruzalė? Žmonės – itin malonūs?
Tęsiam paieškas, kol randam vietą, priešais ,,Dovydo parką”, aštrus skardis, gatvytė siaura, bet kad visi stovi, ir niekas baudų negauna…
Kadangi dar ankstus rytas (berods apie 8 -9) – visi skuba į pamaldas, o mes į savo hostelio paieškas…
Hostelis gan įdomus, – mes 4iese, gauname liukso kambarį. Viduryje viena dvigulė lova, o sienose po viengulę, tarsi Kristaus kapas.. maža to, kambarys yra rūsyje, kur vienas mažas langelis – vietoje lempos. Bet gana apie tai… Laukia ekskursija, prisijungiam prie rusų grupės, kurie sumokėję gidui. Visur juos vedžioja, ir mes kartu… tarsi mažos žuvytės, kurios prie banginių prilimpa… taip sužinome daug istorijos ir pamatome įžymybes…
Tiesa gan įdomu vaikščioti po Jaruzalę, kai ant kiekvieno kampo, civiliais drabužiais apsirengę jaunuoliai, pasitinka tave su kalašnikovais rankose.
Negyvoji jūra. Važiuojame negyvosios jūros link… Žemyn ir žemyn, kol pamatome ,,balą”. Nei vienos bangelės, tad vadinu tai bala. Pirmą dieną praleidžiame Ein gedi paplūdimyje. Tiesiog vieta, kur prakirpta tvora, vietoje smėliuko žvyras ir krūva vietinių plaukiojančių, plūduriuojančių druskoje. Pasitiuškianus, norisi kažko užkąsti, ohh kaip skanu MCdonaldas būtų… – bet kur gi dykumoje čia MC rasi ? Pavažiavus vos 10 km, didžiulė oazė, kur stovi crown plaza, maritime ir kiti viešbučiai, o centre jų – žinoma MC, tik va kainos visai ,,negeros” už sūrainį 8 lt tenka paklot…
Kitą dieną, suveikia, genialus planas – tokį planą teko panaudoti jau ir Meksikoje (Kankūne, kur 10km vien viešbučiai, ir jei negyveni, tame brangiame viešbutyje, tu tiesiog negali prieiti prie jūros). Tad paliekame mašiną prie MC, apsimovę šortais, o merginos bikini, ir pakeliui į crown plazą, – tiesiai pro recepciją, ir į ,,Crown plazos “ paplūdimį, kur yra ir baseinas, ir smėliukas ir viskas – sutvarkyta… Maža to, dar turime, įžulumo – paprašyti rankšluoščių, mat raktai pas tėvus (šiek tiek melo, kuri jau išpirkau – bažnyčioje )… Tad visa diena, taip ir prabėga.
Tiesa, nakvojame, prie pat Jordanijos sienos. Nuostabaus grožio miestelis, viskas sutvarkyta, visur gėlės. Dideli svečių namai, su daugybe erdvės, pirmas žmogus, kuris tikrai mielas ir nepanašus i žydą, tai to hostelio savininkas, viskuo mus vaišina, viską pasakoja ir pinigų dar mažiau paima, nei priklauso. Žodžiu, tikrai patiko (pasikontaktuokit, jei reikės koordinačių) …
Būnant prie negyvosios juros, – būtina aplankyti Masadą, – patarimas, daryti tai anksti ryte, kol dar saulė nekepina, visgi – nepamirškite pasiimti geriamo vandens…Apie Masadą, nepasakosiu – įveskite į google, surasit tiek istoriją, tiek vaizdų, tiesiog sakau – must see.
Tel Avivas, jau kitoks miestas, ką pastebėjau, maistas – gan brangus, bet porcijos tiems žmonėms. Senamiestyje, man patiko sendaikčių turgus, tikrai įdomu pasižvalgyti…
Tai tiek šiam kartui. Visad laukiu klausimų ir komentarų…
Visos foto: fotki.com/cabin8crew/
pirmas 
Kavagne 
Aruna