Ir jei Lietuva – ašara Dievo aky, tai Santorinis tikrai Dievo užantis :)))). Sala, kurioje laikrodžiai, atrodo, tiksi lėčiau. Sala, ant kurios lyg netyčia užgriuvęs mėlynas dangus, susilieja su tokio pat mėlynumo jūra ir tau jau sunku suvokti, kur dangus, kur jūra ir kur sausuma…. O dar tas mažutėlaičių cerkvelių varpų gaudesys! Nereikia net užmerkti akių, kad įsivaizduotumei esąs rojuje:).

Taigi…po kelių dienų Atėnuose ir trumpo skrydžio ( Atėnai – Tira – Atėnai bilieto kaina apie 400 lt.) kažkokiu propeleriniu lėktuvu 🙂 mes jau išsvajotoje Santorinio saloje.
Kaip jau sakiau pasakojime apie Atėnus – neaprašinėsiu grožio, pojūčių, vaizdų bei kilusių jausmų. Juk visų jie yra tikrai skirtingi. Esame be galo laimingi ir patenkinti, kad pabuvojome šioje saloje. Nieko panašaus iki tol neteko regėti… Buvome keliavę praktiškai tik po panašaus į Lietuvą kraštovaizdžio ir klimatinių sąlygų šalis. Galbūt todėl ir įspūdis liko toks neišdildomas.
Vien tik mėlyna akyse – kaip pasakytų garbus beveik klasikas Kazys Binkis:)). Vien tik mėlyna, balta, vien tik mėlyna ir balta. Atrodo, kad salos gyventojai jau seniai prisijaukino dangų, jūrą ir akmenį. Nors ir šiandien sala yra seismiškai aktyvi….

O dabar keletas ūkinių pastebėjimų..:)
Sala iš esmės nedidelė. Vos 92 kv. km. (18 / 6). Kraštovaizdis labai įvairus : nuo žemumos dešinėje salos pusėje iki pakankamai aukštų ( didžiausia apie 567m.) kalvų/uolų. Praktiškai jei nesirengiate gulėti prie baseino nuolat, tai be išnuomoto automobiliuko ten nieko nepamatysite. Mašinėlės Santorinyje mažutės….:)))). Tik tokios ir gali pralėkti siauromis gatvelėmis bei vingiuotais kalvų serpantinais. Nuomos kaina nuo 25 eurų parai. Tiesa, jei norėtumėte ir draudimo, tai teks pakloti iki trisdešimties..:). Nuomotis geriau jau pačioje saloje. Tikrai kainuos pigiau nei užsisakant iš anksto internetu.

Saloje mes praleidome savaitę. Pirmą dieną bandėme tik apsižvalgyti aplink:). Per kitas tris dienas, esant puikiam orui, aplakstėme salą skersai ir išilgai:). Temperatūra kovo pabaigoje saloje mus lepino (jei turėsime omeny Vilniaus šalčius). Buvo +18 +20. Tiesą pasakius, sezonas ten dar neprasidėjęs…turistų ne taip daug…Baseinuose vandens nėra, daugelis gyventojų dar tik ruošiasi turistų antplūdžiui, bet… Ramuma ir visur visi keliai atviri mus džiugino.:). Nereikėjo plaktis su kažkuo kaip silkės statinėje :)))))).

Per www.booking.com buvome užsisakę du viešbučius – vieną rytinėje pakrantėje Kamari miestelyje

, o kitą jau Santorinio sostinėje – Tiroje. Tokiu paprastu būdu tris dienas lepinomės saulėtekiais, o kitas tris – saulėlydžiais. Nors pats unikaliausias saulėlydis – Ojoje (ar Ijoje). Pavadinimas tariamas, girdėjome, ir taip , ir kitaip. Pavadinimas pavadinimu, bet saulėtekis išties nepakartojamas….

Dar keletas ūkinių pastebėjimų apie maistą.. Pavalgyti įmanoma už 6 -10 eurų. Viskas priklauso tik nuo to, kurioje vietoje jūs norėtumėte valgyti. Maistas mažesnėse tavernose salos viduryje tikrai nėra brangus. Kavinėse, išsidėsčiusiose beveik ant salos skardžių , be abejo maistas jau daug brangesnis. Kaip sakoma…moki už vaizdą :))). Turėtumėte paragauti graikiškų salotų su fetos sūriu, tsadziki (kažkas panašaus į lietuvišką jogurtą su agurkais ir česnakais), mousaki, jūros gėrybių, keptos ėrienos, pomidorinių kukulių, graikiškos ouzo degtinės su anyžių skoniu ir saldžiojo Santorinio vinsento :).

Graikai – nuoširdūs ir vertina turistus. Kavinėse praktiškai visada jus pavaišins dar ir desertu ( obuoliu meduje ar obuolių sūriu su keptais riešutais).
Būtinai aplankykite Akrotiri kasinėjimus (bilieto kaina ,atrodo, 8 eurai),

pamatykite Ijos unikalų saulėlydį, apvažinėkite juodąjį,

raudonąjį pliažus (baltasis mokamas ir mums ne sezono metu ten nepasisekė pakliūti). Pakilkite į aukščiausią kalvą serpantinu, pasižiūrėkite naująjį uostą. Aplankykite Pyrgos miestelį. Nuvažiuokite iki švyturio ar senųjų malūnų. Šiaip jau….bet kurio viešbučio recepcijoje jums suteiks informaciją bei duos salos žemėlapį. Tikra atrakcija nuplaukti į Neo Kameni salą ( apie 35 eurus).
Graikijoje iš tiesų labai patogu keliauti, nes žemėlapiai praktiškai dalinami nemokamai. Atėnų oro uoste jų ieškoti reikia antrame aukšte info stende.
Saloje yra nemažai privačių maisto prekių parduotuvėlių. Ten galima įsigyti būtiniausias maisto ar buities prekes. Beje, Santorinyje jūs galite įsigyti ir nekilnojamo turto ar žemės sklypelį :))) ( kainos nuo 100 000 eurų iki 300 000 :))) ).
Vienu žodžiu, aplankykite vieną iš nuostabiausių kampelių žemėje – Santorinio salą, kurioje, rodos, net laikrodžiai eina lėčiau…

10 thoughts on “Graikija: Dievo užantis – Santorinio sala. Be ilgų panegirikų, bet su keletu patarimų keliausiantiems..:)”
  1. Gražų tiesiog gražu.
    Kad Italai darboholikai teko pastebėti:) .Bankais nesinaudojome , bet kai benzino kolonėlės mažose miesteliuose dirba iki 18 val buvo idomu Mėginome sekmadienį rasti veikianti supermarkertą tai apartamentų šeiminikė paaiškino,kad sekmadieniais jie tiesiog neveikia.

  2. Manau, kad Italija neįmanoma pasisotinti – ji toookia didelė ir toookia skani kaip neapolietiška pica :)))

    O su tos varnelės nuėmimu perkant Ryanair bilietus tai gal ne taip parašėt, nes aš kaip tik neradau kur jį nuimti, kai pirkau litais, todėl pirkau atskirai atgalinius, kad rašytų kainą eurais. Labai nepalankiu kursu jie skaičiuoja, bet šį kartą aš jiems to neleidau ir 7- iems bilietams išlošiau virš 80 lt 🙂

  3. Kažkaip jau norisi pavasario 🙂 Nors čia ruduo, bet saulytė šviečia…

    Taip Linosa, einu pataisyt. Man pardavė litais, aš nenuėmiau varnelės ir konvertavo į eurus pagal sau palankų kursą…

  4. Nors baigiu susipainiot pati su tais konvertavimais… Bet tikrai litais buvo bendra suma, ir nuskaitė nuo kreditinės daugiau… Na žodžiu, kai kas nors pirksit bilietus, stebėkit, turi būt varnelė ir mažytėm raidelėm parašyta, kad sutinku su ryanair’o valiutos konvertavimo sąlygom, tai jei rasit varnelę, nuimkit ją ir nesutikit 😀

  5. Apie vairavimo ypatumus Romoje teko ne kartą girdėti. O kaip su jais Šiaurės Italijoje?

  6. Kaip rašė Arūna Südtirol ist nicht Italia dėl to bent man vairavimo kultūra priminė Austriją ar Vokietiją.

  7. Tukai, ačiū. Tame pasakojime tiek gėrio aprašyta, kad apie vairavimą net neįsidėmėjau :).

  8. Autostradoj vienintelis automobilis aplenkė iš dešinės, ir mus tai nustebino (iš serijos: kaip jis taip pasielgė, juk gali tik per kairę), tai šį tą pasako apie vairavimo kultūrą 😀
    Tik įprast reikia, kad pas juos posūkiai nebūtini. Bet vairuoja atsargiai ir tvarkingai.

  9. Su dideliu malonumu dar kartą perskaičiau. 🙂
    Mane pakerėjo ežerai. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *