Erelių šalis – Albanija!

Sveiki atvykę į Albaniją, šalį, kurios piliečių Europoje prisibijoma, ir dar daugiau prisibijoma Graikijoje, mat Albanija vis dar viena iš skurdžiausių šalių Europoje, kurios žmonės tiesiog turi mažiau ir kaip mūsų nešventi broliai lietuviai ne kartą pagarsėję kriminaliniais nuotykiais Europoje, taip ir Albanai Graikijoje ar Italijoje, šalyse kur pinigų gausa ir atsargumas. Atvykdami iš Graikijos buvome jau paruošti neigiamų patirčių virtinei, išgirdome istorijas su Albanais, ir buvome pavežti jų, Graikijoj gyvenančių ir grįžtančių po apsipirkimų iš tėvynės, tai dažnas reiškinys dėl kainų skirtumų. Bet tai nesvarbu, nes Albanija yra tikrai kitokia šalis nei vakarai ar rytai, kuri keliautojams mėgstantiems kultūrą, chaosą, draugiškumą – puiki šalis. O mums buvo taip….

Mes keliavome autostopu, ir sutikti žmonės sukūrė subjektyvų vaizdą šalies, ir dar mūsų laimingos subjektyvios akys viską taip susubjektyvino, kad tikriausiai maža bus naudos iš to skaitytojui, bet tikiuos tai tik nuspalvins Albaniją šviesiais ar tamsiais atspalviais.

Taigi, pirmyn į kelią! Pirmasis vairuotojas, kebabinių tinklo savininkas artimiausiame mieste, sužinojęs, kad mes iš Lietuvos, pasakė „komunistai”. Taip, čia turbūt aš iš tos kartos kuri nieko nežinojo apie Albanijos klystkelius, lyginant su tėveliais ir seneliais, kurie taipogi „komunistai, tik labai uždari” ištarė man tik prasitarus apie Albaniją. Taigi vieni apie kitus žinojom kad esam komunistai, o dabar mus tik sieja postkomunistinės žemės ir nauji klystkeliai ieškant laimės. 🙂 Bet Lietuva ir Albanija, abi laisvos šalys, taipogi pro vakarietiškos ir tai nėra labai įdomu.

Komunizmas Albanijoje buvo kitoks nei pas mus.

Enveras Hodža, didysis Albanijos tėvas valdęs 1944 iki savo mirties 1985 metais, šalį modernizavo, kas buvo sveikintina ir logiška tam laikmečiui, tačiau izoliavo susipykęs su Jugoslavija dėl jos agresyvios politikos Albanijos atžvilgiu, vėliau po Stalino mirties ir su Sovietų sąjunga. Enveras Hodža tikrai įdomi asmenybė, buvo tikras komunistas, tikėjęs Stalino ideologija ir kovojęs kad ji liktų neiškraipyta, dėl šios priežasties ir susipyko su sovietais. Būtų likęs be sąjungininkų, be didžiojo brolio, kurio mažai šaliai reikia, jei ne Kinijos Liaudies Respublika. Kultūriškai šaliai komunistinis laikotarpis davė tą išskirtinumą nuo kaimynų, o izoliacija suteikė tą nesusigadintą norą pažinti ir svetingumą. Pavyzdžiui, atvykęs į šalį tikrai negali nepastebėti bunkerių, o priežastis ta kad Hodžos laikotarpiu jų buvo pastatyta 750 tūkstančių 3milijonams gyventojų. Dabar tai kaip žvaigždžių karų dekoracijomis papuošta šalis, man primenanti apie ribas, žmogaus ribas.

Religija islamas ranka pasiekiamas

Tikriausiai tai pirma musulmoniška šalis nuo Lietuvos, arba galim ir atvirkščiai, paskutinė musulmonų salelė vykstant į Lietuvą. Bet Albanija niekados nebuvo labai religinga, komunizmo laikais buvo pasiskelbusi pirmąją ateistine valstybe, ankščiau islamas paveldėtas iš turkų daugiau nei per 400 metų okupacijos. Pietinėje dalyje dominuoja Albanijos krikščionys, Graikų ortodoksai, pakrikštyti nuo Bizantijos laikų, bet tai yra mažesnioji dalis populiacijos.

Pirmasis miestas Saranda, pajūrio miestelis nusėdęs ant vis dar Jonijos jūros pakrantės. Iškart nuotaika pasitaiso kai pamatau violetine apranga policininkus, vėl įkandamas kainas, ir šiltą pajūrio orą. Bet už šiuos malonumus gavome baisią netvarką, tos netvarkos kvapus, vietinių dėmesį ir draugiškumą. Ei, čia vėl aš teigiamai. 🙂 Prisipažinsiu patiko man ta Albanija. Vėl burekai ar byrekai, mes jau čia, far far west, arba vakarų balkanai.

Kelias iš Sarandos į Vliorą – vienas iš nuostabiausių kelionės potyrių pamaitinusių vaizdų vaizdelių tiek, kad net paliko bloga nuo serpantinų daugybės ir albaniško vairavimo ypatumų. Pakartoti norėčiau, bet daug, daug kartų lėčiau, galbūt dviračiu.

Kiek šalyje gyvena žmonių Lietuvoje žmogus paklaustas greitai išdrožtų 3 milijonai. O Albanijoj,viskas yra kitaip, pirmasis mūsų „informatorius” apie 28 metų vaikinas, gyvenantis ir auginantis alyvuoges, mums pasakė, kad šalyje gyvena apie 1,5 mln gyventojų. Antrieji – teisininkas ir verslininkas, truputėli vyresni pašnekovai išgirdę mūsų žinias pradėjo juoktis ir sako, kad čia informacija kokių 1980 metų, o dabar gyvena 6 mln gyventojų. Namie patikrinu wikipedijoj, o gi – 3,5 milijono. Labai paprasta tiesiog išvedi vidurkį.

Berat tūkstančio langų miestas.

Atvykęs į Albaniją norėjau pamatyti nors vieną UNESCO saugomo paveldo objektą(iš trijų Albanijoje: Gijokaster ir prie Sarandos) ir tai tapo Beratas. Nes tai vienas seniausių Albanijos miestų. Osmanų architektūra išsipuošęs. Stūkso ramiai vidury šalies.

Tai tokia ta Albanija, drąsinu visus neaplenkti ir galbūt liksite jūs taip pat sužavėti.
Mano dienoraštis
osmandas.wordpress.com

10 thoughts on “Albanija: Erelių šalis”
  1. Šaunuolis. Labai išsamiai aprašyta, sunku atsitraukti nuo įspūdžių. Laukiu tęsinio.

  2. O, kaip smagu skaityti!!!!
    Tik nuotraukų mažoka 🙁
    Aš pagal jūsų ankstesnę kelionę savo būsimą planuoju 🙂

  3. Neilgai laukus, jau ir pirmoji dalis :):)) Apokai, turbut nauja fotika isigijai. Nuotraukos superines

  4. Tikrai, pagaliau sulaukėme :))) Nors man irgi sunkiai rašosi – prieš tris savaites grįžau, o galvoje dar tuščia 🙂
    Tikiuosi to metinio draudimo nepradanginai? Nes ten draudžiamas vairuotojas, todėl jei kitąmet atostogausi anksčiau, tai galios tas pats 🙂

  5. Siaip viskas puiku, bet kaip automobiliniu kelioniu megejas nusivyliau – jau ir toks automobiliniu kilometru korifejas kaip Apokas per Europa skrenda, o kaip idomu buvo is metu i metus skaityti visus pasivazinejimus per Europa. Pats siemet nebuvau isvaziaves, tai dar ir svetimu tikru kelioniu neiseina pasiskaityt 🙂

  6. Senasis fotikas nudvėso dar pernai Leboje, o šitas naujas, tai paprasčiausia „muilinė”, pritaikyta kišenėje vežiotis, bet technologijos vietoj nestovi, todėl ir „muilinė” su 10Mpix.
    Metinį draudima ir ėmiau būtent su tokia intencija, bet ten draudžiamos teisės, todėl dabar negaliu pasikeisti senųjų į naujas, o dėl kitų metų planų irgi nieks neaišku, gal ir pravers.
    Passauer, labai apgailestauju, kad nuvyliau, bet toks gyvenimas, o ir priežastis , manau, paaiškinau jau pradžioje.
    Planuose yra keletas didelių automobilinių kelionių, tik laike dar neišsidėstė, o artimiausiu metu, turbūt , kad ir kaip bebūtų gaila, teks truputį ir paskraidyti.
    O šiaip, yra ne vienas neaprašytas pasivažinėjimas, gal prisiruošiu, nes ir pačiam įdomu dar kartą ekrane pralėkti, kol neišsitrynė iš atminties.

  7. Tik ką pats sugrįžau iš kelionės, dar galva sunki, bet ryt ar poryt perskaitysiu. Nuotraukos tikrai puikios, mano aparatas irgi jau šleivoja ir kažką vis skaičiuoja be mano prašymų.

  8. NUOSTABUS PASAKOJIMAS, LABAI LAUKIU TĘSINIO. šIEMET NEBUVAU NORMALIŲ ATOSTOGŲ, TAD SKAITANT ATRODO, KAD PATI TEN PABUVOJAU. BEJE, ISPANIJOJE DAR VISAI NESU BUVUSI, PLANUOJU KITĄMET, TAD ITIN PRAVERS ĮSPUDŽIAI 🙂

  9. Bus, bus tęsinys, pradėjau rašyti ir užstrigau, su laiku truputį striuka:(((

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *