Kiekvienas, užklydęs į Čivita-de-Bagnoredžio miestą (it.k. Civita de Bagnoregio), kaip mat lieka juo sužavėtas. Ir tai visai suprantama. Čivita-de-Bagnoredžas – tai be galo unikalus, nuo aplinkinio pasaulio natūraliai izoliuotas miestas, pasižymintis nepaprastu grožiu ir ore tvyrančia ramybe.


Tai nerūpestingo italų gyvenimo simbolis, į kurį permainos atsėlina labai lėtai ir gyvenimas dažniausiai teka visiški atskirai nuo šiandieninio modernaus pasaulio. Todėl, vos įžengus į Čivitą, galima pajusti, kaip kiekviena atskira miesto detalė atsiduoda istorija.


Čivita stovi ant aukštos kalvos, Viterbo provincijoje ir žvelgia į Tibro upės slėnį. Miestas nutolęs apie 145 kilometrus į šiaurę nuo šalies sostinės Romos. Turistams lengviausiai pasiekiamas pėsčiomis, nuo artimiausio Bagnoredžio miesto.


Manoma, kad Čivitos miestas buvo įkurtas maždaug prieš 2500 metų ir dėl žemės drebėjimų bei erozijos padarinių XIX amžiuje tapo panašus į nuo pasaulio atskirtą salą, kurią galima pasiekti tik pėsčiomis ir tik vieninteliu ilgu senoviniu tiltu.


Vietiniai gyventojai jį vadina il paese che muore, ką išvertus į lietuvių kalbą reiškia “mirštantis miestas „. Čivitos gyventojų skaičius apsiriboja vos 14 žmonių ir kačių čia dažniausiai galima sutikti daugiau nei gyventojų. Tačiau vasarą, atostogų sezonu, gyventojų skaičius Čivitoje išauga iki 100, mat tyli ir atsiskyrusi vietovė lyg masalas traukia ramybės pasiilgusius turistus.


Čivitos mieste nėra nieko labai įdomaus, ką galima būtų aplankyti. Be abejo, dėl tokios izoliuotos padėties jis nenukentėjo nuo karinių negandų ir išliko labai mažai pakitęs, todėl, klaidžiojant siauromis gatvelėmis, įdomu pasimėgauti architektūra. Kai kurių pastatų amžius siekia net kelis šimtus metų.


Miesto širdyje stovi bažnyčia. Tai svarbiausia vieta, kur prasideda visos šventinės procesijos ar festivaliai. Apsilankę bažnyčios viduje galite išvysti senų meno kūrinių ir Šv. Bonaventūros palaikus, kuris gimė šiame mieste ir buvo jo sergėtojas. Mieste taip pat stovi senas malūnas. Nesunkiai rasite ir etruskų urvus.


Pagrindinėje Čivitos gatvėje įsikūręs vyno rūsys, kuriame galima ne tik paragauti vietovėje brandinamų vynų, bet ir pasimėgauti geriausia vietos virtuve.


Kiekvieną atvykėlį Čivita nesunkiai suvilioja nepaprastai gražiu kraštovaizdžiu, autentiška itališka buitimi ir, žinoma, ramybe. Tai puiki vieta turistams, norintiems pasimėgauti atostogomis, nieko neveikiant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *