Pilių maršrutas

Dauguma išlikusių Lietuvos pilių yra išsidėsčiusios Nemuno upės dešinėje – buvusioje pasienio riboje tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Teutonijos teritorijos.

Kaunas. Kaunas įsikūręs Nemuno ir neries santakoje, pirmą kartą paminėtas 1361 m. Po Žalgirio mūšio Kaunas sparčiai augo ne tik būdamas LDK sudėtyje, bet ir priklausydamas carinei Rusijai. 1920-1939 m. Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Vertingiausia miesto dalis – senamiestis, kurio pabaigoje įsikūrusi Kauno pilis.

Raudondvario pilis. Raudondvario pilis – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Pilyje šeimininkavo J. Kosakovskis, J. ir  B. Radvilos, Vorlovskis, Zabielos, o nuo XIX a. pr. – grafai Tiškevičiai. Jie pastatė bažnyčią ir kleboniją, restauravo pilį, įkūrė parką. Daugelį kartų atstatyta renesanso stiliaus pilis dabar turi neogotikinių bruožų. Dabar pilyje veikia Lietuvos žemės ūkio inžinerijos instituto mokslinė biblioteka, Raudondvaryje gimusio kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus.

Veliuonos dvaras. Veliuonos dvaras – vienas stambiausių, impozantiškiausių medinių klasicistinių dvarų Lietuvoje.  Dvaras yra minimas jau Žygimanto Augusto laikais. 1818 – 1820 m. dvaro sodybą perėmę Zaleskiai  pastatė puošnius vieno aukšto medinius klasicizmo stiliaus rūmus su keturių kolonų portiku. Maždaug tuo laiku greta rūmų buvo įkurtas ir nedidelis, bet puošnus, egzotinių augalų turtingas mišraus stiliaus parkas, kuris ir šiandien džiugina savo grožiu ir savitumu. Dabar dvaro rūmuose įkurtas Veliuonos krašto muziejus.

Raudonės pilis. Iki XVI a. Raudonė buvo karališkasis dvaras. XVI-XIX a. Raudonės pilies ansamblis buvo vienas ryškiausių renesanso architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo nugriautas pilies bokštas ir dalis pietinio korpuso. Pokariu metu jie buvo atstatyti, o pilyje įsikūrė mokykla. Šiuo metu galima užlipti į bokštą ir Pasigrožėti Nemuno slėniu.

Panemunės pilis. Panemunės pilis, įkurta 17 a.pr., stovi parke ant aukštos kalvos, šalia – penki kaskadiniai tvenkiniai. Pilis buvo skrita ne gynybai, tai reprezentacinių rūmų tipo pilis. Skalndo legenda, kad po pilimi iškastas tunelis, besijungiantis su kitu Nemuno krantu. Po 1831 m. sukilimo pilis buvo apleista, tik po Antrojo pasaulinio karo ji buvo užkonservuota.

Jurbarko dvaras. Žinoma, kad nuo 14 a. Jurbarkas buvo karališkasis dvaras, kurį valdė karalienės. Iš jų labiausiai žinoma LDK Žygimanto II žmona Bona. Vėliau čia šeimininkavo  Radvilos, o  19 a. naujieji šeimininkai Vasilčikovai čia pastatė stilingus rūmus, du fligelius, cerkvę. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sodyboje gyveno ir kūrė iškilus tarpukario metų Lietuvos skulptorius Vincas Grybas. Dvarvietėje veikia Jurbarko krašto muziejus.

Kazikėnų dvaras. Nuo 1770 m. karališkojo domeno ir justicijos valsčiaus centru buvo Kazikėnai, kuriuose tuomet kaupėsi pagrindinės valdžios bei aptarnavimo įstaigos. Tuomet Kazikėnų dvaras buvo centras. Kazikėnų dvaras yra rekonstruotas ir šiuo metu lankoma vieta, kur laikomi žirgai.

Rambyno kalnas (Lumpėnai). Rambyno kalnas, privertęs Nemuną pasukti į vakarus, iškilęs virš jūros lygio 46 m. Šiuo metu Rambyno kalnas yra tik nedidelė buvusio kalno dalis. 1992 metais čia įkurtas Rambyno regioninis parkas, pats kalnas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip mitologinis objektas. Saugoma teritorija  užima  4520 hektarų.

Pagėgiai. Pagėgiai istoriniuose šaltiniuose paminėti dar 1281 m. Pagėgių krašto istorija neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos istorijos. Spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis metais (1864-1904) Pagėgių krašte driekėsi pagrindiniai knygnešių keliai. Aktyvus Pagėgių krašto kultūrinis gyvenimas išugdė nemažai žmonių nusipelniusių prieškario Lietuvos kultūrai.

Šilutės dvaras. Šilutės dvaro kompleksas yra šalia Šilutės miestelio. Šilutės dvaras – vienas iš ryškesnių santūrių formų vėlyvojo klasicizmo stiliaus statinių, būdingų Klaipėdos kraštui. Dvaro rūmai pastatyti 1819 m.  19 a. dvaras nuomodavo paštui arklius. Vėliau, netekęs šių pajamų, nusigyveno. 1892 m. dvarą įsigijo iš Klaipėdos kilęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Hugo Šojus (Hugo Scheu). Jis gerai mokėjo lietuvių kalbą, buvo baigęs žemės ūkio mokslus, domėjosi ir rinko tautosaką. 19 a. pab.– 20 a. pr. jis rekonstravo rūmus, sutvarkė  angliško tipo parką su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais, pasodino 150 veislių medžių ir krūmų, nutiesė takus. 

Švėkšnos dvaro parkas ir vila „Genovaitė”. Švėkšnos dvaras pirmą kartą paminėtas 1509 m. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs. Taip atsirado keturi dvarai – Švėkšnos, Vilkėnų, Stemplių ir Gedminaičių. Švėkšnos šeimininkas A. Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, į Švėkšną atvykstančius puotauti, medžioti. Todėl 1880 m. jis šalia senojo dvaro pastatė puošnią vilą „Genovefa“ („Genovaitė”), kurią juosė įspūdingas parkas. Vila buvo reikalinga ir šeimos šventėms (“majovkoms”) rengti. Šiuo metu viename iš Švėkšnos dvaro pastatų, esančių Švėkšnos parko teritorijoje, yra įsikūręs Šilutės muziejaus filialas.Nuotrauka 64

Klaipėda. Klaipėda – miestas ant Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų. Jis įkurtas 1252 m. Dabar tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas, pramonės ir kultūros centras, ilgai veiktas vokiečių, tačiau išlaikęs nacionalinį identitetą. Norint pažinti Klaipėdą, reiktų aplankyti miesto senamiestį ir centrą, “Jono kalnelį”, Jūrų muziejų.