Troja

Troja buvo faktinis ir legendinis senovės miestas stovėjęs dabartinės Turkijos šiaurės vakarų regione – Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje, prie Dardanelų sąsiaurio. Legendinę Troją išgarsino Trojos karas, aprašytas Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Ji taip pat minima Vergilijaus poemoje „Eneida“.

Bandomusius istorinės Trojos kasinėjimus 1865 metais pradėjo anglų archeologas Frankas Kalvertas (angl.k. Frankas Calvert). 1868 metais prie jo prisijungė turtingas vokiečių verslininkas Heinrich Schliemann, o dar vėliau ir dar keli tyrinėtojai. Vietovėje atlikti kasinėjimai atskleidė net kelių miestų, pastatytų skirtingais istoriniais etapais griuvėsius. Aptikti pėdsakai datuojami nuo 5000 m.pr.Kr. iki 50 metų. Viena iš kasinėjimo vietų  – Troja VIIa – laikoma istorinės Trojos griuvėsiais.

1996 m. Turkijos vyriausybė paskelbė šią archeologinę vietovę ir jos apylinkes Istoriniu Nacionaliniu parku ir suteikė jai oficialų Trojos pavadinimą.

Siekiant paskatinti turizmo verslą, šalia archeologinės vietovės išdygo gyvybingas miestelis. Dabar tai, – populiari, UNESCO saugoma, tačiau stipriai komercializuota Turkijos lankytina vieta, su dideliu mediniu arkliu, suvenyrų parduotuvėmis ir muziejumi.

*   *   *
Su Trojos karu susiję daugybė senovės graikų legendų. Pati žymiausia yra Trojos arklio legenda.

Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti. Tada Odisėjas sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjus (Epeius), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana, siekiant taikos.

Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o nudžiugę trojėnai, nepaklausę žynio Laokoono ir pranašautojos Kasandros perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai sulaukė tinkamos progos, iššoko iš arklio ir nužudė sargybinius, tada atvėrė Trojos miesto vartus savo paslapčia sugrįžusiai kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, dauguma jo gyventojų žuvo.

*   *   *

Trojos arklio legendos istoriškumas abejotinas, nes remiasi tik Homero tekstais. Tačiau ji buvo labai populiari tiek Antikos laikais, tiek ir dabar. Dabartinėje Trojos teritorijoje irgi stovi 10 metrų aukščio Trojos arklys ir yra gausiai lankomas turistų, ypač vaikų. Šį arklį sukūrė Turkijos amatininkas Izzet Senemoglu.

Galima paminėti, kad be šio Trojos arklio, gretimame pajūrio Čanakalės kurorte (turk.k. Çanakkale) stovi dar vienas Trojos arklys, pastatytas 2004 metais, Holivudo filmo „Troja” scenoms. Sakoma, kad po filmavimo Bradas Pitas padovanojo šį arklį Čanakalės miestui.

Daugumos nuomone jis geriau atspindi legendinį Trojos arklį, kadangi yra pagamintas iš pjautinės medienos juostelių surištų virvėmis. Šis arklys dar vadinamas „Holivudo Trojos arkliu“ arba „Brado Pito Trojos arkliu“. Tikslios Holivudo Trojos arklio koordinatės: 40.152080,26.405465. O Trojos arklio koordinates, kaip ir visada, rasite žemėlapyje, viršuje.