1945 metų vasario 13 dieną, II Pasaulinio karo pabaigoje, stambių oro antpuolių metu Drezdeno senamiestis buvo praktiškai visas sulygintas su žeme. Tarp daugybės nušluotų pastatų buvo ir keli, iki tol laikyti gražiausiais ir įspūdingiausiais Vokietijoje. Pvz. Drezdeno „Mūsų Motinos“ bažnyčia (vok.k. Frauenkirche), Cvingerio ir Semper-operos rūmai (pastaba: visi pastatai  dabar atstatyti).


Drezdeno bombardavimas iki šiol yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų Sąjungininkų veiksmų, per II Pasaulinį karą. Civiliniai objektai nebuvo išskirti iš karinių, ko pasekoje buvo sunaikini ne tik svarbūs istoriniai architektūros paminklai, bet dar žuvo apie 25 tūkst. nekaltų civilių gyventojų.


„Sujaudinęs aidas” – tai meninė instaliacija, įkurta vaizdingoje 500 metų senumo Briulo terasoje (vok.k. Brühlsche terrasse), dažniau dar vadinamoje „Balkonu į Europą“. Ji žvelgia į vaizdingą Elbės upės slėnį ir kitoje upės pusėje iš pelenų prikeltą Drezdeno senamiestį. Gyvenimas dabar čia atrodo ramus ir taikus, bet įkurtos meninės instaliacijos dėka, galite sugrįžti į tą lemtingą ir visai netaikią dieną.

„Sugraudinusio aido“ instaliacijos iš išorės nesimato. Apie jo egzistenciją byloja tik keturios mažos lentelės šalia terasos turėklų, kurios informuoja, kokioje pozoje turite stovėti, kad išgirstumėte jaudinantį Drezdeno bombardavimą.


Priėję prie terasos krašto ir, alkūnėmis atsirėmę į metalinius turėklus bei ausis prisidengę rankomis, išgirsite kūną virpinančius garsus, iš kurių ryškiai išsiskiria lėktuvų kauksmas ir sproginėjančių bombų kurtinantis triukšmas. Tai neįtikėtina. Tačiau tai patirsite, tik atsistoję tiksliai tokioje pozoje, kaip aprašyta.  


„Sugraudinusio aido“ meninę instaliaciją sukūrė Berlyno Meno akademijos studentas Markusas Kisonas, 2007 metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *