Įspūdingoji Fingalo ola per amžius įkvėpė daugybę menininkų ir kitų garsių pasaulio įžymybių. Apie šią olą sukurta daug senovės keltų legendų, net muzikinių uvertiūrų ir šiuolaikinio meno kūrinių. Karalienė Viktorija, Metju Barney, Žiulis Vernas, Pink Floidai – visus šiuos garsius vardus vienija viena paslaptinga vieta – Fingalo ola, išsiskirianti iš kitų olų, tik jai būdinga neįprasta istorija ir geologija.


69 metrų ilgio ir 69,2 metrų aukščio Fingalo olą negyvenamoje Stafo saloje prieš milijonus metų išdaužė jūra. Ir nuostabiausia yra tai, kad jos vidines sienas sudaro taisyklingų šešiakampių bazalto stulpai.

Ši ola buvo puikiai žinoma senovės Airijos ir Škotijos keltams. Galai vadino ją Uamh-Binn (išvertus į lietuvių kalbą „Melodijos ola”), laikė ją gamtos stebuklu ir apipynė legendomis.

Panašios sandaros, kaip ir Fingalo ola, Airijoje yra Milžinų kelias, apie kurį mes pasakojome jums anksčiau. Tiek Milžinų kelias, tiek Fingalo ola susiformavo tuo pačiu metu – prieš 60 milijonų metų, kai Šiaurės Amerikos ir Euroazijos atsprūdyje susidarė lavos plotai. Šaltuose Atlanto vandenyse lava, greitai kietėdama, traukėsi ir suskilinėjo į tūkstančius pailgų šešiakampio formos figūrų. Iš tokių formų yra sudaryta didžioji Stafo salos dalis.


Žinomoje airių legendoje, apie milžiną Finą Makulą, pasakojama, kad abu šie objektai yra tilto liekanos, kurį Finas pastatė, norėdamas susikauti su škotų varžovu – milžinu Benandoneriu. Legendą apie tai galite paskaityti čia: http://www.mytrips.lt/Idomybes/Milzinu-kelias/104.

Oficialiu Fingalo olos atradėju laikomas gamtininkas seras Joseph Banks, kuris užklydo į ją 1772 metais. Tačiau labiausiai olą išgarsino vokiečių kompozitorius – Mendelsonas. Apsilankęs oloje jis buvo taip sužavėtas ir įkvėptas jos grožio, kad nusprendė sukurti jai atskirą uvertiūrą, pavadintą „Hebridų uvertiūra“, dabar geriau žinoma tiesiog kaip „Fingalo ola“. Manoma, kad originalus kūrinio pavadinimas kilo nuo įspūdingų garsų, kuriuos kartais galima išgirsti skambančius oloje.


Tais pačiais metais garsus anglų dailininkas J. M. V. Turneris nutapė paveikslą „Stafa, Fingalo ola” ir iškėlė olą į „žvaigždes“. Tuomet ji akimirksniu išaugo iš mažai kam žinomo gamtos stebuklo į svarbią turistinę lankytiną vietą. Nuo to laiko į ją užsuko daugybė įžymybių: visa eilė garsių Didžiosios Britanijos poetų, kompozitorių, dailininkų. Fingalo olą aplankė net pati Karalienė Viktorija bei nepailstamas keliautojas ir nuotykių ieškotojas Žiulis Vernas. Aplankęs olą Vernas rašė: „Šis didžiulis urvas su savo paslaptingais šešėliais, tamsa, samanomis padengtomis sienomis ir nuostabiais bazaltiniais stulpais, padarė man ryškų, neišdildomą įspūdį ir įkvėpė knygai „Žaliasis spindulys“ (Le Rayon Vert)“. O štai, novelistas seras Valteris Skotas aprašė Fingalo olą kaip  „…vieną išskirtiniausių, kada nors regėtų vietų, kuri viršijo visus lūkesčius“.

Fingalo ola iki šiol vilioja turistus ir įkvepia ištisas menininkų kartas. Ji priklauso Nacionaliniam gamtos rezervatui. Pamatyti ją  galima išsipirkus kruizą. Vietinių kruizinių kompanijų laivai reguliariai praplaukia olos pašone tarp balandžio ir rugsėjo mėnesių. Galima ir laiveliu nuplaukti į Stafo salą, o iki olos nukeliauti pėsčiomis, žingsniuojant nuo vieno šešiakampio stulpo link kito.


Fingalo ola – tai įspūdingo dydžio gamtos kūrinys, kuris nuostabiais savo garsais ir spalvomis pakeri visus lankytojus. Aplankykite ją.

One thought on “Fingalo ola”
  1. Tikrai smagi vieta aplankyti, palieka didelį įspūdį. Be to ir pačioj saloj pasivaikščioti, pamenu buvo visai nieko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *