Kelionės data: 2008-03-29 – 2008-04-05
Skrydis: Vilnius International Airport [VNO] – Hurghada International Airport [HRG]
Aviakompanija: Aurela
Temperatūra: 29-33C
Biudžetas: ~4600 Lt. (2 žmonės)
Egiptas yra šiaurės rytų Afrikos valstybė. Egiptiečiai yra gausiausia šiaurės rytų Afrikos tauta. Egiptas garsus senųjų civilizacijų palikimu ir pasaulinio masto istoriniais paminklais: piramidėmis, sfinksu, šventyklomis ir faraonų kapais. Šiandien Egiptas yra svarbus politinis ir kultūrinis arabų pasaulio centras. Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykumoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas. Egiptas yra labiausiai apgyvendinta šalis Vidurio Rytuose ir antra pagal dydį Afrikos žemyne. Egiptiečiai yra didžiausia šalies etninė grupė – 98 % visos populiacijos. Didesnės etninės mažumos yra arabų beduinai, berberai ir senovės nubiečiai, daugiausiai gyvenantys aplink Nilo upę.
Visa tai ir dar daugiau žinojau prieš vykdamas į Egiptą. Kodėl Egiptas? O viskas buvo taip, pavasaris, kovo vidurys, pilna sniego, šaltoka… brrrr. Sėdžiu darbe per pietų pertrauką, sakau reikia užsukti į Novaturo puslapį, paskaitinėti forumą (neturėjau jokio ketinimo įsigyti kelionę, tuo labiau, jog atostogas dar tik po kelių mėnesių). Egiptas, paskutinės minutės pasiūlymas 899Lt, išvykimas po savaitės. Pagalvojau, gal ir nieko pabėgti kur šilta, ilgai nedvejojau ir nulėkiau į kelionių agentūrą įsigyti kelionės. Aišku ta paskutinės minutės kaina yra be vizų, pervežimų, vakarienės ir kitokių smulkmenų (bendroje sumoje gavosi 1300Lt žmogui). Nuperku kelionę dviems, bet apie ją žinau tik aš vienas – bus staigmena.
Net nespėjau sureaguoti kaip pralekė savaitė ir jau anksti ryte sedėjome Vilniaus aerouoste. Skrydis su pirmąją lietuviško kapitalo aviakompanija “Aurela”. Šaunu, galima sakyti „full service”, gaivieji gėrimai ir maitinimas nemokamai. Pasistiprinus galima ir luktelėti keletą valandėlių iki nusileidimo. Nors skridau nebe pirmą kartą ir pasaulio buvau matęs, bet vaizdai leidžiantis Hurgados aerouoste pritrenkė. Neapsakomas kontrastas tarp ryškiai geltonos ir skaisčiai žydros. Šalis kuri užburia savo spalvom, geltona-mėlyna. Nors spalvos tik dvi, bet jų derinys užgožia visas kitas ir niekam čia nereikia žalių pievų ir miškų. Tik išlipus iš lėktuvo pasitinka du visai malonūs dalykai, pirma – +28C ir švelnus gaivinantis vėjelis, antra – egiptiečio skardus rėkimas prie pasų kontrolės: “Pasas bė vyrselia, pasas bė vyrselia”. Va taip aš atsidūriau pirmą kartą Afrikoje, visai neplanuotai, ekspromtu, pasiėmęs papildomai savaitę atostogų. Afrika, sako afrika gali užburti visam. Taip, tai tikra tiesa.
Dabar trumpai apie gyvenimo ypatumus. Viešbutis ** (Viešbutis), turbūt prastesnio ir pigesnio jau nebegali būti į kurį veža kelionių agentūros. Komentarų apie viešbučio baisumą buvau prisiskaitęs begales, bet manęs jie neišgasdino. Viešbutis nėra toks blogas, man patiko, jaukus baseiniukas, gan didoki kambariai, bariukas – toks kaip vietinių rajonuose, randasi pačioje Sakaloje ir kas keisčiausia kambariuose yra šaldytuvai (kai kuriuose 4* viešbučiuose to nėra). Tikrai negaliu skųstis, tuo labiau viešbutyje buvome tik tiek, kad teko valgyti tik dvejus pusryčius ir dvejas vakarienes.
Egipte viešėjome dar tada, kai prie visų viešbučių stovėdavo automatais ginkluota apsauga ir ekskursijos vykdavo konvojaus principu, lydimos ginkluotų karininkų (čia taip po 1998 metų išpuolių prieš turistus). Visas ekskursijas pirkome per vietines agentūras – kainos 50% mažesnės negu iš Novaturo ar TezTuro. Egiptas – tokia šalis kurioje buvo beveik 100% Lietuvos gyventojų, tad nėra ko labai daug plėstis kalbomis, viskas matosi fotoreportaže. O aplankėme TOP-POP turistines vietas: Giftūno sala, Kairas, išvyka pas beduinus ir t.t.
Egiptas iš viršaus
Beduinai ir dykuma
Raudonoji jūra
Raudonoji jūra – yra vidinė Indijos vandenyno jūra tarp Afrikos ir Azijos. Tai pati šiauriausia tropinė jūra. Kaip ir dažnu atveju, esama ne vieno vardo kilmės aiškinimo. Jis dažnai siejamas su sezoniniu melsvabakterių pagausėjimu vandens paviršiuje, kai vanduo nusidažo raudonai. Kitas įdomus Raudonosios jūros vardo kilmės aiškinimas siejamas su pasaulio šalių pavadinimais, nes kai kuriose šio regiono kalbose pasaulio šalys buvo vadinamos spalvomis, būtent, raudona būdavo asocijuojama su pietumis, taigi Raudonoji jūra buvo „pietų jūra“. Raudonosios jūros ekosistema turtinga ir įvairi. Čia veisiasi virš 1100 rūšių žuvų ir apie 200 rūšių koralų. Ypač palankios žuvims sąlygos susidariusios koraliniuose rifuose. Raudonojoje jūroje aptinkamos 44 ryklių rūšys, įskaitant tokias plačiai žinoma rūšis kaip didysis baltasis ryklys, tigrinis ryklys, bangininis ryklys. Raudonoji jūra yra šiauriausias Pasaulinio vandenyno vandens telkinys, kuriame auga koralai. Jie išilgai kranto linijos driekiasi apie 2000 km. Rifų amžius 6000-7000 m.
Gizos piramidės
Piramidės stovi dykumingoje Gizos plynaukštėje Kairo pakraštyje. Šis senovės paminklų kompleksas apie 8 km nutolęs nuo senojo Gizos miesto šalia Nilo. Cheopso piramidė, priklausanti Gizos piramidėms, yra vienintelis iki šių laikų išlikęs senojo pasaulio stebuklas. Tris didžiausias piramides pastatė Ketvirtosios dinastijos faraonai. Tai Kufu (Cheopso), Kafrė (Chefreno) ir Menkaurė (Mikerino). Tai buvo svarbiausi trijų atskirų laidojimo kompleksų, iškilusių 2590 m. pr. m. e. – 2506 m. pr. m. e. statiniai. Kiekviename komplekse buvo ir po laidojimo šventyklą, stovėjusią į rytus nuo piramidės. Piramidės pastatytos iš akmens luitų, sveriančių iki 15 tonų. Kadaise piramidės buvo apmūrytos plytomis, bet per tūkstantmečius didžioji jų dalis nulupta ir sunaudota kitiems pastatams. Dėl to piramidžių aukštis sumažėjo.
Kairas
Kairas – miestas šiaurės Egipte, didžiausias šalies ir visos šiaurės Afrikos miestas. Tai ilgametė Egipto sostinė, kurioje gyvena 25 mln gyventojų (su priemiesčiais). Miestas išsidėstęs abipus Nilo, prie šios upės žiočių. Šioje vietoje gyventa jau daugiau kaip 6000 metų, ir tai buvo svarbi vieta daugeliui Egipto civilizacijų. Šiame mieste yra daug tiek vakarietiškos, tiek ir rytietiškos kultūros bruožų, čia susilieja sena ir nauja. Tačiau Kaire yra daug socialinių-ekonominių problemų, dideli skurstančiųjų kvartalai, nevisiškai išvystyta infrastruktūra.
Egipto vaikai
A6
Šaunuolis. Nuotraukos pranoko susidarytą galvoje Brazilijos stereotipą. Ir kiek suprantu Alvydas su draugais nenukentėjo nuo nusikaltėlių. Pas mane Brazilijos įvaizdis buvo: nusikalstamumas, karštis, brangu, po to gražu , įdomu. Be apsaugos vaikščiojo po Rio ir nenukentėjo. Mane teigiamai pritrenkė straipsnis, sulaužė Brazilijos štampą galvoje. Nuotraukos, gamtos elementai tai kažkas naujo, nematyto. Su brazilų šeima susirašinėju apie 20 metų, jų atsiųsti vaizdai puošia butą, albumas- knygų lentyną. Prieš kelis metus kvietė mane į Braziliją, buvo sugalvoję mane vežti autobusu nuo Rio iki Fortalezos į tarptautinę konferenciją. Aš dėl kainos ir atstumo net praleidau pro ausis kvietimą. Manau Alvydo kelionė keičia žmogaus, ypač keliautojo „pamatyto’ ir „pamatytino’ skalę, kartu kelia naujus iššūkius.
Cesiau,
žmonės visur buvo labai malonūs, gatvėse, viešbučiuose, paplūdimiuose, neįkyrūs prekybininkai. Šiek tiek mažiau kultūringesni būna savaitgaliais, kai iš favelų į paplūdimius nusileidžia tūkstančiai jų gyventojų. Tada paplūdimiuose atsiranda šiokia tokia įtampa, reikia būti akylesniam. Aš pirmiausiai nusipirkau bilietus, paskui prisiskaičiau tų visų „baubukų”, ir skridau su šiokia tokia baime, tačiau realybė visas mano baimes panaikino.
Kompanija nevelka, no bardzo pšijemna, fantastiniai vaizdai, geras maistas ir dar kur- Brazilijoj 🙂
O jau krioklių grožis….. iš karto tik pamačius pavadinimą pagalvojau, kad krioklių neaplenksit
O dar bus – taip????
Arunai,
taip, kelionė buvo tikrai nebloga.
Malonu išgirst pažįstamus balsus, turiu mintyje, pamatyt pažįstamus vardus.
Nelabai aš čia moku rašyt, pasimetu, ką ir apie ką reikia. Visur apie viską jau seniai parašyta, na ,apie Argentiną,tiksliau ,apie Boenos Aires dar šiek tiek parašysiu. Apie Paragvajų ir Urugvajų gal ne, įspūdžių ir iš ten nemažai, bet ten trumpai buvom
Puikus pasakojimas, labai lengvai ir maloniai skaitėsi.
Smagu skaityti naujus įspūdžius, nuotraukos, kaip visada , fantastiškos, gaila tik, kad Vytas sunaikino dalį, reikėtų kartais padubliuoti:))). O kur baltos, Benderiškos kelnės Rio de Ženeire?:DDD
Na va, kaip malonu vis žinomus vardus pamatyti.
Su tom baltom kelnėm, kažkaip, nepagalvota. Jei anksčiau kas būtų priminę Ostapą Benderį, ko gero būčiau užsimovęs ir aš. Juk malonu kartais pakvailiot. Tiesą pasakius, kvailiot man visada patiko, ir vis dar nepakyrėjo.
Perskaičius pagalvojau, kad Alvydui knygas reikia rašyti – taip įdomiai jo pasakojimai skaitosi, o jis čia komentaruose kuklinasi – ,, nelabai aš čia moku rašyti” 🙂 Labai smagu buvo skaityti, gėlės kaip visada nuostabios, o dabar dar ir paukščių puokštė 🙂 Lauksime tęsinio.
Pagaliau su malonumu įveikiau pasakojimą ir aš. Žinoma, kad puikiai parašyta! Dėkui Alvydai. Smalsu, kur toliau?
Tik man keista buvo skaityti apie nesaugumą. Niekad nebuvau pagalvojus, kad tai nesaugi šalis. Na žinoma, vagiliaujančių piliečių yra ten pakankamai, bet gi tokių pilna visur.
Turiu kelis labai gerus draugus brazilus, jie savo šalį be proto giria ir pasakoja apie nuostabias lankytinas vietas, puikius nacionalinius parkus. Todėl vis dar nevažiuoju ten, nes tai kelionei labai daug laiko rekės paskirti. Reik susitaupyt pakankamai atostogų 🙂
linosa,Ra – ačiū,
dėl saugumo: aš jokių nepatogumų nepatyriau, mano draugai irgi. Tačiau ten visokių istorijų girdėjom nemažai, rusų turistė skundėsi, kad jai iš seifo prapuolė dalis pinigų, prie manęs buvo priėjęs policininkas ir rekomendavo su savimi nesinešioti rankinės, atsieit, gali primušt, atimt ir t.t. Na, be rankinės aš nevaikščiojau, turiu gi kažką neštis rankose, kad nuolat negalvočiau , kad kažkur kažką pamiršau ar pamečiau. Ir nieko neatsitiko, tačiau tokių pat patarimų susilaukiau ir iš vietos gyventojų. Visi blogas istorijas sieja su fafelų gyventojais. Tai tiek to saugumo – nesaugumo, mums visi buvo labai malonūs.