2019 metų kelionė kiek skyrėsi nuo ankstesnių. Keliavome ne su draugais, o su beveik pusės metų kūdikiu. Reikėjo, kad būtų šilta lapkritį, būtų gamtos, kultūros objektų ir nedideli atstumai – Malta pasirodė tam tinkamiausias variantas. Orai buvo neblogi, pirmas dienas buvo apie 25 C, vėliau nurito iki 20 C, jūroje jau nebesimaudėme, bet keliavimui pats tas, tik kartais buvo gana stiprus vėjas, bet jis irgi nebuvo didelė kliūtis. Kelionės trukmė – savaitė, nuo lapkričio 4 dienos iki 11. Nakvynę ir automobilį nuomavomės iš anksto internetu.
Lapkričio 4 d.
Apie pietus pajudame nuo namų į oro uostą, po to patikros, reikalai reikaliukai ir leidžiamės Maltos oro uoste. Ten mus pasitinka autonuomos atstovas (rinkomės per economycarrentals.com), supildo dokumentus ir į kelią, kurio čia tikrai nėra daug. Vyras pirmą kartą vairavo kaire kelio puse, bet visai neblogai sekėsi ir daug trukdžių nesukėlė. Maltoje atstumai trumpi, ilgiausiai nuo vieno salos galo iki kito važiavome apie 40 min, epinių Maltos kamščių lapkričio mėnesį jau neužtikome, tai vairavimo patirtis saloje tikrai nenuvylė. Visai savaitei nakvynę užsisakėme netoli Budžibos (Bugibba) su pusryčiais, o pietus valgėme kavinėse. Pasiekę nakvynės vietą įsikūrėme, nuėjome į artimiausią kavinę pavalgyti ir į lovas, tikrosios atostogos prasidės tik ryt.
Lapkričio 5 d.
Kiekvieną dieną iš namų pajudėdavome po pusryčių apie 10 h, grįždavome apie 18 h, nes tokiu metu jau sutemdavo, o ir vaikas per dieną pavargdavo. Pirmajai kelionės dienai pasirinkome aplankyti Mdiną bei Rabatą. Pakeliui link ten stojame lidl, nusiperkame vandens, užkandžių, parkuojamės Rabat mieste. Apsukę pora ratukų randame vietą nemokamo parkavimo aikštelėje, tiesiai priešais garsiąją kavinę Crystal Palace. Pažintį pradedame nuo Rabat. Vaikštome siauromis gatvelėmis, gėrimės pietietiška architektūra, viską fotografuojame.
Į objektyvą pateko dauguma Rabato spalvotų balkonėlių, nes sunku atitraukti nuo jų akis. Ilgai svarstę, kurias katakombas aplankyti: Pauliaus ar Agatos, pasirenkame – Šv. Pauliaus katakombas. Leidomės į požemius ir tyrinėjome katakombas, vienos mažesnės, kitos didesnės, pirmose trijose praleidome daugiausiai laiko, tada pamatėme, kad katakombų net virš 30, todėl kitose jau buvome vis trumpiau, į kai kurias jau tik nosį įkišdavome, o į paskutines jau net nesileidome, nes po kurio laiko jos visos jau darėsi panašios.
Rekomenduoju apsilankyti, mums patiko. Po katakombų toliau vaikščiojome po miestą ir lėtai, niekur neskubėdami, traukėme link Mdinos, kuri visai čia pat.
Pačią Mdiną apėjome net kelis kartus, nes ji visai mažytė, tačiau labai įspūdinga.
Fotografavomės viduje, ant sienos, prie sienos, griovyje ir visur kur buvo galima. Išgėrėme arbatos ir suvalgėme gabalėlį torto visų išgirtoje kavinėje Fontanella Tea Garden. Vietos viršuje negavome, nes buvo eilė vien ten patekti, bet vaizdais pasigėrėjome nuo Mdinos sienos visai šalia kavinės.
Tortas buvo skanus, bet ne toks įspūdingas kokio tikėjausi perskaičius atsiliepimus.
Dar pasivaikščioję Mdinos viduje, apėjome aplink ją grioviu ir traukėme link automobilio. Aišku pirma paragavome Crystal Palace pyragėlių su rikota ir su žirniais. Mums labiau patiko su rikota. Buvo dar gana anksti todėl nusprendėme šiandien apsilankyti ir šalia Dingli uolų, kurios vos už kelių kilometrų nuo Rabato.
Uolos gana įspūdingos, aišku ne Airija, bet gražu, užtat vėjas tai wow, rūbus plėšė nuo mūsų... Tai labai ilgai neužtrukome, dar kiek pasivaikščiojome pakraščiu, matėme bent kelių automobilių liekanas ant skardžio – vairuokite atsargiai. Pietus/vakarienę nusprendėme valgyti jau šalia namų ir Tripadvisor rekomendacijomis nulėkėme iki Budžibos Made in Sud picerijos, kur picos buvo tiesiog tooobulos. Prie picos ragavau maltietiško Kinnie gėrimo, kuris visai patiko, bet jo labai daug neišgersi – kartokas. Prisikirtę iki soties, pasivaikščiojome Budžibos pakrante ir namo - miegoti.
Rytoj važiuosim į Gozo salą, tai kelsimės valandėle anksčiau, nes norim viską aplankyti per 1 dieną.
Lapkričio 6 d.
Rytas, pusryčiai ir judame link Gozo salos kelto.
Kelte vien balti nuomoti automobiliukai. Pats kėlimasis gana trumpas, oras puikus, sėdime denyje ir grožimės abiejų salų vaizdais.
Priešais mus stovėjęs automobilis buvo neužtraukęs rankinio ir atsitrenkė į atitvarą – patarimas, naudokit kelte rankinį stabdį. Gozo salos lankymą pradėjome nuo Xewkija rotunda apžiūros, kurią, beje, geriau apžiūrėti esant toliau nuo jos, nes ji labai didelė, o vietos šalia nėra – geriausiai pastatas matosi važiuojant ar tolstant nuo jos.
Mes geriausią rotundos vaizdą matėme kai sustojome netoli Ta Cenc Cliffs.
Uolos tikrai gražios, oras puikus, visur pilna mažų, gražių driežiukų.
Siūlau užsukti čia, ilgai nesugaišite, o vaizdai puikūs. Fotografuojamės ir lekiam toliau iki Xlendi Bay. Ši vieta mane sužavėjo savo keistais, lyg marso vaizdais. Visos spalvos tokios ryškios, aplinka atrodo net nenatūraliai geltona, todėl vėliau žiūrint nuotraukas net kyla mintis, kad mes ten jau po to įfotošopinti.
Norint pasiekti šiuos vaizdus reikia dar kiek pasivaikščioti, bet vaizdai aplink labai gražūs, šalia yra Xlendi bokštas ir druskos „kasyklos“ – baseinėliai, kuriuose renkasi jūros druska. Bevaikštant pasidarė labai karšta todėl keitėm planus ir pirmiausia lėkėm įmerkti kojas į gražiausią Gozo salos paplūdimį – Ramla. Paplūdimys gražus, gana erdvus, smėlis oranžinės spalvos, bet kol mes jį pasiekėme saulę užstojo debesys ir jau nebebuvo taip karšta, o ir nuo vėjo į krantą buvo prinešta daug žolių, tai tik pailsėjome ištiesę kojas.
Gulinėti smagu, bet diena trumpa, o mes norime pamatyti Goze kuo daugiau tai lekiam. Žymusis Azure Window jau nugriuvęs, bet visai netoli užmačiau kitą gana gražią arką – Wied il – Melah. Kelias iki jos gana prastas, bet vaizdas tikrai atperka tą pasikratymą, gaila tik kad ir vėl vėjuota tai fotografuojamės ir važiuojame toliau.
Aplankome vieną žymesnių objektų Ta Pinu baziliką.
Didžiulė bazilika viduryje laukų atrodo įspūdingai, bet mums ji labiausiai ir patiko pažiūrėti iš toliau – viduje gana paprasta. Toliau maršrute – Azure Window liekanas ir vidinė jūra.
Panašu, kad dar esant žymiajam langui čia buvo labai gražu, nes net jo nelikus vaizdai puikūs. Vidinė jūra kiek nuvylė, nes priminė balą, bet pasivaikščioti aplink, net ir nugriuvus Azure Window – verta.
Na ir pabaigai Gozo sostinė – Victoria. Pradeda temti, bet pilvai nebeatlaikys pasivaikščiojimo – sėdame vakarieniauti, šiandien vėl picos – ragauju Gozo picą – turiu pripažinti keistokas derinys ant picos pado, pavalgymui tiko, bet daugiau nepirkčiau. Pilnais pilvais dar pavaikštome po vakarėjančios sostinės gatveles, kur jau beveik nebėra žmonių ir einame iki citadelės.
Jos sienas jau pasiekiame visai sutemus, bet net ir naktį vaizdai aplinkui keri, gaila nespėjome čia ateiti šviesoje.
Pavaikštome ištuštėjusiomis citadelės gatvelėmis ir traukiame link kelto – namo grįžtame pavargę, bet laimingi, nes diena buvo kupina įspūdžių ir puikių vaizdų.
