Pajūrio dviračių trasa: 11 dalis – nuo Priekulės iki Ventės

Maršruto ilgis: apie 31 km

Ši trasos dalis prasideda Priekulėje – mažuose, tačiau kultūriškai turtinguose Mažosios Lietuvos žemėse. Maršrutas veda palei istorinius Lietuvos pajūrio etnografinį paveldą, kertant Minijos vingio pamiškes, praeinant pro autentiškus žvejų kaimus ir baigiantis Ventės rage – viename iš svarbiausių ornitologinių taškų Baltijos regione.

1. Priekulė – Pjaulai – Dreverna (7 km)

Iš Priekulės centrinės aikštės sukate dešinėn Ventės kryptimi. Jau 5 km įveikę, pravažiuosite maloniai įrengtą „Kuršių kelio“ poilsio aikštelę šalia bažnyčios. Aikštelės aplinka – puiki vieta atsipūsti prieš kertant geležinkelio bėgius ir sukti dešinėn link Drevernos.

Lankytinos vietos Priekulėje:

  • (75) Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus – įdomūs eksponatai apie autentišką XIX–XX a. Klaipėdos krašto gyvenimą.
  • (76) Paminklas rašytojai Vėju Simonaitytei – itin jauki Priekulės centre.
  • (77) Dvi bažnyčios – katalikų ir evangelikų liuteronų – mena XIX–XX a. religinę bendruomenių įvairovę.
  • (78) Ąžuolas Vingio parke – pušis su šimtmečiais apipinta pasakojimais.
  • (79) XIX a. pabaigos geležinkelio stotis – išlikusi kaip praeities simbolis.

Po 2 km pasieksite Pjaulų tiltą per Klaipėdos kanalą. Tai patogus sustojimas – įrengta kita „Kuršių kelio“ poilsio aikštelė su informaciniu stendu. Istoriniu požiūriu – šį kanalą XIX a. kasė prancūzų karo belaisviai, o XVIII–XIX a. aplink – škotų Ogilvy šeimos palikimas.

Toliau – per tiltą per Drevernos upę ir pasiekiate senąjį Drevernos žvejų kaimą. Dar XIII a. Dreverna buvo svarbus žuvų prekybos ir žvejų centras. Pagrindinė aikštė su mažomis uostelio valtimis šiandien veikia kaip pramoginė zona: čia galite rasti valtis, laivelius, nedideles kavinukes.

2. Dreverna – Svencelė – Kintai (13 km)

Nuo Drevernos maršrutas tęsiasi siauru vingiuotu asfaltu per Pamario pievas iki Svencelės – vingiuota pakrantė, iš kurios atsiveria tolimo Neringos kopų panorama. Svencelė turi savo legendą – sakoma, kad ten stovėjo šventa alkakalnio vieta, kartais vadinama „šventuoju keliu“.

Lankytinos vietos:

  • (80) Dailininko Lino Jankaus sodyba Pjaulų kaime – įspūdinga medinė mokyklėlė ir meninė atmosfera.
  • (81) Bismarko ąžuolas – senas medis prie kanalo, puiki fotografavimo vieta.
  • (82) Klaipėdos kanalas – 1863–73 m. statytas Karaliaus Vilhelmo garbei, kadaise svarbus prekybai.
  • (83) Drevernos senosios kapinės – išlikę autentiniai lietuvininkų kryžiai.

Svencelė įsikūrusi gana atokioje vietoje – netoli yra Tyrų pelkių botaninis draustinis. Čia rekomenduojama trumpa paukščių ar gamtos stebėsena.

Vėliau pasieksite poilsio aikštelę prie naftos verslovės – kai kurie vietiniai ją laiko vizualiomis „žymėmis“, kiti – aplinkos gadintojais. Toliau kelias veda mišku, palei draustinį, ir pasiekia Kintų miestelį – dar vieną svarbų tašką.

3. Kintai – Povilai – Muižė – Ventės ragas (11 km)

Kintai – mažas kultūrinis centras su turtinga istorija. Čia gyveno Vydūnas ir yra kultūros centras jo vardu.

Lankytinos vietos:

  • (86) Vydūno kultūros centras – memorialinė ekspozicija, mokyklos patalpose, meninė aplinka.
  • (87) Didžioji tuja – viena didžiausių Europoje, unikalus gamtos paminklas.

Iš Kintų maršrutas veda per Povilus ir Muižę – pastaroji anksčiau vadinta „Mažąja Italija“. Čia kadaise veikė žuvies dvaro ūkiai, o E. W. Berbomo įtaka atspindi kraštovaizdžio ir inžinerinius sprendimus (pvz., vėtrunges).

Sekuoti kelią – per Šturmus, kur rasite viešbutį-restoraną. Galimybė atsigaivinti prieš nueinant paskutinę atkarpą iki Ventės rago.

Ventės ragas – trasa finišuojama čia:

  • (88) Ventės ornitologijos stotis – tarptautinis paukščių migracijos stebėjimo centras.
  • (89) Ventės švyturys – XIX a. švyturys, nuo kurio matosi Kuršių nerija ir marių seklumų juosta.

Ventė – senovinė gyvenvietė, pirmą kartą minima XIV a. Kryžiuočių laikais. Tarptautinė ornitologijos stotis atidaryta 1929 m. – čia pavasariais ir rudenį sustoja milijonai migruojančių paukščių, kuriuos sėkmingai žieduoja ir paleidžia tolesnei kelionei.

Maršrutas tinka dviračiams, turintiems tvirtus ratus ir gerą amortizaciją – ypač ant grunto sekcijų.

Trasos metu natūra kinta nuo lauko kelių iki asfaltuotų dalų – todėl pasiruoškite pagal orą. Reikalinga geriamo vandens atsarga, apsauga nuo vėjo marių pakrantėse ir patogi avalynė nenumatytam sustojimui gamtoje.

Tekstas parengtas remiantis trajektorijos duomenimis ir daugiau istorinių bei kultūrinių kontekstų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *