Kijeve pernai metais buvau du kartus, šis milijoninis miestas mane sužavėjo savo didybe ir galimybėmis. Kijeve yra visko, ko gali trokšti miesto tyrinėtojo širdis – aukštų stogų, gilių požemių, bunkerių, apleistų pastatų, kranų, žodžiu, VISKO.
Taigi, į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.
Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot vietinių dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje, gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai. Draugas Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo esančio šalią aikštės ir maidaniečiai jį pamatę palaukė kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasakius, jog jis dalyvavo maidano įvykiuose, palaiko juos – smūgiai tik stiprėjo.
Šiuo metu Maidano aikštės barikados po truputį ardomos, renkamos šiukšlės, vietiniai gyventojai iš barikadų susirinkinėja nesudužusius molotovo kokteilius.
Taigi, aplankyti Maidaną ir pažiūrėt kaip jis pasikeitė po kovų, ugnies, šaudymų buvo iš tiesų įdomu. Vaikštant po aikštę joje vyravo visiška tyla, pagrindinė, Kreščiatik gatvė uždaryta barikadomis, joje eksponuojamos sukrečiančios įvykių nuotraukos. Maidano apylinkėse pilna mirusių žmonių nuotraukų, kryžių, aukų dėžučių. Įdomu buvo pamatyti, kai gatvės muzikantas, susipakavęs instrumentą, uždirbtus smulkius pinigus įmetė į dėžutę, skirtą aukoms.
Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-6-dalis-maidanas-janukovyciaus-vila-ir-stogai/
Kavagne 
Aruna 
pirmas