Keista, kad tokia maža šalis yra turtingiausia. Kaži ar Lietuva galėtų tokia tapti? Kas ten per stebuklų šalis ir kodėl gi ten nenuvykus. Bet kaip ten nuvykti, jei skrydžiai į Liuksemburgą klaikiai brangūs, o automobiliu reikia belekiek laiko. Bet staiga nusišviečia: juk „Ryanair“ iš Kauno skrenda i Frankfurt Hahn. O Hahn oro uostas yra pusiaukelėje tarp Frankfurto miesto ir Liuksemburgo. Pasiūliau kauniečiams – Tomui ir Rūtai. Jų ilgai įkalbinėti nereikėjo, net ir trumpai nereikėjo, iškart pasirašė. Jau tą patį vakarą, nusipirkom lėktuvo bilietus. Panaršiau internete ir radau autobusą, kuris iš oro uosto veža tiesiai į Liuksemburgą. Tie autobusai dirba pigių avialinijų darbo principu. Kuo anksčiau perki, tuo pigiau. Pavyko nusipirkti už 8,5 euro žmogui į vieną pusę. Gal ir neblogai, nes perkant pačiame autobuse kainuoja 22 eurus.

Skrydis vėlus, gal 22 valandą. Oro uoste, kaip visada, užsiperkam alaus ir brendžio. Juk vykstam į turtingiausią Europos šalį, reik manyt, kad ir brangią. Lėktuve atsikemšam alų ir prasideda smagi kelionė. Netrukus ir leidžiamės.

Nevažiuojame į Liuksemburgą naktį. Turime užsirezervavę viešbutėlį šalia Hahno oro uosto. Kiek žinau daugelis propaguoja nakvynę pačiame oro uoste, atsigulus kur nors kampe, bet aš jau kažkaip jaučiuosi iš to išaugęs. Be to, taupau savo poilsį, juk toks ten ir miegas pačiam oro uoste ant grindų. Norisi gi rytojaus dieną būti gyvybingu. Viešbučio kambarys juokingas, ant sienų išpiešti lėktuvai. Dviviečio kambario kaina – 54 eurai. Kadangi, jau vėlu, o autikas į Liuksemburgą gana anksti, todėl nebevakarojam, o išsiskirstom į kambarius miegoti.

Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt

4 thoughts on “Turtingiausia šalis Europoje. Liuksemburgas”
  1. Norėčiau patikslinti vieną autoriaus teiginį – „Po II-ojo pasaulinio karo iš Tilžės, kaip ir iš visos Karaliaučiaus srities nespėję išvažiuoti vietiniai gyventojai buvo prievarta išvežti į Vokietiją…” -geriausiu atveju, tie, kam labai pasisekė, buvo išvežti į Sibirą (nors girdėti apie tokius neteko), o šiaip tai, visi, nespėję pasitraukti, buvo paprasčiausiai išžudyti. Nenoriu nieko kaltinti, bet istorinė tiesa yra būtent tokia.

  2. Apokas, truputį pakoregavau. Taip, apie tuos vokiečius yra prirašyta krūvos knygų ar atsiminimų. Faktas tas, kad Rytprūsių vokiečiams teko pirmoji rusų iniršio banga, nes Rytprūsiai – pirmoji Vokietijos teritorija į kurią įsiveržė įniršusi raudonoji armija. Nesakyčiau taip drastiškai, kad visi buvo išžudyti. Pačioje pradžioje kažkiek išžudė, po to žiauriai daug mirė badu, kiti pabėgo į Vokietiją, kai kas netgi į Lietuvą, ypač vaikai. Tačiau vėliau rusai vykdė ir išvežimus ne į Sibirą, o į VDR. Buvo keli vežimo etapai iki pat 1958 m. berods, per juos buvo daug išvežta vokiečių ir iš Lietuvos bei buvusio Klaipėdos krašto.

  3. Su kokia nostalgija pasiskaičiau. Kaip tik tame krašte teko lankytis prieš pat vizų įvedimą. Turėjom nerealią kelionę, kadangi visam tam reikalui vadovavo Karaliaučiaus kraštą turbūt geriau žinantis nei Lietuvą archeologas V. Šimėnas. Pamenu kaip smagu buvo važiuojant žiūrėti į išdalintus žemėlapius su senaisiais miestų bei žemių pavadinimais, Semba, Nadruvė.
    Pamenu ir tada važiuojant per sieną, jau Rusijos teritorijoje sugaišom nemažai laiko, tiesiog taip, tiesiog todėl , kad mes organizuota kelionės grupė. Kai pasieniečiai šmirinėjo tai šen, tai ten, o vienas žiovaudamas žiūrėjo į autobuso langus ir prasisegęs baltinius tingiai kasėsi pilvą

  4. nj109, tikrai nenoriu ginčytis, gal ir Jūsų tiesa (patikslinta), bet man tikrai teko skaityti nemažai literatūros ir liūdininkų atsiminimų apie tai, kas ten dėjosi, tame tarpe ir Stalino įsakymo (neatsimenu Nr. ,nes tai jau senokai buvo) tekstą, kurio pagrindu visą tai vyko. Turbūt joks siaubo filmas to neperspjaus. Be to turėjau „laimės” du metus tarnauti sovietų armijoje šalia Kalinigrado, tai pasak vietinių gyventojų, kuriuos po karo ten atvežė iš Rusijos gilumos, gyvų žmonių, išskyrus kareivius, jie ten nesutiko, bet nebereikia apie tai. O kraštas tikrai labai gražus, tik labai apleistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *