Nuvykus į Tbilisio traukinių stotį ir radus savo traukinį, pamatėme mūsų jau pažįstamą kuprinininką daną, kuris mojavo mums pro traukinio langą, stebėdamasis, kaip čia mes taip neprotingai darome atskubėdami į traukinį likus tik 20 minučių iki jo išvykimo. Jis atvyko likus valandai. Norėjosi išvadinti durniumi, bet žinant, kad žmogus yra aplankęs daugiau nei 100 šalių, susilaikėme.
Traukinys buvo neeilinis. Panašus į traukinį vaiduoklį. Nuostabą sukėlė tai, kad traukinio koridoriuje nebuvo nei vienam lange stiklo, tačiau dar labiau nustebome, kad kai kurių kupė langai taip pat neturėjo stiklo. O juk žmonėms naktį miegoti reikia. Turbūt reikia ir daiktus prisirišti, kad vėjas neišpūstų. Laimei mūsų kupė stiklas buvo. Tačiau abejose kaimyninėse kupė važiavo kažkokia paauglių vandensvydininkų komanda ir turbūt nereikia aiškinti kaip elgiasi gauja paauglių ištrukusių iš tėvų ir važiuojančių į ekskursiją. Noriu paneigti pirmą mintį atėjusią į galvą lietuvaičiams. Jie visiškai negėrė alkoholio. Jie tiesiog šiaip lakstė, rėkavo ir žvengė kaip arkliai. Kadangi mūsų kupė buvo per vidurį, tai norint išeiti iš jos reikėdavo brautis pro už durų sustojusius paauglius. O vargšas danas turėjo dalintis kupė su 3 paaugliais. Bet buvo visiškai smagu. Durys mūsų kupė buvo palūžusios ir neužsidarinėjo, tik po daug nesėkmingų bandymų išpirkau sistemą, kad norint jas uždaryti, reikia pirmiau panaudojant jėgą išlupti jas iš vyrių ir tada įstumti atgal. Tada jos paklusdavo.
Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Mane tai žavi tokie „bepročiai” gerąja prasme, gal šiek tiek iš balto pavydo, gal iš supratimo, kad man tas negręsia, nors gal ir norėtųsi. O ir pasakojimas tikrai neblogas, gal tik šiek tiek per ilgas.
Nuostabus keliones aprasymas. Tai mano jaunystes tremties kelias
Vienas geriausių visų laikų pasakojimų, kurios teko kadanors skaityti. Patinka tokie kur rašoma ne tik kaip buvo „faina ir nerealiai” bet su apžvalgom, istorijos įdomybėm, vietinio gyvenimo subtilybėm. Super.