Praeitą vasarą važiavau į Ispaniją autobusu per visą Europą. Dviejų savaičių kelionė amžinai liks mano širdyje. Nuvažiuoti 7000 km atsigulė mano dienoraštyje:
Ir vėl keliauju aš
Tais pačiais keliais
Į dar neatrastas vietas-
Grožėtis kerinčiais vaizdais…
Net vienuolika šalių
Sutiks mane mielai…
Keturiolika dienų
Prisiminsiu amžinai…
Pakilau virš debesų…
Alpių kalnuose.
Pajutau, kad gyvenu
Ir esu laisva…
Nuostabūs slėniai ir kalnai –
Tai Šveicarijos gamta…
Tarpekliai, upės, ežerai –
Vilios čia visada…
Virš kalnų skridau
Lyg paukštis danguje…
Lugano ežeru plaukiau
Lyg žuvis vandenyje…
Italiją pravažiavau
Tuneliais ilgais…
Įvairias upes kirtau
Labai aukštais tiltais…
Rojus Žemėje yra! –
Monake supratau…
O Monte-Carlo dalyje
Kazino žaidžiau… 🙂
Saulutė pasitiko
Nicos vidury…
Ilsėtis man patiko
Kanų pajūry…
Barselona ypatinga
Lyg olimpinė ugnis…
Į Motseratą religingą
Kvies mane širdis…
Nepanaši ji į kitus –
Andora išvaizdi,
Nors žavi čia visus
Supermarketai pilni… 🙂
Įdomų meną pamačiau –
Tai Solvador Dali…
„Adjos…” – aš pasakiau
Karalystės pakrašty… 🙁
Tolimoji praeitis,
Žavinga aplinka,
Karkasono šurmulys
Pavergė mane…
Jie „pūkuoti” ir žali,
Jie didžiausi tinginiai,
Jie gražūs ir linksmi –
Krokodilai ir vežliai… 🙂
Katedra aukšta,
Kalėdiniai žaislai,
Ideali švara –
Vokiečių ženklai… 🙂
Valandas skaičiuoju
Iki Lietuvos…
Dar keliaut svajoju,
Kol laikas nesustos…
Kavagne 
Aruna 
pirmas
super straipsnelis. ir naudingai, ir įdomiai perskaičiau.