Praeitą vasarą važiavau į Ispaniją autobusu per visą Europą. Dviejų savaičių kelionė amžinai liks mano širdyje. Nuvažiuoti 7000 km atsigulė mano dienoraštyje:
  Ir vėl keliauju aš
  Tais pačiais keliais
  Į dar neatrastas vietas-
  Grožėtis kerinčiais vaizdais…
  Net vienuolika šalių
  Sutiks mane mielai…
  Keturiolika dienų 
  Prisiminsiu amžinai…
  Pakilau virš debesų…
  Alpių kalnuose.
  Pajutau, kad gyvenu
  Ir esu laisva…
  Nuostabūs slėniai ir kalnai –
  Tai Šveicarijos gamta…
  Tarpekliai, upės, ežerai –
  Vilios čia visada…
  Virš kalnų skridau
  Lyg paukštis danguje…
  Lugano ežeru plaukiau
  Lyg žuvis vandenyje…
  Italiją pravažiavau
  Tuneliais ilgais…
  Įvairias upes kirtau
  Labai aukštais tiltais…
  Rojus Žemėje yra! –
  Monake supratau…
  O Monte-Carlo dalyje
  Kazino žaidžiau… 🙂
  Saulutė pasitiko
  Nicos vidury…
  Ilsėtis man patiko
  Kanų pajūry…
  Barselona ypatinga
  Lyg olimpinė ugnis…
  Į Motseratą religingą
  Kvies mane širdis…
  Nepanaši ji į kitus –
  Andora išvaizdi, 
  Nors žavi čia visus
  Supermarketai pilni… 🙂
  Įdomų meną pamačiau –
  Tai Solvador Dali…
  „Adjos…” – aš pasakiau
  Karalystės pakrašty… 🙁
  Tolimoji praeitis,
  Žavinga aplinka, 
  Karkasono šurmulys 
  Pavergė mane…
  Jie „pūkuoti” ir žali,
  Jie didžiausi tinginiai,
  Jie gražūs ir linksmi –
  Krokodilai ir vežliai… 🙂
  Katedra aukšta, 
  Kalėdiniai žaislai,
  Ideali švara –
  Vokiečių ženklai… 🙂
  Valandas skaičiuoju
  Iki Lietuvos…
  Dar keliaut svajoju,
  Kol laikas nesustos…






super straipsnelis. ir naudingai, ir įdomiai perskaičiau.