Kaip laisvalaikio keliautojas iš Lietuvos, dažnai rinkdavausi populiarias Turkijos kryptis – Stambulą ar Antaliją, kur šilta jūra, kurortai ir viskas žinoma. Tačiau šį gegužės mėnesį nusprendžiau padaryti ką nors kitaip. Pasirinkau Ankara – Turkijos sostinę, kuri, nors ir ne prie jūros, man pasirodė intriguojanti. Ir neklydau – ši savaitė Ankaroje buvo tikras atradimas.
Atvykimas į Turkijos širdį
Į Ankarą atskridau gegužės pradžioje, kai Lietuvoje dar buvo nepastovus pavasaris, o čia – jau pilnavertė vasara: apie +25°C, giedras dangus ir lengvas vėjelis nuo kalvų. Iškart pajutau, kad tai kitokia Turkija – be turistinio šurmulio, bet pilna gyvenimo ir kultūros.
Apsistojau viešbutyje Kızılay rajone – tai vienas gyviausių miesto centrų, pilnas kavinių, parduotuvių, jaunimo. Vos įsikūręs, išėjau pasivaikščioti ir pasimėgauti turkiška kava lauko terasoje. Tą akimirką supratau – man patiks ši vieta.
Anıtkabir – išskirtinis simbolis
Pirmąją dieną aplankiau Anıtkabir – Mustafa Kemalio Atatiürko, modernios Turkijos įkūrėjo, mauzoliejų. Tai ne tik įspūdingas architektūrinis objektas, bet ir labai simbolinė vieta turkams. Eidamas ilgais koridoriais ir stebėdamas garbės sargybą, jutau pagarbą tautai, kuri taip vertina savo istoriją. Viduje – muziejus, kuriame daug detalių apie Turkijos nepriklausomybės kovą. Tai nebuvo įprastas turistinis vizitas – tai buvo patirtis.
Senamiestis ir pilis
Antrą dieną paskyriau Ankara Kalesi – senajai piliai, iš kurios atsiveria nuostabi miesto panorama. Kildamas siaurais akmeniniais laiptais, mačiau senąsias parduotuvėles, kuriose vietiniai pardavinėja rankų darbo kilimus, prieskonius ir amatus. Užlipęs į viršų, pasijutau lyg būtumei laiko mašinoje – viena kryptimi moderni Ankara, kita – raudonų stogų labirintas ir minaretai. Šioje vietoje praleidau kone visą popietę.
Muziejai ir kultūra
Trečią dieną aplankiau Anatolijos civilizacijų muziejų – vieną garsiausių Turkijoje. Man, kaip istorijos mėgėjui, tai buvo tikras lobis. Čia eksponuojama visa Anatolijos istorija – nuo hetitų iki osmanų laikų. Tai muziejus, kur kiekvienas eksponatas turi savo pasakojimą.
Vėliau aplankiau CerModern – šiuolaikinio meno centrą. Įdomu, kaip Ankara geba suderinti gilias istorines šaknis ir modernumą. Vakare dar spėjau pasiklausyti gyvos muzikos Tunali Hilmi rajone – tai madinga ir jauna miesto dalis, kurioje gyvenimas verda iki vėlumos.
Turkiškas skonis ir vaišingumas
Vienas smagiausių dalykų Ankaroje – maistas. Kiekvieną dieną stengiausi paragauti ko nors naujo: iskender kebab, manti (turkiški virtiniai), gözleme (plona paplotė su sūriu ir špinatais), o saldumynų vitrinos lyg meno kūriniai – baklava, lokum ir dar daug visko.
Vieną vakarą turkas, su kuriuo susipažinau vietinėje knygų krautuvėlėje, pakvietė mane į šeimos restoranėlį netoli Bahçelievler rajono. Ten pirmą kartą ragavau çorba (tradicinės sriubos) ir geriau ayran – jogurto gėrimą, kuris Turkijoje tarsi privalomas. Vakaras baigėsi prie arbatos stiklinaitės, su daug juoko ir istorijų apie Lietuvą bei Turkiją.
Gamtos oazės mieste
Ankara, nors ir sostinė, pilna parkų ir žalumos. Aplankiau Gençlik Parkı, kuriame buvo tvenkinys, pasivaikščiojimo takai ir netgi atrakcionai vaikams. Dar viena vieta, kurią labai rekomenduoju – Atatürk Orman Çiftliği (Atatiürko miško ūkis), kur gali pasivaikščioti tarp medžių, aplankyti mini zoologijos sodą ar paragauti vietinės produkcijos – medaus, sūrio, pieno.
Paskutinė diena ir išlydėjimas
Paskutinę dieną praleidau ramiai – vaikščiojau po Kocatepe mečetės kiemą, žiūrėjau į baltus kupolus ir klausiau maldų aidų. Ramybė, kurią jutau ten, buvo stipri. Nusipirkau keletą dovanų – turkiškos arbatos, prieskonių ir mažą žalvarinį arbatinuką.
Grįžtant į viešbutį, žinojau viena – Ankara pakeitė mano požiūrį į Turkiją. Tai miestas, kuris neturi jūros, bet turi sielą.
Išvada
Ankara – ne turistų perkrautas rojus, bet tikras turkiškos dvasios atspindys. Tai vieta, kur gali prisiliesti prie istorijos, pajusti šiuolaikinį miesto pulsą ir pasinerti į svetingą kultūrą. Mano gegužės savaitė Turkijos sostinėje buvo viena iš tų kelionių, kuri lieka ne tik nuotraukose, bet ir širdyje.